X diena: ką turėtų daryti civilis ir kodėl valstybės gynyba nėra vien kariuomenės reikalas?

 X diena: ką turėtų daryti civilis ir kodėl valstybės gynyba nėra vien kariuomenės reikalas?

Partizanų pagerbimo kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga žmonės iš arčiau susipažįsta su Lietuvos kariuomene. Tokie renginiai žadina patriotiškumą./Lietuvos kariuomenės nuotr.

Visuomenėje vis dar gajus patogus, tačiau itin pavojingas mitas, esą jei šalyje kiltų karinis konfliktas, viskuo pasirūpins kariuomenė ir šauliai, o paprastam gyventojui beliktų laukti arba pasitraukti. Tačiau ar tikrai valstybės saugumas tėra ginkluotųjų pajėgų reikalas? Kas nutiktų, jei atėjus lemiamai akimirkai užnugaris pasirodytų esąs visiškai nepasirengęs?

Apie tai, koks vaidmuo krizės ar karo atveju tenka eiliniam civiliui, kodėl šiuolaikiniame kare kiekvienas žmogus yra gynybinės sistemos dalis ir koks šiandien yra mūsų rajono gyventojų sąmoningumo lygis, kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės Kėdainių Povilo Lukšio 205-osios šaulių kuopos vadu Valiumi Rusevičiumi.

Pavojingiausia iliuzija – manyti, kad viską išspręs ginkluotosios pajėgos

Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai Europoje negrįžtamai pakeitė požiūrį į saugumą, tačiau nemaža dalis gyventojų vis dar linkusi atsakomybę perkelti kitiems. Įsivaizdavimas, jog prasidėjus krizei kariai ir šauliai išspręs visas problemas, anot V. Rusevičiaus, yra viena didžiausių klaidų, galinčių brangiai kainuoti visai valstybei.

„Toks mąstymas yra iš esmės klaidingas. Lietuvos gynyba remiasi ne vien kariuomene ar Lietuvos šaulių sąjunga – jos pamatas yra visos visuomenės pasirengimas ir pilietinis atsparumas, – pabrėžia pašnekovas. – Konflikto metu ginkluotosios pajėgos vykdo specifines karines užduotis, tačiau tam, kad valstybė apskritai funkcionuotų, savo vaidmenį privalo atlikti visi: savivalda, sveikatos apsaugos sistema, vietos verslas, nevyriausybinės organizacijos ir kiekvienas paprastas pilietis.“

Kėdainių Povilo Lukšio 205-osios šaulių kuopos vadas Valius Rusevičius pabrėžia, kad valstybės saugumas prasideda ne nuo karinių poligonų, o nuo kiekvieno piliečio asmeninės atsakomybės./Asmeninio archyvo nuotr.

Kuopos vadas akcentuoja, jog visuotinė gynyba remiasi tuo, kad panaudojamos kiekvieno žmogaus galimybės ir stipriosios savybės. Be to, yra sakoma, kad karo atveju vienam kariui reikia dešimties civilių pagalbos.

„Lietuvos šaulių sąjunga nuolat pabrėžia, kad valstybės gynyba yra visuotinis reikalas. Kiekvienas žmogus gali prisidėti net ir nelaikydamas rankose ginklo. Vieni gali teikti pirmąją medicinos pagalbą, kiti rūpintis logistika, informacijos sklaida, užtikrinti kritinės infrastruktūros veikimą, telkti vietos bendruomenes ar pasirūpinti pažeidžiamiausiais kaimynais.

Tikėdamiesi, kad viską išspręs vien kariuomenė, žmonės tiesiog neįvertina savo pačių potencialo. Todėl svarbiausia žinia šiandien turi būti ne klausimas „Kas mus apgins?“, o aiškus atsakymas į klausimą: „Kaip aš pats galiu prisidėti prie Lietuvos gynybos ir atsparumo?“ Stipri kariuomenė yra būtina, tačiau tik atspari ir pasirengusi visuomenė leidžia valstybei atlaikyti didžiausius išmėginimus.“

„Lietuvos šaulių sąjunga nuolat pabrėžia, kad valstybės gynyba yra visuotinis reikalas. Kiekvienas žmogus gali prisidėti net ir nelaikydamas rankose ginklo. Vieni gali teikti pirmąją medicinos pagalbą, kiti rūpintis logistika, informacijos sklaida, užtikrinti kritinės infrastruktūros veikimą, telkti vietos bendruomenes ar pasirūpinti pažeidžiamiausiais kaimynais“.

V. Rusevičius

Ne kiekvienas privalo tapti kovotoju

Klausantis kalbų apie pasirengimą dienai X, neretą civilį apima baimė – ar tai reiškia, kad visi be išimties privalės gulti į apkasus? V. Rusevičius ramina ir primena, kad gynyba susideda iš tūkstančių smulkių nekarinių funkcijų, kurios ne mažiau svarbios nei kovinės užduotys fronte.

„Civilio vaidmuo valstybės gynyboje yra pamatinis, tačiau tikrai ne kiekvienas privalo būti kovotojas. Visuotinė gynyba apima kur kas platesnį veiklos spektrą nei tiesioginiai koviniai veiksmai, – aiškina kuopos vadas. – Konflikto metu kariai ir koviniai šaulių būriai veiks priešakinėse linijose, o kiti užtikrins sveikatos apsaugą, ryšius, transportą, maisto tiekimą bei pagalbą bendruomenėms. Valstybės atsparumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gebame pasirūpinti savimi, savo šeimomis ir šalia esančiais žmonėmis. Kiekvienas pilietis gali būti naudingas pritaikydamas savo profesines žinias ir asmenines galimybes.“

Šiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka regionams, tokiems kaip Kėdainių kraštas, garsėjantis stipriu žemės ūkiu ir pramone.

„Dieną X valstybės gynyba prasideda būtent užnugaryje, – teigia V. Rusevičius. – Vietos verslas privalo užtikrinti būtiniausių prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, ūkininkai tampa itin svarbūs aprūpinant gyventojus maistu, o eiliniai gyventojai – savanorystės ir pagalbos silpnesniesiems grandimi. Kuo geriau kiekvienas žino savo atsakomybės sritį iš anksto, tuo mažiau chaoso kils krizės akivaizdoje. Stiprus užnugaris prasideda nuo atsakingų ir savo vietą suprantančių žmonių.“

Kėdainių šaulių kuopa vienija įvairiausių profesijų atstovus – nuo medikų ir ūkininkų iki pedagogų, o jų amžius svyruoja nuo 28 iki 90 metų./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainiečiai vis geriau supranta, kas yra visuotinė gynyba

Vertindamas pastarųjų kelerių metų situaciją Kėdainių rajone, pašnekovas pastebi teigiamų pokyčių, tačiau pabrėžia, kad visuomenės sąmoningumo ugdymas yra ilgas procesas. Nors žmonių, kurie puikiai suvokia visuotinės gynybos svarbą, skaičius auga, vis dar susiduriama su dviem kraštutinumais – iliuzija, kad „nieko blogo nenutiks“, arba apatišku įsitikinimu, jog „jei karas prasidės, niekas nepadės“.

„Kėdainių krašte žmonių sąmoningumas per pastaruosius kelerius metus pastebimai išaugo, – sako V. Rusevičius. – Vis daugiau gyventojų domisi pilietiniu pasipriešinimu, ieško informacijos apie Šaulių sąjungos veiklą, teiraujasi apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, išgyvenimo kuprinės komplektavimą ar šeimos planus. Žmonės pamažu pradeda suvokti, kad saugumas nėra svetimas reikalas.

Tačiau vis dar tenka išgirsti ir skeptiškų balsų. Vieni tikina, kad pavojaus nėra, kiti numoja ranka sakydami, jog ištikus nelaimei eilinis žmogus vis tiek nieko nepakeis.“

Anot kuopos vado, toks skepticizmas dažniausiai kyla iš paprasto žinių trūkumo ir psichologinio gynybinio barjero.

„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad kuo labiau bendruomenė domisi, kuo aktyviau ji ruošiasi ir įsitraukia į pilietines iniciatyvas, tuo stipresnis ir saugesnis tampa visas kraštas. Džiugu, kad Kėdainiuose vis daugiau žmonių pradeda suprasti, jog pasirengimas dienai X nėra panika ar baimė. Tai tiesiog brandi atsakomybė už save, savo artimuosius, kaimynus ir visą valstybę“, – pabrėžia šaulys.

Pasirengimas dienai X prasideda nuo laiku apgalvoto šeimos plano ir paruošto būtiniausių daiktų krepšio. Iš anksto atlikti pasirengiamieji darbai krizės metu padeda išvengti chaoso.

Aut. past.

Pasigirdus sirenoms: trys esminiai žingsniai ir viena pražūtinga klaida

Vienas didžiausių iššūkių netikėtos krizės akivaizdoje – pirmoji reakcija nutikus nelaimei. Staiga pasigirdus perspėjimo sirenoms, dažną gali sukaustyti nežinia. Kas čia? Eilinis patikrinimas? Dronas? Priešų kariai?

V. Rusevičius sako, kad bet kuriuo atveju svarbiausia nepasiduoti panikai. Tačiau susitvardyti galima tik aiškiai žinant, ką, kaip ir kada daryti. Panikos varomoji jėga yra žinių stygius.

„Pats pirmasis ir svarbiausias reikalavimas – neleisti kilti panikai.

Pirmasis žingsnis – nedelsiant pasitikrinti informaciją oficialiuose šaltiniuose: per Lietuvos radiją ir televiziją, oficialiose institucijų svetainėse ar patikimuose naujienų portaluose.

Antrasis žingsnis – pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, susisiekti su šeima ir turėti po ranka paruoštą būtiniausių daiktų krepšį.

Trečiasis žingsnis – griežtai vykdyti atsakingų valstybės bei savivaldybės institucijų nurodymus“, – dėsto V. Rusevičius.

Ne mažiau svarbu žinoti, ko daryti jokiu būdu negalima.

„Šiukštu negalima pasikliauti gandais, dalintis nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose ar patiems kurstyti sumaištį. Informacinio karo sąlygomis nepatikrinta žinia gali padaryti tiek pat žalos, kiek ir fizinis ginklas.

Raginu kiekvieną kėdainietį rasti laiko ir apsilankyti interneto svetainėje LT72.lt. Tai valstybinis portalas, kuriame glaustai ir aiškiai išdėstyta, kaip pasiruošti nelaimėms, kaip susikrauti išvykimo krepšį ir kaip elgtis išgirdus sirenas. Kuo daugiau žinome iš anksto, tuo mažiau vietos lieka baimei.“

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Šeimos planas būtinas, kaip ir išgyvenimo kuprinė

Nors apie 72 valandų išgyvenimo krepšį kalbama daug, realybėje jį namuose turi tik maža dalis gyventojų. Dažnas teisinasi nenorintis leisti pinigų daiktams, kurių esą niekada neprireiks. Kiti sako, kad niekur nevažiuos ir nebėgs, tad kam jiems ta kuprinė, jei visko turi namuose? Tačiau V. Rusevičius pabrėžia, kad šis krepšys reikalingas ne tik karo atveju.

„Išgyvenimo kuprinė nėra pakuojama todėl, kad rytoj būtinai prasidės karas. Ji skirta pačioms įvairiausioms krizinėms situacijoms – nuo stichinių audrų, elektros energijos tiekimo sutrikimų ar didelių gaisrų iki ekstremaliųjų situacijų, – aiškina vadas. – Juk vaistinėlę ar automobilinį gesintuvą turime ne todėl, kad tikimės kasdien degti. Tai elementari atsarga.

Civilinės saugos specialistai akcentuoja, kad pirmąsias tris paras gyventojai privalo sugebėti pasirūpinti savimi, kol tarnybos stabilizuos situaciją. Tam nereikia brangios taktinės įrangos: pakanka geriamojo vandens atsargų, negendančio maisto, būtinų vaistų, dokumentų kopijų, žibintuvėlio, paprasto radijo imtuvo ir ryšio priemonių. Tai ramybės ženklas, užtikrinantis, kad ištikus nelaimei nereikės blaškytis.“

Greta daiktų pašnekovas mini ir nematerialų, bet itin svarbų dalyką – šeimos planą. Nelaimė retai kada užklumpa patogiu metu. Kas nutiks, jei ji ištiks tada, kai šeimos nariai išsiskirstę po skirtingas miesto vietas? Jei dings telefono ir interneto ryšys ir nepavyks su jais susisiekti? Juk tokiais atvejais artimiausių žmonių saugumas yra kiekvieno didžiausias rūpestis.

„Krizės metu ryšio linijos gali būti perkrautos arba visiškai atjungtos. Šeimos planas reikalingas būtent tam, kad net ir dingus mobiliajam ryšiui ar internetui kiekvienas narys – nuo vaiko iki senelio – tiksliai žinotų, kur reikia susitikti, kaip elgtis ir kas už ką atsako. Iš anksto aptarti veiksmai pašalina chaosą, o vaikams suteikia psichologinį saugumą“, – teigia šaulys.

Ukraina išmokė, kad bendruomeniškumas gelbsti gyvybes

Karas Ukrainoje atskleidė daugybę civilių elgesio pavyzdžių. Greta ginklą į rankas paėmusių jaunuolių ar net garbaus amžiaus senjorų milijonai žmonių padeda valstybei tiesiog likdami savo vietose ir atlikdami kasdienes pareigas. Pasirodo, gebėjimas net ir karo sąlygomis savarankiškai gyventi ir veikti yra vienas svarbiausių būdų, kuriais civiliai gali padėti kariams ir kitiems pareigūnams.

„Ukrainos patirtis rodo, kad valstybei reikalingi absoliučiai visi, – sako V. Rusevičius. – Ne kiekvienas žmogus stresinėje situacijoje gali kariauti ar vykdyti pavojingas užduotis, ir tai yra visiškai natūralu. Kartais didžiausia pagalba – tiesiog išlaikyti ramybę, pasirūpinti savo šeima, padėti vyresniam kaimynui ir tęsti savo tiesioginį darbą ten, kur tai įmanoma.

Kuo labiau civiliai geba savarankiškai pasirūpinti savimi, tuo mažesnė našta tenka gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenei.“

Kuopos vadas pastebi, kad Ukrainoje nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka ir senjorai.

„Vyresnio amžiaus žmonės saugo bendruomenių ryšius, padeda prižiūrėti vaikus, gamina maistą, savanoriauja arba tiesiog palaiko artimuosius morališkai. Net paprastas pasiteiravimas, kaip laikosi vienišas kaimynas, krizės metu tampa didžiule atrama. Todėl bendruomeniškumas yra tiesioginis gynybos elementas. Kai kaimynai pažįsta vieni kitus, informacija sklinda greičiau, o pagalba nukentėjusiesiems suteikiama nedelsiant.“

Kėdainių šaulių kuopoje – ir 28-erių mechanikas, ir 90-metė senjorė

Kiek kartų, perskaitę apie šaulius, pagalvojote, kad jums ten tikrai ne vieta? Jaučiatės per jaunas, o gal per senas? Gal manote, kad jūsų žinios nebus pritaikytos? Gal bijote, kad tapę šauliu, atėjus dienai X, nebeturėsite galimybės atsitraukti ir būti su šeima?

Kalbėdamas apie savo vadovaujamą Kėdainių Povilo Lukšio 205-ąją šaulių kuopą, V. Rusevičius pabrėžia, kad organizacija atspindi visą mūsų rajono visuomenės pjūvį. Joje vietą randa pačių įvairiausių profesijų ir amžiaus grupių žmonės.

„Šiuo metu mūsų kuopoje yra keliasdešimt aktyvių suaugusiųjų šaulių. Įdomu tai, kad vyriausiajai mūsų šaulei šiemet – jau 90 metų, o jauniausiajam nariui – 28-eri. Kuopos narių amžiaus vidurkis siekia 54 metus, – atskleidžia vadas. – Tarp mūsų yra 34 vyrai ir 25 moterys – pačių įvairiausių profesijų atstovai: nuo ūkininkų, buhalterių, automechanikų ir informacinių technologijų specialistų iki medikų, kultūros darbuotojų, sporto trenerių bei verslo vadovų.“

Ši įvairovė paneigia mitą, kad Šaulių sąjunga yra skirta tik jauniems ar fiziškai itin stipriems asmenims.

„Tai įrodo, kad šauliu gali tapti beveik kiekvienas. Svarbiausia – ne karinė patirtis, o noras mokytis ir prisidėti prie krašto stiprinimo. Dieną X mūsų kuopa būtų arčiausiai Kėdainių rajono gyventojų. Mes saugotume svarbius vietos objektus, padėtume organizuoti evakuaciją, palaikytume viešąją tvarką, koordinuotume humanitarinę pagalbą ir remtume kariuomenės veiksmus“, – vardija pašnekovas.

V. Rusevičius skuba išsklaidyti ir dar vieną baimę – esą įstojęs į Šaulių sąjungą pavojaus atveju žmogus bus priverstinai atskirtas nuo šeimos ar mobilizuotas pirmumo tvarka.

„Šaulių sąjunga yra savanoriška pilietinė organizacija. Čia kiekvienas žmogus randa savo nišą pagal individualias galimybes. Mums reikia ne tik kovotojų, bet ir tų, kurie moka organizuoti renginius, komunikuoti, dirbti su jaunimu, administruoti ar teikti socialinę pagalbą.

Prisijungti labai paprasta: tereikia užpildyti prašymą svetainėje sauliusajunga.lt ir išklausyti bazinį kursą „Šaulio kelias“. Beje, nuo 2027 metų šiuos mokymus planuojame organizuoti pačiuose Kėdainiuose, kad mūsų krašto gyventojams būtų dar patogiau. Todėl visus dvejojančius kviečiu tiesiog ateiti ir susipažinti“, – sako V. Rusevičius.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video