„LTG Infra“: avarijos vietoje Gudžiūnuose nebuvo automatinės riedmenų kontrolės
T. Bauro/lrytas.lt nuotr.
Geležinkelio atkarpoje Kėdainių rajone, kur praėjusį penktadienį nuo bėgių nuriedėjo keli vagonai su skalda, neveikė riedmenų automatinės kontrolės sistema (RAKS), sako valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
„Nežinau, ar buvo atsijungusi dėl gedimo, buvo užkaitusi ir išvežta, bet toje vietoje, kuri yra už Radviliškio, link Baisogalos, Gudžiūnų, link tos vietos, jos (RAKS – BNS) nebuvo. Aiškinamės, kodėl, kur kas – ar sugedo, ar ji buvo pakeista, ar išvežta, dabar pakomentuoti negaliu“, – BNS antradienį sakė V. Žalimas.
Anot jo, šios pasenusios riedmenų kontrolės sistemos dalys yra skirtingose Lietuvos vietose, o kadangi RAKS tiekėja Austrijos bendrovė „Voestalpine Railway Systems“ pranešė jos nebepalaikanti, sistemos įrenginiai gali būti pervežami iš mažiau intensyvių į svarbesnius geležinkelio ruožus.
„Jei ji kažkur Lietuvoje sugenda, jos nebenaudoja, pakeičia jos lokaciją iš vienos į kitą. Bet kodėl daro, kurioje vietoje, šių detalių nežinome, vyksta tyrimas, išsiaiškinsime. Tos sistemos dedamosios yra per visą Lietuvos infrastruktūrą, jos yra visur“, – kalbėjo V. Žalimas.
„Atsarginių dalių nebėra ir jos (RAKS dalys mažesnio eismo ruožuose – BNS) naudojamos kaip donorai“, – pridūrė jis.
Pasak V. Žalimo, RAKS stebi pravažiuojančių keleivinių ir krovininių traukinių aširačius ir riedmenis bei siunčia įspėjimus apie galimus jų sutrikimus, pavyzdžiui, per aukštos temperatūros ar per didelio svorio: „Tada traukinys artimiausioje stotyje stabdomas ir žiūri technikai, kas ten negerai.“
„Bet sistema savaime niekaip negarantuoja, kad bus išvengta vienos ar kitos nelaimės. Ji indikuoja galimą grėsmę“, – pabrėžė V. Žalimas.
Jo teigimu, artimiausiu metu reikės nuspręsti, ką daryti su pasenusia sistema – ar modernizuoti, ar jos atsisakyti ir įpareigoti vežėjus savarankiškai stebėti riedmenis.
„Lenkai atsisakė šitos sistemos ir infrastruktūros valdytojas pavedimą davė visiems vežėjams įsidiegti įrenginius, kad patys galėtų įsivertinti savo riedmenų būklę. Norime tai ištyrinėti ir galbūt pasinaudoti lenkų pavyzdžiu“, – kalbėjo V. Žalimas.
Kaip rašė BNS, antras incidentas iš eilės įvyko praėjusį šeštadienį, kai Kauno rajone, Jiesioje, nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai.
V. Žalimas anksčiau antradienį LRT radijui sakė, jog Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ – joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos.
Pastarosios diegimo apie 100 mln. eurų vertės pirkimas buvo strigęs teismuose, tačiau Apeliacinis teismas balandį atvėrė kelią „LTG Infrai“ signalizacijos modernizavimo sutartį su Lietuvos įmone „Fima“ bei Čekijos bendrove „AŽD Praha“.
Kaip pirmadienį pranešė LTG, incidentų priežastis tiria grupės sudaryta komisija, be to, Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą, o du atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo Kauno prokurorai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sekmadienį sakė, kad abu incidentai greičiausiai nesusiję su sabotažu, tačiau į visus klausimus atsakys „giluminiai“ LTG tyrimai. Jų išvadų ministerija tikisi per mėnesį–du.
LTG neatmeta tikimybės, kad incidentus sukėlė tretieji asmenys, nors ją laiko maža, tačiau tiriamos visos versijos.
