Ar investicijos į verslo kultūrą atsiperka? (FOTOGALERIJA)

Kėdainiuose, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje, kultūros sąvoką permąsto ir verslas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas Daugiakultūriame centre vykusioje konferencijoje „Verslas+kultūra“ kvietė diskutuoti apie tai, kokią vertę šių dviejų skirtingų sričių sąveika gali atnešti šiuolaikinėms organizacijoms. Konferencijos tema „Kultūra – kaip valiuta versle“ atskleidė, kuo gi šiandien išties matuojama verslo sėkmė. Savo požiūrį pristatę pranešėjai leido įsitikinti, jog versle vertę kuria ne vien kokybiškas produktas, paslauga ar tiesiog kaina. Itin svarbios dedamosios yra ir reputacija, autentiškumas, pasitikėjimas bei gebėjimas išlikti savimi net tada, kai rinka nuolat keičiasi.

Verslas – ne tik skaičiai

Konferencijos dalyvius sveikinęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vytis Arlauskas sakė, jog Kėdainių filialas šiuo renginiu sutelkė dėmesį į itin svarbią temą.

„Verslas nėra vien skaičiai, – kalbėjo V. Arlauskas. – Už kiekvieno rezultato stovi žmonės, už kiekvieno prekės ženklo – reputacija, už ilgalaikio augimo – pasitikėjimas. O visa tai kuria kultūra. Tad idėja šioje konferencijoje būtent apie tai ir pakalbėti yra labai puiki.

Šiandien čia savo patirtimi dalijasi ir didelės, ir mažos įmonės, todėl konferencija išties prasminga.“

Kultūra – didelės bendrovės ašis

Į konferenciją pakviesti skirtingų sektorių atstovai – nuo mažų šeimos verslų iki didelių organizacijų vadovų. Nors jų patirtys, kaip pastebi organizatoriai, skiriasi, tačiau visus vienija bendra žinia: stiprus verslas prasideda nuo stiprios kultūros.

Pranešimą konferencijoje skaičiusios aštuonias gamyklas, iš kurių dvi veikia Kėdainiuose, valdančios AB „Kauno grūdai“ organizacijos vystymo vadovė Ernesta Galinienė pabrėžė, jog sustyguoti tokią veiklos apimtį 1 400 darbuotojų turinčioje organizacijoje nėra lengvas uždavinys. Pasak pranešėjos, būtent kultūra tampa elementu, galinčiu vienyti visus didelės įmonės darbuotojus.

„Mums kultūra tapo kaip sistema, – akcentavo E. Galinienė. – Mūsų organizacijos misija – geresnis maistas geresnei ateičiai. Norime, kad ši misija ir vertybės, kurias išsigryninome, vienytų mūsų žmones. Žinoma, tai neįvyksta savaime. Norint, kad tai neliktų tik ant sienos užrašyti žodžiai, tenka įdėti labai daug darbo.“

Patikimumas svarbiau už genialumą

Bendrovė daug dėmesio teikia savo darbuotojų poreikiams bei lūkesčiams.

„Išsigryninome, kad darbuotojui svarbu mūsų bendrovės dydis ir stabilumas. Tai jiems užtikrina galimybes augti bei tobulėti, – dalijosi E. Galinienė. – Taip pat darbuotojams patinka stabilumo, saugumo, užtikrintumo jausmas bei tai, kad mes taikome profesinius standartus, žmonės didžiuojasi tuo, ką dirba.

O vienas iš itin darbuotojus motyvuojančių faktų – kad mūsų rankomis gimsta apčiuopiamas produktas, kuriuo džiaugiasi pirkėjas.

Klientui nebūtinai svarbu, kad mes būtume išskirtiniai ar genialūs, jam rūpi, kad būtume patikimi kiekvieną dieną, kiekviename savo gamybos procese ir su kiekvienu produktu. O šį patikimumą padeda kurti aiški sistema įmonės viduje.“

Be strategijos toli nenueisi

Pasak E. Galinienės, organizacijoje kultūrai cirkuliuoti padeda keli veiksniai, pirmiausia – strategija.

„Tai visai organizacijai suteikia pagrindinę kryptį ir stipriai suvienija žmones. Darbuotojas mato, kaip jis gali prisidėti prie bendros organizacijos strategijos, kokia čia yra jo vieta, – kalbėjo AB „Kauno grūdai“ atstovė. – Kitas sistemiškai valdomas dalykas – vertybės. Organizacija neturi bijoti peržiūrėti savo vertybes. Gal jos jau ne apie jus?

Prieš kurį laiką mes supratome, kad nebesame ta organizacija, kuri buvome prieš penkerius metus – pasikeitėme. Senos vertybės nebeatspindėjo labai išaugusių mūsų veiklos apimčių, modernumo, socialinės atsakomybės. Tada, įtraukę ir savo darbuotojus, sukūrėme naujas vertybes, kurios tapo kasdiene organizacijos veiklos dalimi.

Pavyzdžiui, turime programėlę, kuri skirta padėkoti kolegai už vertybinį elgesį skiriant jam žvaigždutę. Žvaigždutė virsta tam tikra pinigų suma. Paskui darbuotojai taip sukauptus pinigus gali išleisti savo poreikiams: nuo automobilio plovimo iki apsilankymo SPA. Tai būdas apie vertybes komunikuoti žaismingai.“

Taiko mentorystę

Sistemiškumo svarbą E. Galinienė išskiria ir kalbėdama apie kiekvienai organizacijai – nuo mažiausios iki didžiausios – svarbų darbuotojų ugdymo klausimą.

„Mes turime keturias esmines kryptis. Viena iš jų yra mokymasis darbo vietoje. Tam skiriame didžiausią dėmesį.

Vienoje iš savo gamyklų plėtojame mentorystės programą. Kiekvienas naujas darbuotojas turi savo mentorių, kuris jį apmoko pagal aiškias darbo instrukcijas. Už tai, kad darbuotojai sutinka būti mentoriais ir skirti laiko apmokyti naujus kolegas, mes juos motyvuojame.

Vėliau skiriame dėmesio naujų žmonių grįžtamajam ryšiui įvertinti, nes kokybinis elementas svarbus visuose procesuose ir jis galiausiai atsiliepia rezultatui, kuris pasiekia klientą, – įsitikinusi E. Galinienė. – Taip pat savo darbuotojus skatiname dalyvauti konferencijose, susitikti su savo profesijos žmonėmis, bendrauti, nes verslo sėkmė – nebūti užsidariusiam ir nevirti vien tik savo sultyse.

Tad mielai kviečiame pas mus atvykti kitų įmonių kolektyvus ir patys mėgstame važiuoti į svečius, kad išgirstume, kaip į tuos pačius dalykus žvelgia kitos organizacijos.“

Pašnekovės teigimu, organizacijos kultūra aprėpia daug: pradedant tuo, kaip įmonė gyvena bei veikia, ir baigiant galimybėmis, kurias savo darbuotojui geba tiek duoti, tiek ir pati įgalinti jo turimas idėjas, kad organizacija judėtų į priekį.

Išvaikė niūrias prognozes

Savo patirtimi su konferencijos publika pasidalino ir jau dešimtmetį Kėdainiuose sėkmingai veikiantį verslą įkūrę kraštiečiai Benas ir Vaiga Cechanavičiai.

Kėdainiečių pamilti kavos namai „Kavamanija“ tapo ir reprezentacine mūsų miesto vieta – čia apsilankę svečiai Kėdainius išvysta kaip modernų, kūrybingą bei klestintį miestą.

Nors kelerius pirmuosius kavos namų „Kavamanija“ veiklos metus daugelis šios kavinės veidu viešojoje erdvėje matė būtent B. Cechanavičių, konferencijos moderatoriumi tapęs kraštietis akcentavo, jog idėja grįžti į gimtąjį miestą ir čia įkurti kavos namus gimė žmonos Vaigos galvoje, todėl apie šio mažo verslo iššūkius bei sėkmę renginio publikai pasakojo būtent ji.

„Su Benu verslą pradėjome būdami 23-ejų, baigę studijas ir dirbdami valstybiniuose darbuose didmiestyje. Supratome, kad neįdomu nerealizuoti savęs, todėl per pusantro mėnesio nusprendėme atidaryti kavinę.

Neturėjome žinių, bet mokėmės. Iš pradžių galvojome, kad aš būsiu viena barista. Skaičiavome, jog pradžiai bus gerai, jei per dieną sulauksime 30 žmonių, – dalijosi V. Cechanavičė. – Realybė buvo kitokia – viskas sprogo labai greitai, bet išmokti tam tikras pamokas vis tiek teko. Nors iš pradžių mums sakė, kad užsidarysime nesulaukę nė pirmojo gimtadienio, bet esame Kėdainiuose jau 10 metų, veikiame sėkmingai ir gebame augti – prieš daugiau nei metus atidarėme antrą „Kavamaniją“ ir dabar turime 14 darbuotojų.“

Kultūra mažame versle

V. Cechanavičė atskleidė, jog auginant šį mažą verslą kuriama vidinė įmonės kultūra sėkmei pasitarnavo išties daug.

„Pas mus viskas gerokai paprasčiau nei didelėje organizacijoje, bet šiandien klausydamasi pranešimų supratau, kad vis tik kurdami savo įmonės kultūrą daug dalykų darome panašiai kaip ir didelė organizacija, – sakė „Kavamanijos“ bendrasavininkė. – Mūsų įmonėje kuriamos kultūros atspindys galėtų būti šios nuotraukos, – į publikai demonstruotas fotografijas, kuriose drauge su darbuotojais grindis plaunantys užfiksuoti ir jiedu su vyru B. Cechanavičiumi, dėmesį atkreipė verslininkė. – Gal kažkam tai gali pasirodyti nepriimtina, bet mes ir grindis plauname, ir, darbuotojus išleidę atostogų, patys stojame už baro aptarnauti kavinės svečių.

Daug darbų darome patys. Būtent taip aš suprantu vadovo lyderystę – pirmiausia jis veža vežimą ir rodo pavyzdį, kaip reikia spręsti problemas.

Tikiu, kad ypač tokia maža įmonė kaip mūsų nebūtų sulaukusi tokios sėkmės, jei šių pamatinių dalykų nebūčiau rodžiusi savo pavyzdžiu. Prieš daugiau nei metus mūsų pirmoje kavinėje senamiestyje kilo gaisras. Verkė visi – ir mes, ir darbuotojai. Visi kartu valėme, tvarkėme patalpas. Šis gaisras mus dar labiau sustiprino – tapo ir patirtimi, ir pamoka, ir galimybe paaugti.

Nesvarbu – organizacija didelė ar maža, bet pirmiausia vadovas neša žinutę, kuo ir kaip jis gyvena. Man svarbu žmogiškumas bei nuoširdumas. Viskas, kas apie „Kavamaniją“ matoma socialinėje erdvėje, yra nuoširdu.“

Gerbiamas darbuotojas gerbia ir svečią

Didelę reikšmę, pasak V. Cechanavičės, šiandienos pasaulyje turi įmonės reputacija.

„Man svarbu, kad kolektyve būtų žmonės, kurie tikėtų mūsų produktu ir prekės ženklu, nes jei darbuotojai tuo netiki, tada kaip jie tai perteiks svečiams?

Mano kolektyvas svečiams kuria kavinės reputaciją, todėl stengiamės, kad viskas būtų apgalvota iki mažiausių detalių. Socialiniuose tinkluose komunikuojame apie kokybę ir, jei atėjęs čia žmogus jos nepajustų, tada daugiau nebegrįžtų, – požiūriu dalijosi verslininkė ir priduria atvirą bendravimą su darbuotojais laikanti veiklos prioritetu. – Man labai svarbu kalbėtis apie viską: ne tik pasidžiaugti tuo, kas sekasi, bet ir aptarti, kas buvo negerai. Mūsų, kaip mažos įmonės, privalumas yra tas, jog galime labai greitai reaguoti į visas situacijas.“

V. Cechanavičė atskleidė, kad jų versle kuriama pagarbos kultūra padeda išvengti didelės darbuotojų kaitos.

„Savo kavinės darbuotojams negalime pasiūlyti karjeros augimo galimybių, bet galiu pasiūlyti pasitikėjimą ir tikėjimą manimi. Aš labai gerbiu tuos žmones, kurie pas mane į „Kavamaniją“ ateina kaip svečiai, taip pat gerbiu ir tuos, kurie pas mane dirba. Jei negerbčiau savo darbuotojo, tada jis negerbtų ir mano svečio.

Džiaugiuosi, kad su visais buvusiais darbuotojais esame išsaugoję labai gražų santykį.“

Padėjo ryšys su bendruomene

Cechanavičiai nustebino neįvardijantys savęs kaip verslininkų – veikiau kol kas save vadinantys amatininkais.

„Kurdami „Kavamaniją“ ją matėme kaip erdvę, kurioje svečiui būtų gera, nenorėjome daryti bet kaip. Matome save kaip šio miesto bendruomenės dalį. Labai mylime Kėdainius ir stipriai įsitraukiame į bendruomenės gyvenimą“, – kalbėjo V. Cechanavičė.

Ryšys su bendruomene, atsakingas požiūris į kokybę ir pagarba gimtojo miesto klientui, „Kavamanijai“ padėjo sėkmingai išlikti, kai toje pačioje senamiesčio gatvėje duris atvėrė tokios pačios krypties veiklą vykdanti pasaulinio vardo kavinė.

„Tada mūsų vis klausė, ar nebijome konkurencijos, ar jaučiame ją, bet aš buvau visiškai tikra, kad mūsų tai nepaveiks, nes viską darome maksimaliai gerai. Mažame mieste siūlome tokią pat aukštą kokybę, kokią savo klientui pateikia Kopenhagos kavinės, – pasidalijo V. Cechanavičė. – Verslas pats nustato ribas: mes gerbiame savo svečią, todėl norime jam pasiūlyti geriausią.

Jaučiame labai stiprų Kėdainių bendruomenės palaikymą. Mažame mieste plėtojant nedidelį verslą tai yra gyvybiškai svarbu. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šio miesto žmonėmis.

Nuo savęs pradėkime miestą kurti tokį, kokį norime jį matyti.“