Erasmus+ atradimai ledo ir ugnies žemėje
Asmeninio archyvo nuotr.
Ūkanotą spalio 12 d. rytą Islandijos sostinėje Reikjavike startavo Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos laimėto ir Europos Sąjungos remiamo „Erasmus+“ KA1 bendrojo ugdymo sektoriaus mobilumo projekto (KA122) „SUPerMokykla“ 6 darbo dienų kursai „Dirbtinis intelektas švietime: mokymo ir mokymosi revoliucija, suteikianti daugiau galimybių mokytojams ir mokiniams“. Juose dalyvavo istorijos ir geografijos mokytoja Giedrė Matonytė ir matematikos mokytoja Ingrida Dičpetrienė.
Kursai, kurie buvo skirti įsisavinti dirbtinio intelekto įrankius, kasryt prasidėdavo gan aktyviai, taikant „warm up“ pratimus, pristatymus. Jų metu pedagogės dirbo komandose, išbandė jėgas kūrybinėse užduotyse ir jas įgyvendino pasitelkiant naujai pristatytas dirbtinio intelekto programas bei įrankius. Taip pat įgavo daug praktikos bei patarimų, kuriai pamokos daliai, ar kaip klasės vadovai gali naudoti programėles – temos atskleidimui, sužadinimui, žinių patikrinimui ir galiausiai – refleksijai.
Skatinamas nekonkuravimas, o geros patirties siekimas, atliepiantis įvairių poreikių mokinių gebėjimus. Mokytojos taip pat buvo mokomos žaisti, pamokoje pritaikyti interaktyvius žaidimus be konkurencijos, tačiau patiriant džiaugsmą, nuotykį ir kartu – gilinant žinias.
Džiugu, kad išmokta kalba leido nepergyventi dėl komunikacijos, nes komandos mišrios – kolegės iš Vokietijos, Kroatijos, Švedijos. Dirbtinio intelekto mokymų kursas išskirtinai susidėjo iš mokytojų – moterų. Beveik taip pat kaip Islandijos politikoje, kur moterys – absoliuti dauguma.
Išvykos į Islandiją metu, po kursų, vyko įspūdingos kelionės, kuomet pedagogės turėjo galimybę iš arti stebėti besiruošiančią išsiveržti lavą. Gidas nuramino, kad vulkanas ruošiasi išsiveržti „kažkada jau labai greitai, bet ne šiandien“. Įspūdidinga, kaip kėdainiečiai sako. Islandijos gamta be galo turtinga kvapą gniaužiančiais kriokliais, kurių priskaičiuojama daugiau nei 10 000. Oras pasitaikė netikėtai geras šiam sezonui iš arti pamatyti geizerius, begalę „rūkstančių trolių namų kaminėlių“, kvapą gniaužiančią krioklio jėgą.
Kaip patys islandai juokauja, jiems nereikia užkariauti jokių kitų teritorijų, nes dėl tektoninių plokščių plėtimosi po 2 cm kasmet, Islandija didėja. Vienoje iš nuotraukų matosi, kaip atrodo mokyklos aikštelė žemei sujudėjus. Nors buvo intensyviai kuriamas rajonas, dėl netikėtai atsivėrusių plyšių visi persigandę išsibėgiojo, aptvėrė tvora ir dabar tai vaiduoklių miestelį primenanti vieta, kurią telanko turistai. Tokia Islandijos realybė, kurią įamžino Giedrė bei Ingrida.
Ryte, kol lietus plauna gatves, kepyklėlės siūlo šiltas cinamonines bandeles arba beigelius, net vaflius su sirupu. Kavinukėse šviesa neplieskia, o jaukiai budina. Kai kur šviesa „nupiešta“, o ir šiaip daug gatvės meno ant sienų bei tvorų. Krautuvėlė išskirtinai Kalėdoms ir krautuvėlė kačių mylėtojams. Islandai pirmauja laimingiausių šalių reitinguose nepaisant daug tamsos ir drėgmės, greičiausiai, tai atspindi pozityvus požiūris ir laisvumas. Tik maža smulkmena, kaip islandai patys sako, čia ne vien tik šalta, čia brangu… Beje, kas dešimtas islandas yra parašęs knygą, šalyje gausu knygynų. O ir pamokos dažniausiai prasideda 10-15 min ramiu skaitymu, tokia tradicija.
Paskutinę mokymų dieną buvo įteikti baigimo sertifikatai. Mokyklos atstovės išsivežė tarptautinius kontaktus ir kvietimus atvykti į svečius, aplankyti mokyklas. Nuostabi Erasmus+ projektų patirtis – AI mokytojo gyvenimą išties gali palengvinti! Oras lepino, Islandija pasitiko ir išlydėjo svetingai.
