Užstato sistemos naudą pajuto pakrantės
Pajiesliškiai visą savaitę skyrė švarinimosi akcijai „Mylėkime savo kaimą“. Gyventojai iš širdies kuopė ne tik savo sodybas, bet ir viešąsias erdves. Pajieslio bendruomenės centro pirmininkė Irena Milerienė džiaugiasi, kad, atsiradus vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemai, viešosiose erdvėse, kur susirenka žvejai ar poilsiautojai, šiukšlių prisikaupia gerokai mažiau.
Buteliais pasirūpina „sanitarai“
Pajiesliškiai švaros akciją kaime rengia ne pirmą kartą. Tad daugelis nė nelaukia oficialaus pakvietimo – tvarką puoselėti ir švarintis ima patys.
„Ypač gerai, kai pradėjo vadinamuosius bambalius supirkinėti, – sako I. Milerienė. – Žinokit, tikrai labai sumažėjo šiukšlių. Tie mūsų „sanitarai“ praeina pakrantėmis bei kitur, kur gali būti primėtyta, ir susirenka. Randame nebent ledų popieriukų ar pan. Bet anksčiau pagrinde būdavo bambaliai, o dabar jų nė su žiburiu nerasi.“
Laisvė šlaitams!
Nors labai lėtai, bet menksta įsitikinimas, kad pakrantės, grioviai ir pamiškės yra tarsi nemokamas sąvartynas.
„Anksčiau rasdavome išmestos buities technikos, senų baldų, padangų. Dabar jau rečiau, bet kartais vis dėlto randame. Tada stengiamės aiškinti žmonėms, auklėti, kad taip elgtis nėra gražu.
[quote author=“I. Milerienė“]Ypač gerai, kai pradėjo vadinamuosius bambalius supirkinėti. Tikrai labai sumažėjo šiukšlių. Anksčiau daugiausia būdavo bambalių, o dabar jų nė su žiburiu nerasi![/quote]
Kiti į šlaitą žemes veždavo, bet sudrausminome ir pasiūlėme kompostuoti. Šakas irgi veždavo į šlaitus, o dabar pas mus yra žmogus, kuriam šakas nuveža, ir jis tas šakas susmulkina – kurą sau daro. Taigi tai mums irgi pliusas“, – pokyčiais džiaugiasi bendruomenės pirmininkė.
Ilsisi pagarbiau
Žmonės po truputį jaukinasi ir pagarbią ilsėjimosi gamtoje kultūrą. Pabuvę prie tvenkinio jau įpranta išsivežti šiukšles.
„Viešosiose vietose palaikyti tvarką ir švarą labai pagelbėja viešuosius darbus dirbantys žmonės. Jie tikrai daug padaro, pereina ir surenka šiukšles. Bet mes, gyventojai, taip pat pasižiūrime. Jei pamatome, kad geria kas alų pakrantėje ar gamtoje, primename, jog nepamirštų šiukšlių išsivežti. Jie pažada ir tikrai išsiveža, tad negali pykti, – šypsosi I. Milerienė. – Tiesa, kartais randame paliktų stiklinių butelių, kurių nesuperka. Bet svarbu, kad jie būna bent jau nesudaužyti, tad lengviau sutvarkyti.“
Už mano tvoros, nors ir tvanas!
Nors žmonės mažiau teršia poilsiavietes, bet vis dar gyvena įsitikinimu, kuris perfrazavus skambėtų „už mano tvoros, nors ir tvanas“.
„Dar pasitaiko taip, kad iš savo kiemo išmečiau ir svarbu, jog tos šiukšlės ne mano kieme. Jei žinom, kas taip prišiukšlina, stengiamės kalbėtis su tais žmonėmis“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Daugiausia – bendruomenės nariai
Pasak pašnekovės, daugiausia aplinkos švarinimo talkose dalyvauja bendruomenės nariai. Taip pat prisideda jaunimas, moksleiviai ir netgi darželinukai.
„Nesinori, kad vaikai rinktų alkoholio butelius, todėl jie su pedagogais pereina per kaimą ir surenka gatvėse, kitose vietose besimėtančias šiukšles. Darželio auklėtojos su mažiukais irgi prisideda: tvarko gamtą, grėbia“, – bendru indėliu džiaugiasi pirmininkė.
Per švarinimosi savaitę Pajieslio kaime sutvarkytos šios viešosios vietos: tvenkinių, Šušvės pakrantės, senosios mokyklos teritorija bei kitos gyvenvietės erdvės.
