Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji
Laikraštyje, internete galima pamatyti skelbimų, pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ąją, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų internete susirasti Darbo kodeksą ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos).
Kartais klausiama: ar vartotinas žodis „suverenitetas“? Tai tarptautinis žodis. Suverenitetas [pranc. souveraineté]: 1. valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus; 2. kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma; 3. kiekvienos valstybės piliečių teisė savo nuožiūra nustatyti jos santvarką (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001). Bet vis dėlto geriau vartoti lietuvišką žodį nepriklausomybė (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005).
Kartais klausiama: kaip rašyti – ar Lietuva atgavo nepriklausomybę, ar Nepriklausomybę?
Reikėtų rašyti iš mažosios, tačiau dėl stilistinių sumetimų – norint labai akcentuoti tą žodį, rašant, sakykim, sveikinimą, galima rašyti ir didžiąja raide.
Dar keletas patarimų, susijusių su švenčių pavadinimais ir jų rašyba, iš VLKK konsultacijų banko:
Ar gerai sakyti „Sveikinu su ….“
Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip Sveikinu su gimimo diena! Sveikiname su Naujaisiais metais! – kartais net veiksmažodis praleidžiamas: Su Rugsėjo pirmąja! Su vardadieniu! Su įkurtuvėmis! Su Naujaisiais metais! Tokie prielinksnio su junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir baigia išstumti lietuviškus pasakymus.
Kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti ir kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną! Galima vartoti ir daiktavardį proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu tyro džiaugsmo Kalėdų šventėse! ir taip toliau.
Taigi užuot sveikinus su Vasario 16-ąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Vasario 16-ąją, Sveikinu Vasario 16-osios proga! ir pan.
Tas pasakymas su Vasario 16-ąja tikrai nėra jokia klaida, tik tiek, kad norėtųsi įvairovės ir kad viena forma visų kitų nenustelbtų.
Didžiąja ar mažąja raide rašomi mėnesiai švenčių pavadinimuose?
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir pan. atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.
Žinoma, jei rašome oficialų raštą, dokumentą, reikia rašyti oficialų šventės pavadinimą (kaip jau minėta – tikslintis, koks oficialus pavadinimas, reikia Darbo kodekse ir Atmintinų dienų įstatyme). Taigi, oficialus šventės pavadinimas yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas – Vasario 16-oji (rašytina didžiąja raide).
Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji. Lietuvos valstybės atkūrimo diena švenčiama vasario 16-ąją.
