Kava ne tik dovanoja žvalesnį rytą, bet taip pat kūrybingo žmogaus rankose gali virsti puikia medžiaga paveikslams „tapyti“. Tuo įsitikino į Pajieslio biblioteką susirinkusios meniškus iššūkius mėgstančios bendruomenės damos. Dalijosi nauju atradimu Edukaciją vedė pajiesliške iki kaulų smegenų save vadinanti Reda Paplauskienė – tikra auksarankė, pati išbandžiusi nesuskaičiuojamą daugybę įvairiausių kūrybinių technikų ir kaskart raginanti […]Skaityti daugiau
Kviečia pasigrožėti: Vilainiuose įjungti fontanai, pražydo šimtai tulpių
Vilainiai paskelbė šiltojo sezono pradžią – jau įjungtas fontanas ties Kėdainių miesto vartais vadinama Vilainių kryžkele. Du fontanai jau veikia ir atnaujintame Vilainių parke. Visi jie džiugins vietinių ir prašalaičių akis iki pat vėlyvo rudens. Ir šiemet tai dar ne viskas – pirmąkart Vilainių parke vienu metu pražydo šimtai tulpių. Jomis gali pasigėrėti visi norintys. […]Skaityti daugiau
Kėdainių rajone jau sirpsta pirmosios braškės
Kėdainių rajone jau ima nokti pirmosios lietuviškos braškės. Tradiciškai pirmosios uogos mūsų krašte ima sirpti Žilinskų ūkyje. Šiemet jos rausti pradėjo apie 10 dienų vėliau nei pernai. Tiesa, kol kas braškės skirtos šeimai pasigardžiuoti, o skynimas prekybai prasidės jau netrukus. Vėluoja treti metai Kėdainių rajono Kunionių kaimo ūkininkai Sigita ir Nerijus Žilinskai pasakojo, kad šiemet, […]Skaityti daugiau
Vainotiškietės širdis nurimo atradusi kūrybą
Darganotą rytą traukiu į seniai lankytus Vainotiškius. Pasiekusi kitapus upės vagos įsikūrusią gyvenvietę surandu Aušros KUUSIENĖS sodybą. Girgžteliu vartelių vyriais ir pamatau manęs su šypsena lūkuriuojančią šeimininkę. Ji kviečia greičiau užeiti vidun, kol įsismarkavęs lietus nepermerkė iki siūlo. Daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis Aušros su vyru Arnoldu naujam gyvenimui iš pagrindų prikeltas ir gražiausios sodybos vardą […]Skaityti daugiau
Josvainių socialiniame ir ugdymo centre – kūrybinės dirbtuvės
Pavasariui pradėjus lepinti savo šiluma, vis daugiau laiko norisi praleisti gryname ore. O kad mūsų vaikučiams netrūktų įvairios veiklos darželio kieme, pakvietėme visą bendruomenę kartu kurti erdves mažiesiems. Juk daug ką galima susimeistrauti patiems. Vieną šiltą balandžio popietę į darželio kiemą ėmė rinktis mokytojos ir padėjėjos, tėčiai ir mamos, nešini įrankiais, pyragais, obuoliais, beržų sula […]Skaityti daugiau
Krakių bendruomenė – sėkmingiausia Lietuvoje
Mykolo Romerio universitete apdovanoti aktyviausių Lietuvos bendruomenių konkurso laureatai. Aštuntą kartą surengtame respublikiniame konkurse „Bendruomenė – Švyturys 2022 – kelias į sėkmę“ šiais metais įteiktos 7 nominacijos, į kurias pretendavo net 57 Lietuvos bendruomenės. Džiugu, kad nominacijoje „Vietos bendruomenės sėkmės istorija“ geriausia išrinkta Kėdainių rajono Krakių bendruomenė. Įvardinti darbai Pristatant krakiškius, buvo įvardinti šie jų […]Skaityti daugiau
Kaltenio parkas bunda: pražydo pirmieji magnolijų žiedai
Kėdainių rajone esančiame Skinderiškio parke – pavasario ženklai. Po truputį ima žydėti parko puošmenomis vadinami magnolijų žiedai. Su kiekviena diena parke atsiranda vis daugiau lankytojų. Tuo metu prižiūrėtojai prašo tausoti parką, nešiukšlinti, elgtis kultūringai, kad visiems čia būtų malonu ir gera. Pirmieji žiedai Praėjusį savaitgalį dendrologiniame parke apsilankė ir kėdainiečių Audriaus ir Jolantos šeima kartu […]Skaityti daugiau
Kovo 11-osios signataras kraštietis K. Rimkus: „Niekas negalvojo, kad Lietuva
Balandžio 12-ąją garbų 70 metų jubiliejų minėjo daugeliui Kėdainių rajono gyventojų gerai žinomas Kovo 11-osios signataras, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas Kęstutis Rimkus. Nors ilgą laiką ūkininkavo ir vis dar ūkininkauja Radviliškio rajone, tačiau Kėdainių rajone gimęs ir šiuo metu Krakėse gyvenantis vyras to labai nesureikšmina ir džiaugiasi bendru nepriklausomos Lietuvos vaizdu: kaip pats […]Skaityti daugiau
Išradingos Velykos Kėdainių krašte: Velykų medis, bobutė ir net sodas
Kėdainių rajono bendruomenės šv. Velykas pasitiko labai išradingai: ne viename miestelyje ar kaime buvo papuoštos viešosios erdvės. Štai Truskavos miestelyje sužaliavo Velykų medis, Devynduonių kaimą papuošė Velykų bobutė, o kunioniškiai šiemet pranoko patys save – čia buvo įkurtas Velykų sodas. Mokinių darbas Truskavos bendruomenės centro pirmininkė Ieva Šipelienė pasveikino truskaviečius su šv. Velykomis bei padėkojo […]Skaityti daugiau
Pašiliečiai sugrįžtantiems paukščiams iškėlė 17 inkilų
Bene sparčiausiai Kėdainių rajone besiplečiančiame Pašilių kaime vietos gyventojo iniciatyva buvo surengta inkilų kėlimo šventė. Kaimo, kurį sudaro net kelios sodininkų bendrijos, pušyne iš viso iškelta 17 namelių sugrįžtantiems paukščiams. Prie gražios iniciatyvos prisijungė neabejingi pašiliečiai, o idėja kilo jau keletą metų šiame kaime su šeima gyvenančiam Daliui Sasnauskui. Sukvietė žmones Pašilių bendruomenės centras sukvietė […]Skaityti daugiau
Jaunikis ant sarto žirgo į akį krito visam gyvenimui
Jaunikis Pranas ant sarto žirgo ir jo mylimoji Irena – tai šio pasakojimo herojai. Šitaip sudėliojusi pirmą istorijos sakinį iškart prisiminiau vaikystės pasaką apie kilnų viduramžių riterį ir jo širdies princesę. Ach, rašyti apie meilę – tarsi balzamas sielai, o apie meilę, kuri trunka net šešis dešimtmečius, atrodo tarsi Jums, mieli skaitytojai, pasakoti apie savo […]Skaityti daugiau
Mantviliškiečiai atstatė nugriautą kaimo simbolį – gandralizdį
Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Mantviliškio kaimo žmonės pavasarį sutinka džiugiomis nuotaikomis – vietos gyventojo Mariaus Manioko iniciatyva atstatytas praėjusiais metais įvykusios avarijos metu nuverstas šio kaimo simbolis – gandralizdis. Beje, gandralizdis atstatytas, o jame jau apsigyveno gandrai. Kaimo simbolis Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos viešosios bibliotekos Mantviliškio filialo vadovė, bibliotekininkė ir vietos gyventoja Inga Štarienė […]Skaityti daugiau
Pelkių berniuko istorija: jauno kėdainiečio gyvenimo hobis – žvejyba
Kiekvienam žmogui – savas gyvenimo kelias. Neseniai 21-erių sulaukęs kėdainietis Eiridas Dambrauskas savo gyvenimo kelio neįsivaizduoja be žvejybos. Visą savo vaikystę jis praleido, mokėsi Kėdainiuose, vėliau laimės ieškojo Švedijoje. Šiuo metu Eiridas vėl gyvena Kėdainiuose. Net keliems karpininkų klubams priklausantis jaunas kraštietis, vadinamas pelkių berniuku, jau gali didžiuotis ir įspūdingais laimikiais. Žvejybos pradžia Jaunąjį Eiridą […]Skaityti daugiau
Gimtajai Šlapaberžei kalvis ruošia įspūdingą dovaną
Kai Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name pakvietė susitikti su Šlapaberžėje augusiu ketvirtos kartos kalviu Česlovu PEČETAUSKU, mano mintis tarsi perliejo šaltu vandeniu – kaip reikiant atgaivino išmaniųjų ekranų eroje įsipatoginusią sąmonę. Vienas po kito atminties paviršiun ėmė plaukti istorinių filmų epizodai, kur augaloti vyrai, juodomis rankomis, atiduodami visas jėgas stipriais plaktuko smūgiais, […]Skaityti daugiau
Sunkią ligą kalnaberžietė nugalėjo su Dievo pagalba, dabar norisi skleisti
Indrei Šimaitienei iš Kalnaberžės truputį per keturiasdešimt. Pati branda, gyvenimo saulė tarsi pakilusi į aukščiausią tašką. Indrė pati yra tarsi šviečianti, skleidžianti gėrį aplink ir kviečianti jungtis. Graži išore ir vidumi, veikli, stipri moteris. Bet ne viskas visada taip gražu buvo jos gyvenime. Aišku, dvasingo ir stipraus gyvenimo užuomazgų būta, bet visa tai pagilino, išgrynino […]Skaityti daugiau
Pajieslio krašto moterys pažino indų kultūrą
Kėdainių rajone bendruomenės ir kultūros žmonės organizuoja ne tik tradicinius renginius, bet ir pakviečia į visiškai nestandartines popietes susipažinti su kitų šalių kultūromis. Džiugu, kad tokie renginiai vyksta ne tik mieste, bet ir nedideliuose kaimeliuose. Štai Pajieslio krašto moterys neseniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Indijos kultūra. Sukvietė moteris Pajieslio bendruomenės centro pirmininkė Irena […]Skaityti daugiau
Robertas Skrinskas – kunigas, siekiantis įamžinti beišnykstančią praeitį
Kaip sakė Kėdainių krašte visiems gerai žinomas istorikas Vaidas Banys, šis žmogus nusipelno ypatingo dėmesio. „Ne tik dėl jo filmukų studijos, kuri yra unikalus Šėtos apylinkių istorijos metraštis, bet ir dėl jo paties asmenybės – jis disidentinio laikotarpio reliktas, bendravęs su disidentais, paskutinis pogrindyje įšventintas kunigas!“. Kunigo Roberto Gedvydo Skrinsko atkaklumas siekiant kunigystės, žavi – […]Skaityti daugiau
Trūko kantrybė: kaimo gyventojas pats ėmė barstyti kelius
Pastarosios dienos ne vienam automobilio vairuotojui tikras iššūkis. Buvo visko: ir gausiai snigo, ir susidarė plikledis. Kelininkai dirbo pagal nustatytą tvarką, pirmiausia buvo prižiūrimi svarbiausi keliai, o kaimo žvyrkeliai į šią kategoriją nepatenka. Vienam Kėdainių rajono kaimelio gyventojui trūko kantrybė – išsitraukęs iš bagažinės kastuvą pats ėmė barstyti kelius. Slidus ruožas Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos […]Skaityti daugiau
Kaimo bendruomenės vadovė: „Man svarbu, kokioje aplinkoje augs mano vaikai“
Ilgai svarsčiau, kaip pristatyti Birutę, apibūdinti prasmingą ir visuomenei naudingą jos veiklą. Tačiau turbūt geriausiai tiktų pasakymas – stiprus, su tvirtomis pamatinėmis vertybėmis žmogus, jaučiantis atsakomybę ne tik už save, savo šeimą, bendruomenę, kurioje gyvena, bet ir mūsų, lietuvių, tautą, valstybę, kurios pilietė yra. Birutė Cukanova (28 m.) yra Nociūnų bendruomenės pirmininkė, valstybės tarnautoja, tačiau […]Skaityti daugiau
Kunionių bendruomenei – 20 metų: vairą tvirtai laiko naujasis pirmininkas
Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos Kunionių kaime nuvilnijo didelė šventė – kaimo bendruomenė paminėjo garbingą 20 metų jubiliejų. Darbų kaime nuveikta išties labai daug ir prasmingų, prie to prisidėjo ne viena iki šiol dirbusi pirmininkė moteris, o dabar bendruomenės vairą savo rankose tvirtai laiko naujasis ir pirmasis pirmininkas vyras Gintaras Pilypaitis, o jam visuomet padeda jo […]Skaityti daugiau
Gyvenimas Pelėdnagių seniūnijoje gyventojų akimis
Edvinas Pagirskas Pelėdnagių seniūnu dirba jau šešerius metus. Sako, per tiek metų susidraugavęs su žmonėmis, patinka seniūnu būti. Atėjęs iš ekstremalaus lenktynių sporto, kur verda greitas ir intensyvus gyvenimas, E. Pagirskas tikina, kad jam dabartinis ramesnis gyvenimo būdas taip pat yra priimtinas. Anot jo, atėjo laikas, kai reikia kažką gero nuveikti ir savo krašto labui. […]Skaityti daugiau
Nociūniškės paveikslai, gimę iš sielvarto
Pas Danutę Verikienę į Nociūnus kalbėtis važiuoju jaudindamasi ir liūdna. Žinau, kad ši moteris siuvinėja įstabius paveikslus, puikiai puoselėja sodybą, daug skaito, turi kitų hobių, kad yra labai maloni, geraširdė ir žmonių mėgstama, bet žinau ir tai, kad jai ir jos šeimai teko išgyventi labai daug skaudžių dalykų – sūnus Justinas sirgo reta klastinga genetine liga […]Skaityti daugiau
Metinių išvakarėse – istoriko ir kunigo pasakojimai apie garsųjį Šėtos
Vasario 11-ąją sukanka 104 metai nuo garsiojo 1919-ųjų Šėtos mūšio. Ta proga Šėtos Švenčiausios Trejybės Parapijos kunigas Robertas Skrinskas apie jį sukūrė trumpą filmą. Stovėdami vienoje iš vietų, kurioje vyko mūšis su sovietinės Rusijos kariuomene už Lietuvos laisvę, R. Skrinskas ir istorikas Vaidas Banys prisiminė nelengvą lietuvių siekį būti laisvais ir nepriklausomais. Tikslas – sujungti […]Skaityti daugiau
IV dalis. Didžiūnų žemės ir kryžiuočių svajonės Vaidas Banys, Kėdainių krašto muziejus XV a. pradžioje Vytautas Žemaitijos rytinėje dalyje Ordino reikmėms pastatė pilį – Kionigsburgą. Tai buvo trumpa, tačiau visu smarkumu atūžusi didžiosios politikos intervencija į Labūnavos apylinkes. Čia susikryžiavo Ordino interesai, Jogailos, Vytauto ir kitų kunigaikščių karas dėl valdovo sosto bei žemaičių kovos prieš […]Skaityti daugiau
Pelėdnagiškių sveikatos eliksyras – judėjimas
Judrus gyvenimo būdas – ne tik jaunimo reikalas. Šiaurietiškas ėjimas, čiuožimas slidėmis, ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas ir netgi maudynės vėsiame vandenyje – be kasdienės tokio mėgėjiško sporto ir sveikatingumo porcijos savo gyvenimą sunkiai įsivaizduoja Pelėdnagių damos, seniai perkopusios „žalios“ jaunystės amžių. Nors save išjudinti ir imtis naujų įpročių gali būti sunku, bet verta. Šios pastangos atsipirks […]Skaityti daugiau
III dalis. Pilių ir dvarų dėlionės Vaidas Banys, Kėdainių krašto muziejus Jau nuo XIII a. pabaigos po aršių kovų kryžiuočiai kartais pralauždavo mus skydu dengusius žemaičius ir pasiekdavo kaimynines Labūnavos apylinkes. Kentėjo Gaižuvos, Ariogalos, Pernaravos, Subnos ir Galnos žemės Šušvės vidurupyje. Netrukus karas su Ordinu tapo ir Labūnavos gyvenimo dalimi. Labūnavos „senamiestis“ valstybės priešaušryje Nuo […]Skaityti daugiau