Penktadienį, lapkričio 8 dieną, 16 val. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name vyks literatūrologo, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario doc. dr. Marijaus Šidlausko paskaita EITI KALBOS TIESUMU… Renginį organizuoja Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius. Renginys nemokamas.Skaityti daugiau
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) įkurto Migracijos informacijos centro „MiCenter“ paskelbti užsieniečiams gražiausio lietuvių kalbos žodžio rinkimai baigėsi. Daugiausia balsų surinko ir gražiausiu žodžiu išrinktas žodis močiutė. Už šį žodį savo balsą atidavė kiek daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų (25,4%). Antroje vietoje liko – ačiū (23,4%), trečioje – laisvė (20,3%). „Esame maloniai nustebinti tokio Lietuvoje gyvenančių […]Skaityti daugiau
Neseniai išleistas Lietuvių kalbos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės sudarytas trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis „Naujadarai, kurie gali praversti“. Knygoje aprašomi šie naujadarai: kasdienai: asmenukė, atiduotuvė, atodėka, balkonininkas, balkonininkystė, brukalas, dainykla, darbostogos, daugiaveika, dūzgės, grotažymė, ilgaskaitis, įvėrinys, jausmaženklis, klubinėti, klubinėtojas, krikštadėžė, kuprinėti, kuprinėtojas, laisvadarbis, mautas, melagiena, pabarstukai, patiktukas, saulavežys, skaniukas, startuolis, sumestinukas, […]Skaityti daugiau
Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka ir jos padaliniai jungiasi prie vėl organizuojamo ir Lietuvoje didžiulio populiarumo sulaukusio Nacionalinio diktanto. Konkurso rengėjas VšĮ Pilietinės minties institutas bei šio projekto partneriai kovo 15 d. 11 val. (penktadienį) kviečia lietuvių kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą, kuris bus transliuojamas per LRT radiją bei portale LRT.lt. Kėdainiečiai ir rajono gyventojai šiandien […]Skaityti daugiau
Kada vartotinas ir kada ne sangrąžinis veiksmažodis „rastis (randasi, radosi)“? Sangrąžinis veiksmažodis rastis, randasi, radosi vartotinas reikšmėmis: 1. „darytis, atsitikti“: Kas rados vaikui, kad serga? 2. „tapti“: Kai nuėjau už bernelio, radaus juodbruvėlė; 3. „pradėti būti, rodytis“: Po lietaus daug grybų randasi. Jam jau pilvas randasi. Žiema randasi (prasideda). Iš kur tu čia radaisi (atkeliavai)? Bernas radosi, ir ištekėjau (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). Veiksmažodis rastis (randasi, radosi) nevartotinas reikšme […]Skaityti daugiau
BNS inf. Lietuvių kalbos skaitmeninimui skirta 9 mln. eurų – bus kuriamas garsynas ir keturi skirtingi tekstynai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, jog kalba skaitmenizuojama norint spartinti su ja susijusius technologinius procesus. „Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant […]Skaityti daugiau
Trečiadienį paaiškėjo septintą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2023-iųjų Metų žodžiu ir visuomenė, ir komisija išrinko pernai sukurtą žodį „Radarom!“, pavadinantį bendrą LRT, „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondo“ ir „Stiprūs kartu“ paramos akciją, kuria siekta padėti Ukrainai įsigyti radarų. Žodį sukūrė Gytis Oganauskas. Antra vieta visuomenės balsavime atiteko žodžiui „čekiukas“, […]Skaityti daugiau
Kodėl mes internete dažnai švepluojame, kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą. Šveplavimo priežastis – persijungti verčianti standartinė klaviatūra Regis, techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides jau sudarytos seniai. Bet visgi švepluojame. Prisipažinsiu, ir aš dažnai žinutėse tiesiog tingiu ieškoti reikiamų, nešveplų raidžių, dėti nosines ir pan. Tikrai būtų daug geriau, jeigu turėtume patogią ir visiškai lietuvių […]Skaityti daugiau
Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai. Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, […]Skaityti daugiau
Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybės administracija Lietuvių kalbos dienų, kurios vyks vasarį−kovą, proga organizuos kelis renginius, susijusius su žodynais, senaisiais žodžiais ir naujažodžiais. Vienas jų – haiku dirbtuvės su poetu Dainiumi Dirgėla. Reikės kurti haiku naudojant senuosius žodžius ir naujažodžius. Poetas ves, mokys, padės, patars. Jau sausio 30 d. 15 val. Daugiakultūriame centre vyks prof. Jolantos […]Skaityti daugiau
Kaip taisyklingai rašyti ir grupuoti skaičius, nustato specialūs žodynai ir standartai. 1. Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 5 vaikai, 2 marškiniai (sk. dveji marškiniai), 21 puslapis, 12 mašinų. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėn., II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, I dalis, V kategorija;8 klasė, […]Skaityti daugiau
Nuo sausio 15 iki kovo 15 d. vyks konkursas, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Mokiniai kviečiami kurti ir išreikšti idėjas savo kūrybiniuose darbuose, kuriuose atsispindėtų senieji žodžiai ir naujažodžiai. Konkurse kviečiami dalyvauti bet kokio tipo, pavaldumo Kėdainių miesto ir rajono mokyklų mokiniai. Konkursas skirtas integruotoms lietuvių kalbos ir dailės pamokoms. Dalyviai skirstomi į 3 amžiaus grupes: […]Skaityti daugiau
Sako, kad žemiausia temperatūra mūsų planetoje yra užregistruota 1983 m. Antarktidoje, netoli geomagnetinio poliaus, – -89,2 °C, sako, kad ir pas mus galbūt bus jau iki -20 °C. O ką kalba apie šaltį „Lietuvių kalbos žodynas“ – didžioji nesibaigiančio gyvenimo nepabaigiama knyga, kurią vartydamas supranti, kad žmogaus tikrovė yra kalbos tikrovė. Koks būna šaltis? Ogi […]Skaityti daugiau
Naująjį metų ratą pradeda sausis – pat šalčiausias mėnuo: sako, 1956 m. vieną sausio naktį Utenos apylinkėse buvę beveik 43 laipsniai šalčio. Dažnai sninga smulkiomis kruopelėmis, tarsi sausu sniegu, tad, ko gero, ir sausio pavadinimas nuo žodžio „sausas“. Kažkada juo vadintas ir gruodis: „Sausis, arba Kalėdų mėnuo, tur 31 dieną“ (Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt) ir […]Skaityti daugiau
Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja […]Skaityti daugiau
Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau
Dažnam kyla klausimas, kaip reikėtų rašyti įstaigų, įmonių, organizacijų pavadinimus, kaip turėtų būti rašomi pareigų ir titulų ar aukščiausių institucijų pavadinimai? Pateikiame pavadinimų, pareigų didžiųjų ir mažųjų raidžių rašymo atmintinę. Ar Taryba, ar taryba? Mažąja raide rašomi įstaigų, įmonių, organizacijų valdymo vienetų pavadinimai, pvz.: Mokslų akademijos prezidiumas, Vilniaus universiteto rektoratas, Lietuvos banko valdyba. Taigi ne […]Skaityti daugiau
Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius kartu su rajono savivaldybe šiemet kvietė rinkti įdomiausius Kėdainių regiono toponimus – gyvenamųjų vietų, upių, ežerų ir miškų vardus. Rajono gyventojai, balsuodami savivaldybės svetainėje, 2023-iaisiais įdomiausiu kalno vardu (oronimu) išrinko Gaidžio Skiauterę Pernaravos apylinkėse. Antroje vietoje – Zubriukas Akademijoje, trečioje – Žibartas Pernaravoje. Įdomiausių Kėdainių regiono toponimų – […]Skaityti daugiau
Artėjant šventėms, pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis, kaip taisyklingai – naujametis ar naujametinis, kada tinka santrumpa šv. iš mažosios, kada reikėtų didžiosios Šv., o galbūt šios santrumpos išvis nereikia? Kada rašyti Kalėdos, kada kalėdinis Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar […]Skaityti daugiau
„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide. Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan. Kaip kirčiuojamas žodis „adventas“? Žodis adveñtas yra 2 kirčiuotės V. adveñtasK. adveñtoN. adveñtuiG. adveñtąĮn. adventùVt. Adventè Parengė savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta ŠvedienėSkaityti daugiau
Kaip reikia rašyti: bankas „Bigbank“ ar tiesiog „Bigbankas“? Abu variantai geri. Jei prieš simbolinį pavadinimą nėra parašyto nomenklatūrinio ar gimininio žodžio (pvz., bankas, bendrovė ir pan.), tokie pavadinimai (jei įmanoma) linksniuojami, pvz.: „Swedbanko“ lankytojai, „Saulutės“ prekės, reikia užbėgti į „Kėdbusą“. Tačiau jei prieš simbolinį pavadinimą yra nomenklatūrinis ar gimininis žodis, nelinksniuojama, pvz.: banko „Swedbank“ lankytojai, […]Skaityti daugiau
Lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl pavardės turi būti suteikiamos taikant teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į lietuvių kalbos tradicijas. Moteris Lietuvoje gali pasirinkti pavardę su tradicine priesaga -ienė ( -(i)uvienė) arba tik su galūne –ė. Vyriškosios giminės formos pavardės suteikimas moteriai prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams, kartu ir lietuvių moterų pavardžių darymo principams. Tokia vyriška […]Skaityti daugiau
Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką, tai): […]. Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos Skaityti daugiau
Verslo, politikos ir visuomenės veikėjams dažnai tenka sakyti viešas kalbas. Įvairiuose renginiuose galima išgirsti visokių pasisakymų. Tai, kad vertinant žmogų vienas iš svarbiausių kriterijų yra kalba, sunku būtų paneigti. Apie kalbėtoją pirmiausia sprendžiama pagal tai, kaip sklandžiai, raiškiai ir įtikinamai jis kalba. Vieša kalba turi didelį poveikį visuomenei – paprastai kalbos sakomos norint pritraukti žmonių […]Skaityti daugiau
Daug atvejų šis žodis vartojamas netaisyklingai. Pagrindinė taisyklė: prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ netaisyklingas. Reikia taip: Jis visiškai sutiko su šia nuomone Sakinys „Tikrintojai pilnai ištyrė pareiškimą“ netaisyklingas. Reikia taip: Tikrintojai nuodugniai, išsamiai ištyrė pareiškimą. Sakinys „Stengiamės kuo pilniau patenkinti gyventojų poreikius“ netaisyklingas. Reikia taip: Stengiamės kuo geriau patenkinti gyventojų poreikius. […]Skaityti daugiau
Čia pat lapkritis, kažkada senovėje gruodiniu, lapkrėsiu, vėliniu, vėlių mėnesiu vadintas. Sako, jei lapai ilgiau užsibūna medžio viršūnėje, o ne ant žemutinių šakų, tai rodo būsiant nelabai rūsčią žiemą. Lapkritis – visų darbų pabaiga, kai tarsi kartu su paskutiniu derliumi iš globotų laukų grįžta protėvių vėlės. Lapkričio pradžioje – net dvi šventės. Lapkričio 1-oji – […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.