Dideli karščiai vasarą – ne tik malonūs, bet ir žalingi

 Dideli karščiai vasarą – ne tik malonūs, bet ir žalingi

BNS nuotr.

Dovydas PASLAUSKAS

Nors vasara ir dovanoja visiems išsiilgtą šilumą, reikia nepamiršti, kad kartu su ja gali kilti ir sveikatai pavojingos grėsmės. Kokios tos grėsmės ir kaip nuo jų reikėtų apsisaugoti vasarą? To pasiteiravome Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, Rimos Proscevičiūtės.

Didelis karštis – grėsmė organizmui

Pasak specialistės, vasarą, esant dideliam karščiui, gali ne tik pablogėti bendra asmens savijauta, bet ir atsirasti grėsmė žmogaus organizmui.

„Esant dideliam karščiui ne tik pablogėja bendra savijauta, bet ir, kaip ir minėjote, kyla grėsmė žmogaus organizmui. Ypač padidėja rizika vyresnio amžiaus žmonėms (65 m.), asmenims turintiems lėtinių ligų, asmenims, kuriems sunkiau prisitaikyti prie aukštos temperatūros: kūdikiams, nėščiosioms, turintiems antsvorio, vartojantiems vaistus, gyvenantiems viršutiniuose aukštuose, taip pat dirbantiems lauke ir pan.

Esant ilgesniam karščio laikotarpiui gali prasidėti išsekimas, perkaitimas, karščio smūgis – sąmonės praradimas, kūno temperatūros pakilimas, net ir padidėjęs prakaitavimas sukelia diskomfortą, atsiranda mažos raudonos dėmelės, pasižyminčios dygiu jautrumu, o tai jau prakaitinės simptomas. Jei žmogus ilgą laiką būna dideliame karštyje, gali atsitikti ir priešingai, prakaitavimas liausis ir kils karščio smūgio tikimybė. Sumišimas ir apsvaigimas taip pat galimi padariniai“, – įspėja R. Proscevičiūtė.

Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Rima Proscevičiūtė./Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr

Gali ištikti šilumos arba saulės smūgis

Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, viena iš galimų grėsmių – šilumos arba saulės smūgis.

„Dažniausiai šilumos smūgis kyla dėl skysčių disbalanso ir per didelio kiekio šilumos. Ilgas buvimas saulėje, per mažas kiekis vandens, aktyvi veikla. Mus gali ištikti dehidratacija ir sutrikti gyvybei svarbių organų veikla.

Patarimas gyventojams – gerti pakankamai vandens ir nebūti nuolat saulės kaitroje, rengtis lengvus, orui pralaidžius rūbus, vengti sėsti į ypač prikaitusį automobilį, stengtis išlaikyti vėsias patalpas. Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys galvą bei sprandą, šiek tiek dirgina mūsų smegenų dangalus. Tuomet padidėja smegenų temperatūra ir gali sutrikti jų funkcija.

Jei praleidžiate daug laiko saulėje, pajuntate galvos skausmą, bendrą silpnumą, girdite zvimbesį ausyse, jus pykina, mirga akyse ar išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas – reiškia jus ištiko saulės smūgis. Apsisaugoti vėlgi reikėtų, kaip ir nuo šilumos smūgio: svarbu gerti vandenį, naudoti galvos apdangalą.

Jeigu visgi ištiko šilumos smūgis ar saulės smūgis, būtinai kreipkitės į medikus“, – ragina visuomenės sveikatos specialistė.

„Esant ilgesniam karščio laikotarpiui gali prasidėti išsekimas, perkaitimas, karščio smūgis – sąmonės praradimas, kūno temperatūros pakilimas, net ir padidėjęs prakaitavimas sukelia diskomfortą“.

R. Proscevičiūtė

Per daug saulės spindulių – žalinga

Visuomenės sveikatos specialistės manymu, žmogaus organizmui dvejopą naudą teikia saulės spinduliai – jie gali būti naudingi, tačiau per didelis jų kiekis gali sukelti ir nemažai žalos.

„Saulės spinduliai yra kelių tipų ir visi jie turi poveikį mūsų odai ir bendrai savijautai. Saulės šviesa ir šiluma veikia mūsų nuotaiką, padeda vitamino D sintezei, stimuliuoja medžiagų apykaitą, didina galvos smegenų aktyvumą, aktyvina psichinę veikla ir dar daugiau. Tačiau per didelis jų kiekis gali padaryti ir žalos, sukelti odos pažeidimus, nudeginti, turi kancerogeninį poveikį ir pan.

Odai, kaip ir visam žmogaus organizmui, teigiamą poveikį turi vandens vartojimas, taip pat svarbu drėkinti odą ir apsaugoti nuo per didelio kiekio UV spinduliuotės. Tai padaryti galima tiesiog pakoregavus aprangą: orui laidūs, lengvi audiniai, pridengta oda, galvos apdangalai, odos apsaugai skirti apsauginiai kremai, ne tik deginantis, bet ir apskritai būnant lauke“, – pataria specialistė.

„Patarimas gyventojams – gerti pakankamai vandens ir nebūti nuolatos saulės kaitroje, rengtis lengvus, orui pralaidžius rūbus, vengti sėsti į ypač prikaitusį automobilį, stengtis išlaikyti vėsias patalpas“.

R. Proscevičiūtė

Akiniai nuo saulės

R. Prosevičiūtės teigimu, taip pat kaip ir odai, saulės spinduliai kenksmingi ir žmogaus akims. Nors apsaugai gali būti veiksmingi akiniai nuo saulės, prieš juos renkantis visuomenės sveikatos specialistė rekomenduoja pasikonsultuoti su specialistais.

„Akiniai nuo saulės padeda apsaugoti akis nuo UV spindulių. Taip, kaip saugome savo odą, turime saugoti ir akis, taip pat nuo mažų dalelių, kad ir žaidžiant paplūdimyje.

Tam, kad išsirinkti akiniai būtų tinkami ir kokybiški, rekomenduočiau pasitarti su profesionalais, mat svarbu pasirinkti tinkamus ir atliekančius funkciją akinius. Taip pat pavojai kyla ir kontaktinių lęšių savininkams. Smėlis, maudynės, iškylos, mažiau higieniškos sąlygos reikalauja daugiau lęšių priežiūros“, – informavo R. Proscevičiūtė.

Poilsis prie vandens

Dar viena grėsmė, kylanti vasarą, – poilsis prie vandens, kurio metu padidėja traumų ar skendimo tikimybė.

„Labai svarbu paminėti maudynes. Kartais neįvertiname savo galimybių, plaukiame per toli, nesaugiai neriame į mums nepažįstamus telkinius, kur padidėja traumų ir skendimo tikimybė. Taip pat labai svarbu užtikrinti vaikų priežiūrą greta vandens telkinių.

Kartai atsipalaiduojame ir ruošdami maistą lauke. Vabzdžių ir bičių įkandimai gali sukelti anafilaksinį šoką, todėl rekomenduotume turėti priešalerginių medikamentų. Kaip bebūtų, visais atvejais svarbu išlikti budriems“, – į poilsį prie vandens telkinių dėmesį atkreipė specialistė.

Vartoti vandenį, vaisius ir daržoves

Pasak pašnekovės, vasarą labai svarbu nepamiršti stiprinti organizmą sezoniniais vaisiais ir daržovėmis, gerti daug vandens.

„Vasara – puikus laikas stiprinti savo organizmą sezoniniais vaisiais, daržovėmis, įvairiais žalumynais ir prieskoninėmis žolelėmis, tačiau stipri imuninė sistema neapsaugos nuo, tarkime, nudegimo ar saulės smūgio. Lietuvos gyventojai turėtų įtraukti daugiau vaisių ir daržovių į savo racioną, atlikti tyrimai parodo, kad mes nepakankamai jų suvalgome. O neapdorotuose vaisiuose ar daržovėse yra didelis kiekis ir vandens.

O vanduo išties atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai. Pakankamas kiekis išgerto vandens išlaiko skysčių balansą, taip pat aprūpina mus mineralais, kas labai svarbu daug prakaituojant. Taip pas vanduo atlieka ir termoreguliacijos funkciją mūsų organizmuose, o tai reiškia, kad kai būna karšta, prakaito liaukos išskirtas prakaitas sudrėkina odos paviršių, jis garuoja ir atvėsina. 

Be abejonės, geriausiais paprastas geriamasis vanduo, tačiau karštomis dienomis verta papildyti savo racioną ir mineraliniu vandeniu, kuris padeda organizmui atgauti prarastus mineralus prakaitavimo metu. Rekomenduotina norma, kiek vandens išgerti per dieną, yra skirtinga kiekvienam pagal kūno masę, orientacinis kiekis būtų 8 stiklinės. O jei nuolatos su savimi turite gertuvę, tai paskatins jus išgerti daugiau vandens“, – pabrėžė specialistė.

Svarbu nepamiršti

R. Proscevičiūtės manymu, stengiantis išvengti visų įmanomų grėsmių svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus.

„Kaip jau minėjau, svarbu nepamiršti gerti daug skysčių – vandens, naudoti apsauginius kremus nuo saulės, vengti būti lauke, kai labai karšta ar saulės atokaitoje ilgą laiką, nepamiršti galvos apdangalo, tinkamos orui laidžios aprangos, vėdinti ir vėsinti patalpas, nesėsti į įkaitusius automobilius, elgtis saugiai ir atsakingai prie vandens telkinių.

Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad didesnis pavojus kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems sveikatos problemų“, – priminė R. Proscevičiūtė.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video