Jauniausi pasaulio rašytojai – kas jų įkvėpimo šaltinis?
unsplash.com nuotr.
Kaip ir visose meno srityse, dažniausiai kūryba yra įvertinama po ilgamečio darbo, kuris trunka ne vienerius metus. Tačiau kartais nutinka taip, kad kūrėjais gimstama ir jų kūriniai patenka į populiarumo viršūnes gerokai greičiau nei galima įsivaizduoti. Šiame straipsnyje papasakosime jums apie jauniausius pasaulio rašytojus, kurių knygas, esame tikri – skaitėte ir jūs. Kai kurias jaunųjų autorių knygas dar galima rasti Vagos knygynuose, deja kai kurių jau teks paieškoti draugų ar bibliotekų knygų lentynose.
Mary Shelley
Mary Shelley (1797-1851) – anksti išpopuliarėjusi anglų rašytoja. Garsiausias šios autorės kūrinys iki šiol išlieka vienu žinomiausių ir yra nuolat ekranizuojamas, pagal jį yra statomi spektakliai bei operos. Kalbame ne apie ką kitą, o apie garsųjį „Frankenšteiną“ (tikrasis knygos pavadinimas „Frankenšteinas, arba tikrasis Šiuolaikinis prometėjas“).
Žinant šio kūrinio išskirtinumą, kraupias detales ir stengiantis įvertinti beribę vaizduotę, sunku patikėti, jog tuo metu, kai rašė garsiąją savo knygą – Mary buvo vos 19 metų. Kas įkvėpė tokią jauną rašytoją savo pagrindiniu knygos veikėju pasirinkti iš lavonų sukurtą gyvą pabaisą, knygoje vadinamą „būtybe“? Pati rašytoja teigė, jog žymioji knyga – tai siaubingo košmaro, susapnuoto atostogų metu ir skaitytų siaubo pasakų „Vaiduoklių knyga“ padarinys.
Mary Shelley ganėtinai ilgai slėpė savo vardą ir ant knygos viršelio jį parašė tik trečiajame leidime. Tam buvo daug priežasčių. Viena iš galimų rizikų – aplinkiniams buvo sunku patikėti, jog kūrinys yra sukurtas būtent tokios jaunos damos, kuri iki tol su literatūra nebuvo turėjusi nieko bendro. Kita priežastis – jog leidėjas ilgai dvejojo ar „Frankenšteinas“ – jos, ar vis dėlto jos vyro, garsaus poeto Percy Bishhe Shelley kūrybos šedevras. Su pastaruoju ją siejo itin audringi santykiai, į kuriuos į leidosi dar būdama 16 metų.
Dėl jo yra pabėgusi iš namų ir abu pelnė didelį jos tėvo pyktį bei išsižadėjimą. Gyvenimą tėvo namuose (motina mirė vos po dešimties dienų nuo Mary gimimo), ji iškeitė į klajones su mylimuoju. Santykiai kartais pasiekdavo tokias emocines aukštumas, jog šaltiniai teigia Mary ne kartą paklausus vyro „Ar jis neatpažįsta Frankenšteino savyje?“. Savo literatūrinėje karjeroje ji taip pat rašė eilėraščius, biografijas bei kelionių pasakojimus. Iki šiol yra laikoma viena iš fantastinės literatūros pradininkių.
Susan Eloise Hinton
Žymiausias Susan Eloise Hinton (S. E. Hinton) kūrinys – 1967 m. išleista knyga „Autsaideriai“. Knygą autorė parašė būdama vos 15 metų, įkvėpta jos mokykloje konkuruojančių gaujų istorijos. Tuo metu Will Rogers mokykloje įtaką darė Griseriai ir Sociai, kurių pažiūros ir gyvenimo būdas skyrėsi tačiau santykių aiškinimosi metodai, pasirodo, buvo labai panašūs.
Tam, kad išgyventum sudėtingame paauglių gyvenime, turėjai priklausyti kuriai nors grupuotei ir pagrindiniam knygos herojui Poniui šis pasirinkimas buvo lemtingas. Turbūt dėl to, kad visą vyksmą autorė matė savo akimis, jai pavyko išskirtai taikliai perteikti paauglių problemas, norą pritapti ir vidines baimes, o knyga itin dideliu greičiu pateko į populiarumo viršūnę. Pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų kopijų, o leidyklos vis dar nenustoja jos leisti.
Panašiai kaip ir Mary Shelley, S. E. Hinton ilgai slėpė savo tapatybę, o leidyklos paraginta ant knygos viršelio naudojo tik inicialus, kad nebūtų identifikuota, jog knygą rašo moteris. Pamačiusi, kokia garsi gali tapti savo kūriniais, inicialų tikruoju vardu ji niekada taip ir nepakeitė. Pati S. E. Hinton save pristato kaip uždarą asmenybę, todėl gyvenimo detalėmis nesidalina.
Žinoma tik tiek, jog ji mėgsta skaityti knygas, jodinėti ir nuolat mokytis. Ištekėjusi už studijų draugo, informacinių sistemų inžinieriaus David Inhofe, gyvena ramų gyvenimą Tulsoj, Oklahomoje. Autorės darbus pastebėjo garsu kino režisierius Francis Ford Coppola, kuris ekranizavo dvi S.E. Hinton knygas – „Autsaideriai“ ir „Kovinė žuvelė“. Filmuose vaidino tokie garsūs aktoriai kaip Matt Dillon, Tom Cruise, Mickey Rourke, Diane Lane ir kiti. Rašytoja iki šiol laikoma populiariausia paauglių literatūros atstove.
Ana Frank
Šiuo metu Anai Frank būtų kiek daugiau nei 90 metų. Visgi savo gyvenimo kūrinį, paremtą skaudžiais išgyvenimais ji parašė būdama vos 13-14 metų. Kaip bebūtų gaila, jos garsiausias gyvenimo kūrinys – tai ne paauglių istorija ar fantastikos šedevras, šią autorę išgarsino jos pačios dienoraštis, rašytas tuo metu, kai kartu su šeima slapstėsi nuo nacių. Nuo pat mažens Ana svajojo tapti rašytoja ar žurnaliste, todėl greitai pritaikė savo dienoraštį spaudai – suvienodino rašymo stilių, pati save cenzūravo.
Analizuojant atrastą dienoraštį, buvo pastebėti kai kurie specialiai sulipdyti puslapiai, kuriuose buvo rastos itin paaugliškos ir lengvabūdiškos temos. Šios dalies pati Ana Frank niekada nebūtų leidusi publikuoti, todėl jos tėvas prieš išleidžiant kūrinį, lapus išėmė. Visgi prieš išleidžiant antrąjį leidimą, tėvas persigalvojo ir atidavė visą originalų rankraštį, norėdamas pasauliui parodyti tikrą ir nepagražintą tuometinį žydų gyvenimą.
Anos Frank dienoraštis parašytas sudėtingu laikotarpiu, kuomet šalyje vyravo baimė, žiaurumas ir gyvenimas slaptavietėje buvo stipriai apribojęs žmogiškąsias laisves. Vis dėlto, šį kūrinį galime matyti ir šviesų, pilną paaugliško tikėjimo, jaunatviškų, bundančių jausmų bei asmenybės formavimosi. Frankų šeima buvo išduota, o pati Ana 1945 mirė. Tuo metu jai nebuvo net 16 metų. Miepa Gies, gera Frankų draugė, padėjusi slapstytis rado išmėtytus dienoraščio lapus, į lagerį išvežtos šeimos slaptavietėje. Ji visuomet turėjo viltį, jog atiduos dienoraštį tiesiai Anai į rankas, tačiau jai negrįžus perdavė rankraštį tėvui Otui Frankui.
Niekada nežinojęs, jog jo dukra rašo dienoraštį, jis buvo sukrėstas, bet visgi ryžosi jį paskelbti ir atidavė dukros kūrybą leidyklai. Pasirodžius pirmajam leidimui ją įsigijo net ir kai kurie naciai, siekdami įsitikinti, jog nėra knygoje minimi. Todėl iki šiol Anos Frank dienoraštis yra laikomas ne tik grožinės literatūros kūriniu, bet ir svarbiu žydų istorijos dokumentu, kurį parašė viena jauniausių rašytojų pasaulyje.
