Žmogaus teisių gynimo organizacijos: kultūros protestai virto politinio spaudimo įrankiu
Žmogaus teisių gynimo organizacijų vertinimu, kultūrininkų protestai peržengė kultūros lauko ribas ir tapo koordinuotu politinio spaudimo instrumentu, nukreiptu prieš teisėtai išrinktą valdžią./ Teodoro Biliūno, BNS nuotr.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijos įspėja, kad pastaruoju metu vykstantys protestai prieš kultūros ministrą Igną Adomavičių peržengė kultūros srities ribas ir tapo politinio spaudimo priemone. Anot jų, tai kelia pavojų demokratiniams procesams ir Konstitucijos principams. Organizacijos ragina valdžios institucijas išlikti atspariomis emociniam ir ideologiniam spaudimui, o kultūros bendruomenę – atsiriboti nuo gerai koordinuotai veikiančių ir gerą finansavimą gaunančių grupių, kurios kultūros vardu siekia politinės įtakos.
Kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir visuomenę
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos paskelbė viešą kreipimąsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir visuomenę. Organizacijų vertinimu, kultūrininkų protestai peržengė kultūros lauko ribas ir tapo koordinuotu politinio spaudimo instrumentu, nukreiptu prieš teisėtai išrinktą valdžią.
„Vienodi plakatai, mitingų sinchronizavimas keliuose miestuose, masinė peticija ir žiniasklaidos palaikymas rodo, kad tai nėra spontaniška kūrėjų iniciatyva, o profesionaliai suplanuota akcija“, – teigiama kreipimesi.
Pasak žmogaus teisių gynėjų, protestų esmė nebe kultūros politika, o bandymas išlaikyti ideologinę kontrolę kultūros sektoriuje. Net po ministro atsistatydinimo reikalavimai atimti iš partijos „Nemuno aušra“ teisę rūpintis Kultūros ministerija rodo, kad siekiama politinių, o ne profesinių tikslų.
Organizacijos pažymi, kad tokie veiksmai kelia grėsmę Konstitucijos principams ir valdžių pusiausvyrai: „Ministrų skyrimas yra konstitucinis procesas – juos skiria Prezidentas, remdamasis premjero siūlymu, o Vyriausybę tvirtina Seimas. Joks mitingas ar peticija negali pakeisti šių teisinių procedūrų.“
Įvardyti kultūros sektoriaus dalyviai ir grėsmė demokratiniams procesams
Kreipimesi taip pat įvardyta, kad dalis gerai finansuojamų kultūros įstaigų ir projektų – tokių kaip Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, VšĮ „Sodas 2123“, Lietuvos šokio informacijos centras, „Laisvės TV“ ir kitos – veikia kaip koordinuota struktūra, siekianti daryti politinę įtaką valstybės institucijoms.
„Mėgindami protestais blokuoti teisėtas procedūras, jie faktiškai kuria paralelinės valdžios modelį, kai sprendimus ima lemti ne išrinkti politikai, o neformalios grupės, neturinčios rinkėjų įgaliojimų“, – pabrėžiama kreipimesi.
Raginimai valdžiai ir kultūros bendruomenei
Žmogaus teisių organizacijos ragina valdžios institucijas nepasiduoti emociniam spaudimui, o kultūros bendruomenę – atsiriboti nuo ideologizuotų grupių, kurios kultūros vardu siekia politinės įtakos.
„Demokratijos brandą rodo gebėjimas derinti laisvę protestuoti su pagarba teisėtam valdžios formavimo principui. Todėl raginame deeskaluoti įtampą, grįžti prie dialogo ir gerbti Tautos valią, įgyvendinamą per rinkimus bei konstitucines procedūras“, – teigiama kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašė Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis, Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė.




























8 Komentarai
Ir kam tiek daug prirašyti, užuot tiesiai šviesiai pasakius, kad Nacionaliniam susivienijimui labai rūpi, kad žemaitaitininkai būtų valdžioje. Taigi gimininga partija, tik sinicininkai gudresni ir paliks Judo darbą padaryti ryškesniems rudmarškiniams.
Fondosininkai cypauja prieš teisėtai išrinktą valdžią, jadinstvos, kaip sako Vytautas!
Diriguoja ruzkiai uzpiskiai
Ir Lietuva klestės. Ruzky mir kliedesiai R. A gazietoje . Sosdemu motinine kur Vilija žadėjo but premjere- apgavo, paluckis – apsivoges, apsimelaves . Prieš rinkimus sosdemai sake, kad neis su Nemano zaria i koalicija- žodžio netesejo. Žemaiaičio kultūros ministras- plugas iš pelkių, kliedi apie savo dieduka, kuris nežino, kad Lietuva išsilaisvino iš sovietu sojuzo . Kultūros darbuotojai nevynioja žodžių i vata ir pasiunte Nemano srutas paskui ruzu laiva
Kokie jie kultūrininkai – užpirkti visi ir gal apsiniuchinę…
Konservai gavo per barabaną ir niekaip negali susitaikyti, kad neturi jokiu postu, pedofiline partija kelia kipišus!
Ko senas pydare pyksti. Atsimeni kaip smagiai mano bute laiką leidom, kai as socdemų partiją kūriau,o tu žaidei su mano pimpalu vaikas būdamas?
Pensija eurais:
Vokietija – 1929
Suomija – 1827
Ispanija – 1829
Lietuva – 650
Infoclaud.lt