Didžiosios Rinkos aikštėje – interaktyvi Velykų instaliacija: čia patirsite simbolinį atgimimą
Didžiosios Rinkos aikštėje esanti meninė instaliacija kviečia žiūrovą patirti Velykų esmę per asmeninį išgyvenimą: įžengus į kiaušinio vidų, pasigirsta garsas ir trumpam įsižiebia šviesa. Ši simbolinė akimirka – tarsi žingsnis į Velykų prasmę: gyvybės pergalę, atsinaujinimą ir viltį./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Pernai įstabaus dydžio verbomis bei Knypavos Rinkos aikštės fontane įsitaisiusiu milžinišku margučiu Lietuvos dėmesį pritraukę Kėdainiai, belaukiant Šv. Velykų nustebino ir šiemet. Kėdainių kultūros centro komanda su įstaigos dailininke Aušra Žemaitiene priešakyje atgimimo simboliais išpuošė net tris lankomiausias senamiesčio erdves: Knypavos Rinkos, Didžiosios Rinkos aikštes ir nuslūgusio potvynio miestelėnams neseniai sugrąžintą Nevėžio krantinę.
Tradicijos ir modernumas
„Kėdainiuose šį pavasarį pristatomos Velykų instaliacijos, jungiančios tradiciją ir šiuolaikinį požiūrį, – apie įgyvendintą idėją pasakoja A. Žemaitienė. – Prie Nevėžio iškilusios karklų vytelių verbos simbolizuoja paveldą, gyvąją atmintį ir gamtos atsinaujinimą.
Aikštėje esantis skilęs kiaušinis iš plastiko ir metalo perkelia tradicinį simbolį į šiandienos kontekstą. Tai kelionė tarp dviejų erdvių – nuo išorinio ritualo prie vidinio atgimimo, nuo bendruomeninės tradicijos prie asmeninės atsakomybės kurti šventės turinį šiandien.“
Kviečia patirti atgimimą
„Instaliacijos centre – didžiulis, į dvi dalis skilęs margutis. Įžengus į kiaušinio vidų, pasigirsta garsas ir trumpam įsižiebia šviesa. Ši simbolinė akimirka – tarsi žingsnis į Velykų prasmę: gyvybės pergalę, atsinaujinimą ir viltį, – paaiškina idėjos autorė. – Šalia centrinio objekto – tradiciniais raštais marginto lukšto fragmentai.
Lukštas – tai ir apsauga, ir riba, ir kartu laikina forma. Jam nukritus lieka tikrasis turinys. Instaliacija kelia klausimą – koks šiandien yra Velykų turinys? Ar jis tebėra gyvas, ar tapęs tik simboline, komercine forma? – retoriniais klausimais, į kuriuos sau atsakyti kiekvienas turėsime pats, apiberia A. Žemaitienė. – Šventės prasmę kuria mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai. Kaip kiaušinyje slypi gyvybė, taip ir kiekviename žmoguje slypi galimybė atsinaujinti.
Įžengimas į simbolinį margutį tampa asmeniniu ritualu – kvietimu sustoti, permąstyti, paleisti seną ir išeiti atgimus.“
Kėdainių kultūros centro komanda su įstaigos dailininke Aušra Žemaitiene priešakyje atgimimo simboliais išpuošė net tris lankomiausias senamiesčio erdves: Knypavos Rinkos, Didžiosios Rinkos aikštes ir nuslūgusio potvynio miestelėnams neseniai sugrąžintą Nevėžio krantinę.
Aut. past.
Tradicijos ir dabarties dialogas
A. Žemaitienė pasidalina Velykų instaliacijas įžvalgiai kūrusi kaip dialogą tarp tradicijos ir šiandienos žmogaus.
„Keturių metrų aukščio karklo vytelių verbos Nevėžio pakrantėje įprasmina Velykų dvasią. Tautiniais simboliais siekiau ne atkartoti praeitį, o ją pratęsti – parodyti, kad paveldas yra gyvas tol, kol jį išgyvename.
Didžiosios Rinkos aikštėje esantis margutis – industrinis, konceptualus, orientuotas į asmeninę patirtį. Viena instaliacija kalba apie tradicijos tęstinumą, kita – apie jos transformaciją. Viena – apie šaknis, kita – apie lūžį, – simboliką perprasti padeda autorė. – Dvi instaliacijos – du Velykų pasakojimai. Verbos kalba apie tradiciją ir gamtos atsinaujinimą, o skilęs kiaušinis kviečia apmąstyti šiuolaikinio žmogaus santykį su švente.
Šiuose kūriniuose man svarbus virsmas: nuo kolektyvinės atminties prie asmeninio apsisprendimo. Tikiu, kad Velykų prasmė gimsta ne objekte, o žmogaus viduje – akimirkoje, kai jis sustoja, patiria ir išeina bent truputį pasikeitęs.“
Prašo saugoti
Kėdainių kultūros centras viliasi kraštiečių sąmoningumo bei supratingumo.
„Tikimės, kad gyventojai ir miesto svečiai saugos sukurtas instaliacijas ir jomis džiaugsis pagarbiai. Norėtume paprašyti ant instaliacijų nelaipioti, kad šios nesulūžtų ir išsilaikytų iki pat didžiosios Šv. Velykų dienos, įprasmindamos simbolinę atgimimo žinią“, – šiltai kalbėjo ypatingą reginį bei patirtį krašto bendruomenei su Kėdainių kultūros centro komanda ir idėją įgyvendinti padėjusiais partneriais dovanojusi dailininkė A. Žemaitienė.
Šventinę Velykų instaliacijos Didžiosios Rinkos aikštėje idėją paversti kūnu A. Žemaitienei padėjo gausus įvairių specialistų būrys: rėmėjas – MB „Liepas“ įmonės vadovas Saulius Užubalis (frezavimas); konstruktorius – Aistis Miknevičius; suvirinimo darbus atliko Nerijus Kažukauskas; apšvietimu pasirūpino Aivaras Puišys; garso užmojus įgyvendino Karolis Valiauga; organizacinius darbus atliko Eglė Petrauskienė; techninius – Remigijus Linkus, Aurelijus Bukauskas, Arturas Saja; metalo pjaustymo darbai patikėti nuolatinei įvairių krašto iniciatyvų partnerei – rajono įmonei UAB „Laumetris“.
A. Žemaitienė taip pat dėkoja tautodailininkei, pynimo meistrei Birutei Šinkūnienei, kuri Nevėžio pakrantę papuošusioms verboms nupynė paukščius, saulutes, o į Knypavos Rinkos aikštę atsiritusiam margučiui – detales.
Atraskime trumpam pasikeitusį mylimų miesto erdvių veidą ir Šv. Velykas sutikime ne tik prie stalo, bet ir besigėrėdami vidiniam atgimimui įkvepiančiu menu.
4 Komentarai
Kažkoks kratinys už matomai nemažus pinigus
Nijole, dvėsk greičiau šūdų nerašinėjus ir nekomentavus pati savo užsakytų šūdų.
Vis aplankyt negaliu tų Akviliūtės aprašytų grožybių-pėsčiom Šėtos gatve pritruksiu jėgų,o važiuot neišeina ,nes netyčia uspakajoncų paimu…Lyg ir būtų sprendimas gyvybės vandeniu pastiprint organizmą prieš pėstįjį žygį,bet baimė iškart suima prisiminus reportažus apie operatyvų mūsų policijos reagavimą į įtarimus sukeliančius asmenis…
ir eik pažiūrėt ką žmonės sutvėrė tavo pakūtai už bažnyčios ir tikėjimo tiesų ignoravimą idant rytoj,Velykų Rytą ,prabustumei švaresne sąžine už visus tuos netikėjimo metus.Kaip sako tikėjimą išpažįstantys,Dievas da ne tokius avinus ima savo kaimenėn ,kad jie Viešpats žodį priimtų į širdį.Tad pakol lietus nelyja,kelkis ,Lozoriau ir eik į tuos pasakos vaizdų Kėdainius…