Tags : skyryba

11-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Žinome, kad šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, retai – brūkšniais. Pvz.: Jam be galo rūpėjo, kad viskas būtų padaryta laiku ir gerai. Būk toks, koks nori kitiems rodytis. Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, kai vėjas užgauna.  Kaip matome, skyrybos ženklas rašomas prieš jungtuką ar jungiamąjį žodelį. Būna, kad šalutinio dėmens […]Skaityti daugiau

10-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: jei šalutinis dėmuo kaip vienarūšis yra jungiamas su pasirenkamai skiriama sakinio dalimi, išskiriamas kartu su ja nepaisant to, ar tiesioginį ryšį su bendrąja sakinio dalimi turi vienarūšė sakinio dalis, ar šalutinis dėmuo, pvz.:Projektas pratęsiamas, jei yra uždelsiamas finansavimas arba susidarius kitoms nuo vykdytojų nepriklausančioms aplinkybėms, ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Užsakovas, gavęs leidimą statybai ir kai projektą patvirtina leidimą išdavusi […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 9- oji prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: sujungti kaip vienarūšiai šalutinis dėmuo ir neskiriama sakinio dalis išskiriami kartu, jei prie pagrindinio dėmens tiesiogiai yra prisijungęs šalutinis dėmuo, pvz.:   Bendrąją būklę ir ką gyvūnas yra ėdęs paskutinę parą, nustato veterinarijos gydytojas. Žurnalistė išsiaiškino, kas pateikė medžiagą bei tikėtinus tų asmenų tikslus, ir aprašė visa tai išsamiame straipsnyje.    Pastaba. Kartu einantys šalutinis dėmuo ir jam vienarūšė neskiriama sakinio dalis nėra išskiriami, […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 8-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: kai šalutinis dėmuo su jungtuku ar pratęsiamas kitą jungtuką ar ir pagrindinių sakinio dalių turinčia (ar galinčia turėti) sakinio atkarpa, tarp jų gali būti rašomas kablelis, jei tos dvi dalys suprantamos kaip vienarūšiai šalutiniai dėmenys, arba nerašomas, jei suprantamos kaip vienarūšės sakinio dalys šalutiniame dėmenyje. Pvz.: Išlieka intriga, ar tai, kas […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 7-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: vienarūšiai šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys, sujungti kartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir … ir, nei … nei, ar … ar, arba … arba, atskiriami pradedant antruoju, kartojamuoju, jungtuku. Pvz.: Tiesiog gera, kad sėdi prie laužo ir kad kvepia žuviene, ir kad gali pamatyti mešką kitame upės krante, ir kad visi tave […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 6-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Pvz.: Reikia pasakyti, kad(,) kai tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa jų gudrybė ir dingsta. Labiau patiko Henrikas, kuris(,) […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 5-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su pabrėžiamaisiais ar aiškinamaisiais jungiamaisiais žodžiais arba žodžių junginiais bei samplaikomis būtent, ypač, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, nebent, bent jau, tai yra, vis tiek, retai pasitaikančiu destis ir pan. Pvz.: Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos. […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 4-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais. Gal(,) kad giminių dirbo pavaldžiose įmonėse, galėtų kilti […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 3-ia prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 2-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Pirmiausia primename, kas jau buvo aptarta praėjusioje pamokėlėje. Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiamasis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 1-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiama sis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: Įspraudų skyrybos pamokėlė

Praėjusiose pamokėlėse kalbėjome apie įterpinių skyrybą. Įterpimą reiškiantys kalbos vienetai yra skirtingai nutolę nuo sakinio turinio. Vieni glaudžiai su juo susiję, tik pertraukiama sakomos minties tėkmė. Kiti pateikia pašalines pastabas ar kitaip įsiterpia kaip pašaliniai dalykai be turinio vertinimo reikšmės. Tokie ir vadinami įspraudais. Taisyklė: įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais, pvz.: Jam gražus tas […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 5-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitose pamokėlėse, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Priešprieša bei gretinimas (atvirkščiai, priešingai, taip pat anaiptol reikšme „priešingai“, skirtingai, antra vertus, kita vertus, viena vertus ir pan.), pvz.: Vokietijos įvaizdis ne tik nepablogėjo, bet, priešingai, pagerėjo. Kitus ryšius […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 4-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitoje pamokėlėje, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Apibrėžtas ar neapibrėžtas (paprastai persakomoje kalboje) žinių šaltinis, sprendimo autorius (iš ko sprendžiant, kieno žodžiais tariant, kieno nors teigimu, liudijimu, kokiais nors duomenimis, kokiomis nors žiniomis, kieno galva, nuomone, manymu, […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 3-ia įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Temos nusakymas (o dėl… tai; dėl… tai; (o kalbant apie (ką nors) ir pan., temą nusakantis daiktavardis tas, ta, jis, ji), pvz.: O dėl mokyklos renovacijos, tai ji prasidės tik po metų. Odėl Jo Karališkosios […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 2-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: įterpinys gali būti išskiriamas kartu su sujungiamuoju jungtuku, išskyrus ar, arba, nei, jeigu jis su įterpinius sudaro prasminę bei intonacinę vienumą, pvz.: Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, ir(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko. Ir(,) svarbiausia – mokykla buvo ką tik susiformavusi […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 1-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai – kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą. Taisyklė: įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – […]Skaityti daugiau

Lyginamųjų posakių skyrybos pamokėlės

Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, kitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios vertybės(,) […]Skaityti daugiau