Į Kazimierinių kermošių kraštiečiai traukė gėrybių Velykoms (FOTOGALERIJA)

Šeštadienį Didžiosios Rinkos aikštė atgijo savo istorine paskirtimi – vienai dienai vėl tapo miesto prekybos širdimi. Čia šurmuliavo Kazimierinių kermošius. Per visą aikštę nusidriekęs gyvybingas pavasario turgus viliojo tradiciniais ir gurmaniškais maisto produktais bei auksarankių amatininkų gaminiais – kiekvienas pasakojimas, rankų darbo kūrinys ir bendravimas stiprino ryšį tarp žmonių, jungė praeitį su dabartimi, bylojo mūsų kultūrinę tapatybę.

Rūkyti unguriai, strimėlės, šviežios stintos, pušų spyglių actas, marinuoti putpelių kiaušiniai, įvairiausi riestainiai, sūriai ir begalė kitų pinigines plačiau atverti kviečiančių stalo gėrybių. O ryškiausiomis prekymečio žvaigždėmis tapo Velykų pirkiniai – karališkos rankų darbo verbos, mediniai margučiai ir kvapnios bičių vaško žvakės.

Prekybininkai džiaugėsi dėl kainų nesiderančiais pirkėjais, o šie – turtinga pasiūla.

Kėdainiuose – pirmą kartą

Marijampolietė verbų rišėja Birutė Juškevičienė į Kėdainiuose vykusią mugę atvyko su gausia palyda – vyru, sūnumi ir anūku. Gražiausiais žolynais dosniai apkaišytos suvalkietės verbos tapo itin paklausiu kermošiaus pirkiniu – kraštiečiai namo nešėsi ir po vieną, ir po kelis šiuos Velykų atributus.

„Į Kėdainius su savo verbomis jus palinksmyti atvažiavome pirmą kartą, bet mums čia labai patinka, todėl atvyksime dažniau, – pažadėjo jau tris dešimtmečius verbas rišanti marijampolietė. – Kiekviena amatininkė turi savo rišimo būdą. Kai verbą riši, kaskart atrandi kažką nauja, – paaiškino ponia Birutė. – Vaikystėje vietoje tokių verbų šventinti nešdavome tiesiog kadagio šakeles. Žmonės ir dabar prie bažnyčių jų ieško.“

Verbas tiesiog graibstė

Amatininkė pasidžiaugė, kad verbų prekyba prieš Velykas išties sėkminga.

„Žmonės perka pačias įvairiausias verbas – juk skonis draugų neturi, – sako Birutė. – O aš kuriu įdomias, stengiuosi įmantresnes, kokių niekas nedaro. Šiais metais pristatau verbas su saulutėmis. Visi giria bei noriai perka.

Atvežėme ir verbų, kurias puošia kiaušinis. Tokios buvo pačios populiariausios Vilniaus mugėje. Čia kaimynai lenkai mano verbas glėbiais nešė. Per mažai nusivežiau.“

Brangiausia marijampolietės verba kainavo 10 eurų, pigesnės – po 5 ar 4 eurus, kad kiekvienas galėtų sau leisti įsigyti.

Ką po Velykų daryti su verba?

Ponia Birutė pasirūpina, kad jos verbos būtų tvirtos ir gerai laikytųsi, o žolynai nekristų.

„Aš pati verboms auginu linus ir sausiukus, kitas žoleles susirenku, – pasidalina pašnekovė. – Kai turiu viską pasiruošusi, vieną verbą surišti užtrunka 10–15 minučių.“

Pašnekovė rišti verbas savo krašte moko ir jaunąją kartą bei suaugusiuosius.

„Matau, kad žmonės išties ilgisi senųjų amatų ir tradicijų, todėl labai tikiuosi, kad verbų rišimo menas neišnyks, – šypsojosi puikiai nusiteikusi prekybininkė ir priminė, kaip su šventinta verba elgtis po Velykų. – Šventintą verbą geriausia namie užkišti už kokio paveikslo ar įstatyti į vazą. Protėviai tikėjo, kad švęsta verba apsaugo namus nuo nelaimių bei ligų. Po metų seną verbą reikia sudeginti arba užkasti į žemę.“

Mediniai margučiai

Būrys smalsuolių apgulė iš Kauno atvykusios žemaitės Danutės Fokienės prekystalį – amatininkė atsivežė įvairiausiomis technikomis margintų medinių kiaušinių.

„Šiuos kiaušinius marginu dekupažu, marmuravimo technika, dažau tradiciniais raštais vašku, taip pat dekoruoju degindama, piešdama, – pristato Danutė. – Medinius kiaušinius daugiausia perka anūkams arba suaugusieji, kurių šeimose nebėra mažų vaikų, todėl jie nebemato reikalo kasmet marginti kelių kiaušinių. Be to, mediniais kiaušiniais galima ilgiau pasidžiaugti.“

Kaunietės rankų darbo gaminiai nusiritę į daugybę užsienio valstybių ir branginami emigrantų šeimose: Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, Amerikoje bei kitur.

„Vieno kiaušinio kaina – nuo euro iki trijų, – įvardija moteris. – Žmonės perka po vieną, du, kiti – po 10, 15 ar net 20.“

Kunigaikščių delikatesas

Iš Kauno rajono atvykęs prekybininkas Juozas sulaukė gurmanų dėmesio. Jis į didikų Radvilų miestą atvežė praeities kunigaikščių delikatesą – marinuotų putpelių kiaušinių.

„Kiaušinius marinavo dar kunigaikščių laikais, – pabrėžė Juozas. – Tiesa, dažniausiai marinuodavo vištų kiaušinius.

Marinuoti reikėjo tam, kad išsaugotų kiaušinių žiemai, nes vištos dėdavo šiltuoju metų laiku. Taigi kunigaikščiai liepdavo kiaušinius rinkti ir marinuoti. Anuomet dažnai vykdavę karai metų laiko nepaisė, o kiaušinis būdavo pagrindinis baltymų šaltinis, kuriuo maitindavo kareivius.“

Šeimos verslą sukūręs Juozas marinuoti pasirinko putpelių kiaušinius.

„Jie mažesni, maistingesni nei vištų, gražiau atrodo ir yra skanūs, – paaiškino prekybininkas. –Pirkėjams siūlome švelniai marinuotų, pikantiško skonio, su šitake grybais, alyvuogėmis, jalapenu, saulėje džiovintais pomidorais, taip pat – ir rūkytų kiaušinių.

Lietuvio gomuriui šis delikatesas labai priimtinas, tad prekyba nesiskundžiame. Žmonėms smalsu paragauti.“

Pasijusti didikais ne taip ir brangu – už 330 gramų marinuotų kiaušinių stiklainėlį Juozas prašė 8 eurų.

Atgimė močiutės paveldas

Ant Juozo prekystalio stebino ne tik gurmaniški kiaušiniai, bet ir ypatingą metamorfozę patyrę pušų spygliai bei kankorėžiai.

„Mugės lankytojus kviečiu paragauti pušų kankorėžių sirupo, pušų spyglių acto bei fermentuotos arbatos, – išvardija gamintojas. – Tai paveldas, kurį perėmiau iš savo močiutės.

Dzūkijoje turiu savo miško – pušynų, tad yra ir žaliavos, – šypsojosi Juozas. – Pušies produktai ypač naudingi tiems, kuriuos vargina kvėpavimo takų negalavimai.“

Pavaišinęs rūkytu putpelių kiaušiniu, pašnekovas paskanauti tiesia šaukštelį, kuriame – iš sirupo ištrauktas mažulytis pušies kankorėžis. Panašu į uogienę – saldu, įdomu ir labai netikėta.

Pasiteirauju, o kurgi naudoti kankorėžių sirupą. Juozas pataria juo gardinti kavą, arbatą ar tiesiog vandenį. Buteliukas sirupo kainuoja 7–8 eurus.

Lietuviai myli bites

Daug pirkėjų sulaukė jaunieji bitininkai Linas ir Jurgita Drumeliai. Iš Zapyškio seniūnijos (Kauno r.) atvykę prekybininkai akį traukė itin skoningai bei estetiškai patiektais medaus produktais ir bičių vaško gaminiais.

„Savo bites laikome kaimo vietovėse, – pabrėžė Jurgita. – Pirmiausia bitininkyste susidomėjo vyras, o plačiau ja verstis pradėjome prieš penkerius metus.

Kai vyras įsigijo daugiau bičių, nerimavau, kad jam vienam bus sunku. Tad paprašiau, jog nupirktų aprangą ir man. Dabar bityne sukamės abu.

Iš pradžių bandėme verstis didmenine medaus prekyba, bet kainos mažos, tada ėmėme prekiauti turgeliuose. O vėliau nusprendėme produkcijos asortimentą išplėsti. Šiandien siūlome įsigyti bičių vaško žvakių, medaus mišinių su liofilizuotomis uogomis ir žolelėmis.“

Žvakių kainos, priklausomai nuo gaminio dydžio, svyravo tarp 8–3 eurų. 200 gramų medaus deserto kainavo 5 eurus.

Mišinio skonių pasirinkimas – itin platus: nuo medaus, pagardinto šaltalankiais, avietėmis, sausmedžio uogomis ar imbieru su citrina iki duetu įsimenančią natą burnoje griežiančios pipirmėtės, čiobrelio ar putinų uogų.

„Medaus mišiniai su liofilizuotomis uogomis kur kas sveikesnis pasirinkimas nei šokoladas ar saldainiai, – sako Jurgita. – Čia gauni saldumą ir daugybę vertingų medžiagų ne tik iš medaus, bet ir iš uogų, nes liofilizuojant uogos išlaiko apie 97 proc. savo vertingųjų savybių. Tai tikra vitaminų bomba.“

Jurgita ir Linas taip pat prekiavo jau paruoštais kiaušinių marginimo bičių vašku rinkiniais, bičių vaško dėžutėmis biriems produktams susidėti bei dailią staltiesę primenančia bičių vaško plėvele, kurią verta naudoti vietoje įprastos polietileno plėvelės maistui pakuoti ar apsaugoti – gražu, tvaru ir palanku sveikatai.

Verbą dar dailins namie

Kėdainietę Astą Česienę su anūkėle Jore Kanaporyte sutinku besirenkančias medinį margutį.  Mergaitė pasidalino šventinį pirkinį naudosianti žaidimams, o močiutė leido pasmalsauti, ką dar spėjo įsigyti mugėje.

„Kai tik būna Kėdainiuose mugė, visada ateinu. Šiandien pirmiausia dairiausi verbos. O prieš nešdama pirktą verbą į bažnyčią, dar pati ją pagražinu gyvais augalais, – atskleidė Asta. – Taip pat nusipirkau molinį dubenį Velykų stalo vaišėms. Eisime ieškoti spurgų anūkei ir dar pasidairysime.

Kainos – kaip ir visur. Maisto produktų kitur galima ir pigiau, galbūt ne tokių gurmaniškų nusipirkti, o amatininkų prekių kainos normalios. Norisi būtent rankų darbo gaminių, kad namie būtų jaukiau, o šventinis stalas gražesnis.“

Pirkėjai – ir iš Radviliškio

Gražina Poškienė su vyru, vaikais ir anūkais į Kėdainių mugę atvažiavo iš Radviliškio.

„Pernai čia buvome – labai patiko, todėl apsilankėme ir šiemet, – kalbėjo Gražina. – Pirkome anūkams dovanų: drabužių, skanėstų, vyras – alaus.

Kainos gal kiek ir didesnės, bet perkame.“

Šventiniai pirkiniai

Artėjant Velykoms šventinių pirkinių į kermošių užsuko kėdainiečiai Danutė ir Viktoras Jomantai.

„Pirkome labai gražių bičių vaško žvakių, verbą ir dar einame toliau žvalgytis, – dalijosi Danutė. – Labai smagi mugė – daug prekybininkų ir žmonių. Pasirinkimo sočiai.

O kainos normalios – pagal norą. Nėra didelio brangumo. Visko kiekvienam pagal kišenę.“

Nuo ungurių iki gyvų gėlių

O štai kelių kainų dosjė nuo margaspalvės mugės prekystalių.

Už nuostabiu pavasario aromatu dvelkiančių trijų žydinčių hiacintų vazonėlį – 3,5 Eur.

Kilogramas karštai rūkyto ungurio – 45 Eur.

Kilogramas vytintos lašišos – 30 Eur.

Kilogramas karštai rūkytų kalmarų čiuptuvų – 30 Eur.

Kilogramas sauso sūdymo skumbrės – 12 Eur.

Kilogramas latviškų strimėlių – 8,90 Eur.

Kilogramas šviežių stintų – 14,90 Eur.

400 gramų indelis naminės šaltienos – 2 Eur.

Ant virvės suverti riestainiai, gardinti česnaku, svogūnu, aguonomis, griliažu, cinamonu ar Provanso žolelėmis – 3,50–4 Eur.