Bandys parduoti Dotnuvos vandens malūną
BNS/Turto banko nuotr.
Valstybės valdomas Turto bankas lapkritį už 18,3 tūkst. eurų pradinę kainą bandys parduoti Dotnuvos vandens malūną bei dar du pastatus su žemės sklypu Kėdainių rajone.
„Šis statinys nėra eilinis – tai istorinė vertybė, įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o jo istorija glaudžiai susijusi su Dotnuvos ir viso regiono praeitimi“, – pranešė Turto bankas.
Įstaigos teigimu, malūnas yra unikalioje vietoje, o jo istorija gali tapti pagrindu ateities vizijai.
„Išskirtinių kažkokių sąlygų pirkėjui nekeliame, bet, žinoma, būsimas pirkėjas turėtų įsivertinti, kad tai yra kultūros paveldo objektas“, – LRT televizijai teigė Turto banko atstovė Indrė Kajokienė.
XX amžiaus pradžioje statytas malūnas prie Dotnuvėlės upės veikė varomas vandens jėgos, o 1911 metais tuometinis jo savininkas Saulius Goldinas įrengė garo mašiną.
Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė sakė, jog vertingosios savybės, kurias naujajam pirkėjui reikėtų išsaugoti, yra visa malūnui būdinga įranga: girnos, girnapusės, valcai, pakėlimo mechanizmai – tai, kas susiję su grūdų malimu ir produkcija.
Anot Turto banko, 1926 metais medinis priestatas buvo perstatytas, sutvarkytas stogas, įrengtas variklis.
„Pokariu jis perėjo iš privačių rankų valstybės žinion – iš pradžių priklausė pramonės kombinato struktūrai, 1950 metais buvo perduotas (…) Marijos Melnikaitės kolūkiui, vėliau – žemės ūkio bendrovei „Aušra“, – teigia bankas.
Dotnuvos bendruomenė tikisi, kad investuotojas malūną naudos pagal paskirtį.
„Labai norėtųsi, kad malūnas papultų pas vietinius, nes, kiek girdėjau, domisi ir vietiniai ūkininkai“, – LRT televizijai teigė Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius.
Vytauto gatvėje esantį turtą sudaro malūnas, du mediniai ūkiniai pastatai ir 0,2 ha ploto sklypas, kurio vertė siekia 1,7 tūkst. eurų. Jo aukcionas vyks lapkričio 3–4 dienomis.
1 Komentaras
ar atsiras toks malūnininkas,kuris ,susimokėjęs už objektą pinigus,užsikrautų ant savo sprando tokią koronę,kur jam paveldosaugininkai diktuos savo sąlygas.Žinau vieną jaunąjį ūkininką,kuris paveldėjęs savo senelio sodybą,turinčią paveldo statusą,negali net lentutės be valdininkų leidimo prikalt savo nuožiūra.