Einanti savo keliu

 Einanti savo keliu

Grafikos dizainerė Dovilė Pakutinskaitė. /Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas Paslauskas

Bręstantis žmogus nuosekliai krypsta kurios nors krypties link, kuri jam gali pasirodyti artima, stengiasi atrasti ir daryti tai, kas jam patinka. Kėdainietė Dovilė Pakutinskaitė dar vaikystėje susidomėjo menu. Pradėjusi lankyti Kėdainių dailės mokyklą suprato, kad įvairios meninės veiklos formos ją domina vis labiau. 2012 m. baigdama „Ryto“ vidurinę mokyklą (dabar progimnazija – aut. past.), ji buvo užtikrinta, kad savo ateitį sies su menais. Šiandien ji – grafinio dizaino specialistė ir Vilniaus dailės akademijos absolventė.

„Mano dalis laimės slypi laisvėje kurti ir gebėti savo kūryba išreikšti emocijas ir mintis“, – kiek džiaugsmo jai suteikia kūryba, neslėpė Dovilė.

Grafinis dizainas sudomino Dailės mokykloje

Įvardyti vieną priežastį, atvedusią Dovilę į grafinio dizaino kelią, nelengva. Jos teigimu, priežasčių – keletas ir visos jos skirtingos. Tačiau Dovilė pamena, kad pirmiausia grafiniu dizainu susidomėjo Kėdainių dailės mokykloje.

„Sunku būtų įvardyti vieną priežastį, atvedusią mane į grafinio dizainą, bet turbūt labiausiai pastūmėjo artimųjų ir dėstytojų palaikymas. Jaučiau, kad man sekasi menuose, literatūroje, bet visad racionalumas nepaleisdavo manęs. Todėl ieškojau kažko „universalaus“ ir apjungiančio šias sritis ar net daugiau. Ir radau!

Dailės mokykloje man papasakojo apie grafinio dizaino studijas ir ko galima išmokti jose – nuo pakuotės produktui iki skaitmeninės ir judesio grafikos. Susižavėjau ir iškart pradėjau domėtis giliau“, – kaip atrado grafinį dizainą, dalijosi Dovilė.

Kūrybos pradžia – popieriaus lapas ir pieštukas

Dovilė domėtis daile pradėjo dar vaikystėje. Jos teigimu, viskas prasidėjo nuo balto popieriaus lapo ir pieštuko. O vėliau piešinių bei eskizų krūvos vis augo.

„Juokaujama, kad dizaineriai jau vaikystėje pradeda nuo „paint“ piešimo programos, kurią galima rasti kiekviename kompiuteryje. O man viskas prasidėjo nuo paprasto balto lapo ir pieštuko. Piešti pradėjau savarankiškai, gal net iš pavydo broliui. Jis gana tiksliai mokėjo perpiešti įvairius animacinius veikėjus.

Ir pati nepajutau, kaip pradėjau domėtis japoniškais anime – spausdindavau instrukcijas, personažus, bandydavau atkartoti bendrą stilistiką ir laikui bėgant tos eskizų krūvos vis augo!

Gal būtų viskas tik jais ir pasibaigę, bet tada išgirdau apie dailės mokyklą. Ten ne tik pirmą kartą sužinojau apie savo specialybę, bet ir pradėjau pažinti kitas meninės išraiškos galimybes – tapybą, keramiką, tekstilę, fotografiją ir kt.“, – apie kūrybinį kelią pasakojo Dovilė.

Dalyvavau tarptautiniuose projektuose –  manosukurtųplakatų serija tarptautiniam plakatų konkursui SEGUNDA LLAMADA, kurio tema „Processed food. Do you really know what you eat?“,  pateko į 10-tuką ir 50-tuką iš 1 127 dalyvių.

D. Pakutinskaitė

Palaikė mokytojai ir artimieji

Pasirinkti kūrybinį kelią Dovilę paskatino ne tik artimieji, bet ir mokytojai, pastebėję merginos darbštumą ir talentą.

„Mano šeimoje visad būdavo vienokia ar kitokia forma išreiškiama kūryba – nuo sūriosios keramikos iki siūtų žaislų. Dar dabar lentynose rasčiau įvairų vaikystės rankdarbių ar popieriaus lankstinių knygų, o gal net džiovintų gėlių jose aptikčiau.

Tiesa, palaikymo netrūko ir aplinkoje: iš mokytojų, kurie pastebėjo mano darbštumą ir norą tobulėti menuose bei padėjo surengti mano pirmąsias nedideles tapybos parodas Kėdainiuose, iš draugų, kurie taip pat prisidėjo skatinimais ir drąsinimais tęsti tai, ką darau.

Skatino net ir visiškai nepažįstamų žmonių reakcijos, kurie atkreipdavo dėmesį į mano tapybos bei piešimo darbus ar net norėdavo juos įsigyti. Kad ir kaip kuklinausi ir bandžiau kartais neigti – jaučiau, jog einu savo keliu“, – apie įvairių žmonių paskatinimą ir palaikymą, padrąsinimus kūrybos procese pasakojo Dovilė.

Specialybė aprėpia labai daug

Pasirinkusi ir pabaigusi grafinio dizaino studijas Dovilė teigia, kad grafinis dizainas apima platų galimybių spektrą.

„Grafinis dizainas apima labai platų vizualiosios komunikacijos formų spektrą. Studijose siekiama atskleisti kūrėjo individualumą naudojant tradicines menines išraiškas (piešimas, iliustracija, kaligrafija, tipografika) ir kompiuterines technologijas (maketavimo, skaitmeninės grafikos ir judesio grafikos, video, interneto aplinkos programos), supažindinama su spauda ir jos galimybėmis“, – grafinio dizaino sritį apibrėžė Dovilė.

Studijų metu Dovilė mokėsi ne tik sukurti logotipus, bet ir pakuotes, leidinių dizainą ar 3D video grafiką.

„Pavyzdžiui, kūrėme išskirtinius stalo žaidimus pasirinkta forma, tema ir technika bei parinkdami jam atitinkamą grafiką ir stilistiką. Kitose paskaitose šiam sukurtam žaidimui ruošėme 3D video grafiką, kurioje būtų paaiškinama žaidimo esmė.

Daug išmokau ne tik paskaitų metu – vykome į spaustuves suprasti spaudos niuansus ir aiškindavomės savo padarytas klaidas. Žinių sėmiausi žiūrinėdama medžiagas įvairiose specializuotose parduotuvėse – ar tai būtų popieriaus gamintojų, ar statybinių prekių – ir bandydama lankstyti, plėšyti, karpyti namuose. Kartais ir kelis laidus reikėjo sujungti, jeigu projekto ar sumanymo idėja to reikalavo.

Bendrai žvelgiant, specialybė labai plati ir tai mane žavi iki šiol, nes daug dalykų tik šiek tiek „paliečiau“ studijuodama, todėl mano planuose – labiausiai patikusius dalykus tęsti ir toliau“, – įgytas patirtis studijų metu atskleidė Dovilė.

Pastebėčiau, kad Lietuvoje vis labiau ryžtamasi investuoti į savo įvaizdį ir produktus. Besikuriantys verslai nori atrodyti solidžiai ir svarbiausia – išsiskirti savo stiliumi, o tai būna viena pagrindinių mūsų kaip grafinio dizaino specialistų užduotis.

D. Pakutinskaitė

Šalia paskaitų – įvairūs projektai

Veiklos studijų metais Dovilei tikrai netrūko. Pasak jos, šalia paskaitų nuolat vykdavo įvairūs projektai, kurių metu būdavo galima atskleisti savo kūrybiškumą, išmėginti savo jėgas dar gerai nepažintose srityse. Dalyvaujant viename iš tokių projektų Dovilės darbai pateko net į 10-tuką ir 50-tuką tarp vienų geriausių iš 1 127 dalyvių.

„Akademijoje suteikiamos visos galimybės kurti ir realizuoti savo idėjas įvairiomis temomis – tai gali būti socialinės, sveikatos, tvarumo ar šiandien dienos aktualijos.

Mokėmės ne tik kurti estetišką produktą, bet nagrinėjome svarbias problemas ir funkcionalumą. Galėjome teikti darbus parodoms, prisijungti prie meno projektų ar prisidėti prie Lietuvos miestų ženklų kūrimo. Keliose parodose dalyvavau ir aš – Kauno galerijoje „Balta“ bei interjero ir dizaino centre „Artis“ su popieriaus gaminiais.

Taip pat teko prisijungti prie tokių įdomių projektų kaip „Tu negali – menas gali“, kurių metu vyko kūrybinės dirbtuvės ir grupėse kūrėme individualius žaislus bei edukacines priemones sunkios negalios paliestiems globos namų gyventojams.

Dalyvavau tarptautiniuose projektuose –manosukurtųplakatų serija tarptautiniam plakatų konkursui SEGUNDA LLAMADA, kurio tema „Processed food. Do you really know what you eat?“, pateko į 10-tuką ir 50-tuką iš 1 127 dalyvių“, – apie atsivėrusias galimybes pasakojo Dovilė.

Praktika leido įgyti daugiau patirties

Dovilės studijos truko ketverius metus ir per šį laiką ji pasisėmė įvairiausios patirties – spėjo ne tik lankyti paskaitas, bet ir įgytas žinias pritaikyti praktiškai, dirbdama pagal specialybę.

„Pradėjus studijuoti visuomet norisi iškart kurti, tačiau viskas prasideda nuo pagrindų – spalvų, kompozicijos, tipografikos, fotografijos, istorijos, grafinių programų pagrindų, lavinamas erdvinis mąstymas ir kiti gebėjimai.

Pirmi metai kiek išgąsdino, nes nepajutau to tikro grafinio dizaino, tačiau mokslams įsibėgėjus jo vis daugiau pažinau ir sekėsi vis geriau.

Galima sakyti, kad jau nuo pat pirmo kurso žengiau ne mažais žingsneliais, o visais įtūpstais į priekį. O dar nuo trečio kurso pradėjau dirbti dizaino agentūroje, tai ir jausmas pabaigus buvo kitoks – jaučiausi drąsiau ir jau turėjau gana aiškų bendrą vaizdą, kas manęs laukia toliau.

Neabejoju, kad visuomet galima atlikti geriau ar išmokti daugiau. Aš jaučiuosi pasisėmusi iš akademijos nemažai patirties ir žinių, net jeigu ir ne visos paskaitos teikė daug džiaugsmo.

Žinoma, su laiku pradedu tai vis labiau vertinti, kartais net pasiilgstu tos kūrybinės laisvės, kurios tiek daug turėjau besimokydama“, – pripažino Dovilė.

Dailės mokykloje man papasakojo apie grafinio dizaino studijas ir ko galima išmokti jose – nuo pakuotės produktui iki skaitmeninės ir judesio grafikos. Susižavėjau ir iškart pradėjau domėtis giliau.

D. Pakutinskaitė

Paklausūs darbo rinkoje

Vertindama savo specialybę Dovilė neabejoja, kad šios srities specialistai tikrai reikalingi įvairioms įstaigoms, taip pat gali dirbti ir savarankiškai.

„Grafinio dizaino specialistai išties paklausūs. Kaip ir minėjau, specialybė labai plati: ženklai, vizualinio identiteto sistemos (nuo firminio blanko iki reklaminio stendo gatvėje), pakuočių, plakatų, knygų ir kitų leidinių dizainas, multimedijos ir interneto aplinkos produktai (reklaminiai baneriai, animacijos, prezentacijos ir pan.). Trumpiau tariant, vizualinės komunikacijos objektai kuriami mūsų rankomis.

Pastebėčiau, kad Lietuvoje vis labiau ryžtamasi investuoti į savo įvaizdį ir produktus. Besikuriantys verslai nori atrodyti solidžiai ir svarbiausia – išsiskirti savo stiliumi, o tai būna viena iš pagrindinių mūsų kaip grafinio dizaino specialistų užduotis“, – pastebėjo Dovilė.

Būtina savybė – pajautimas

Dovilės teigimu, kiekvienam grafikos dizaineriui būtina pajausti produktą, su kuriuo dirbs, ką kurs. Be šios savybės būtų sunku siekti galutinio rezultato – vizualinės produkto raiškos.

„Pamenu pastebėjimą iš studijų laikų, kad dizaineriai neretai suserga savo profesijos liga – pradeda matyti ir pirkti tik išskirtinio dizaino, šiuolaikiškas produktų pakuotes, net jei to produkto visai nereikia ar skonis „ne kažką“ – užtai akys kaip džiaugiasi!

Mes stengiamės dalykus paversti patraukliais, šiuolaikiškais, stilingais, bet tai tik iš dalies atskleidžia mūsų darbą. Po visu tuo grožiu slypi nemaža analizė ir stilistikos paieška, eskizavimas ir pajautimas – kokios spalvos, raštas, grafika ar forma paryškintų, atkreiptų dėmesį ir iškomunikuotų geriausias produkto ar paslaugos savybes.

Nesvarbu, ar tai veido kremo dėžutė, ar baneris internete su nekilnojamojo turto paslaugos, ar mokslinė knyga lentynoje – juk kiekvienas iš jų sukurtas su kažkokia idėja ar tikslu.

Mano manymu, viena svarbiausių savybių, reikalinga grafikos dizaineriui, yra pajautimas – stiliaus, produkto, temos, idėjos ir net paties užsakovo. Jeigu nuo pat darbo pradžios aiškiai suformuluojama užduotis ir vizija – dažniausiai ir rezultatas pasiekiamas be didelių paieškų.

Tačiau pasitaiko ir atvejų, kuomet darbas tiesiog „nekabina“, sunku surasti jam sprendimą ir pateikimą arba tavo vizija nesutampa su užsakovu. Tuomet tęsiamos paieškos kartu su klientu ieškant krypties: kuri ne vieną eskizą, ieškai geriausio ir tinkamiausio varianto – būna ir dešimtis variantų sugalvoji!

Net ir tuomet nesi garantuotas, kad tau pavyks padaryti tai, ko iš tavęs tikisi. Todėl dar labai svarbu kantrybė – kuriant, ieškant, bendraujant ir nuolat koreguojant.

Gali pasirodyti, kad viskas gana paprasta – tereikia pastumdyti, patraukti, nupiešti ar perdaryti naujai, tačiau dirbant vienu metu su keliais didelės apimties ir svarbiais projektais (pavyzdžiui, leidiniais), kurių terminas ir reikalavimai labai griežti – įtampa ir stresas neišvengiami.

Tad planavimas tampa tavo kasdiene rutina – kas, po ko ir kada. Žinoma, be atidumo niekaip – spaudoje padarytos klaidos gali kainuoti labai brangiai ne tik tau, bet ir gamtai. Ne mažiau svarbu ir operatyvumas, punktualumas, atsakingumas“, – grafikos dizainerio darbo ypatybes bei kūrybai reikalingas savybes išskyrė Dovilė.

Kūryba – laisvalaikiu ir darbo metu

Nors šiuo metu Dovilė dirba įmonėje, kūryba jos nepaleidžia nei darbe, nei laisvu nuo darbų metu.

„Kiek save pamenu, visuomet keliu sau nemažus tikslus ir prisidarau daugiau darbo, nei per dieną galima spėti. Pagrindinis mano darbas šiuo metu yra Kaune, vienoje iš didžiausių Lietuvoje ir Baltijos regione farmacijos kompanijų rinkodaros skyriuje. Joje ruošiu mėnesinius akcinius leidinius, vizualus, reklaminę spaudą, elektroninės komunikacijos produktus bei atlieku panašius darbus.

Kadangi darbe nemažai laiko praleidžiu prie maketavimo, kuris labiau techninis, monotoniškas darbas ir kūrybos ten daug nepridėsi, todėl laisvu laiku pradėjau vykdyti individualią veiklą ir ieškoti įdomesnių užsakymų, kurie padėtų nesustoti tobulėti kaip dizainerei.

Kaip jau minėjau, dirbu kartais net ir laisvalaikiu, bet kai to nedarau, tuomet stengiuosi tas akimirkas išnaudoti poilsiui nuo ekrano – skaitau knygas, gaminu maistą, leidžiu laiką gamtoje. Tačiau planuoju skirti sau daugiau laisvės ir vietoje individualios veiklos užsiimti kokia nors kūrybine veikla. Tapyba ir piešimas galbūt būtų vienos iš jų. Visgi mano dalis laimės slypi laisvėje kurti ir gebėti savo kūryba išreikšti emocijas ir mintis“, – pasakojo Dovilė.

Ateities planuose – pasisemti kuo daugiau įkvėpimo

Nors kūryba užima didžiąją dalį laiko, visgi ateities planuose Dovilė tikisi pasisemti daugiau įkvėpimo, darbą laisvu laiku iškeisti į kūrybines paieškas, kad galėtų toliau darbuotis ir priimti iššūkius su nauja energija, įkvėpimu ir užsidegimu.

„Ne kartą galvojau apie magistrą, tačiau stoti taip ir nedrįsau. Po bakalauro kažkuriuo metu jautėsi, kad kažko trūksta, bet su laiku šis jausmas praėjo. Pradėjus dirbti įmonėje, atrodo, pradedi visko mokytis iš naujo, todėl greitai ta tuštuma būna užpildyta.

Apie ateitį dabar galvoju gana laisvai – išbandžiau save tiek dirbant įmonėje, tiek individualiai. Šiuo metu bandau susidėlioti savo tikslus, ką noriu toliau daryti su savo įgūdžiais ir ko noriu siekti. Labiausiai, žinoma, norėtųsi pailsėti ir pasisemti kuo daugiau įkvėpimo – iš gamtos, kelionių, renginių, žmonių – to, ko labiausiai šiomis dienomis trūksta tikriausiai visiems. O tada – vėl nerti visa galva ir dideliu užsidegimu į naujus darbus ar kūrybines veiklas“, – ateities planais dalijosi Dovilė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video