Žyma : upėvardis

Kunkulys: vardo ir formų kaita

Rytas Tamašauskas Verčiant Kėdainių krašto vandenvardžių sąrašą, norą pažinti kursto Kunkulio, Konkulio vardas. Upė išteka iš Alksnėnų miško pelkių, teka per Žilvičių, Mantviliškio, Vitaragių, Bokštų (Juozapynės), Šalčmirių ir Beržų kaimų žemes, žiotys į Kruosto I upę yra ties Žirnenkos viensėdžiu. XX a. raštuose, dokumentuose dominuoja dvi formos kaip oficialiosios – Kònkulis (vyravo XX a. pirmojoje […]Skaityti daugiau

Stabės mįslės

Rytas Tamašauskas Terespolio apylinkes, geležinkelio pervažą ir kelią kertančio, ties Gudžiūnais įsiliejančio Dotnuvėlės intako vardas Stãbė, Stẽbė, Stẽbis laikomas unikaliu, nes esą hidronimų su šaknimi Stab- sutinkama jotvingių genties teritorijoje ir Gudžiūnų žemėje, upėvardis susiejamas su lietuvišku žodžiu stãbas. Jei hidronimams skirsime ne tik upių ir ežerų vardus, bet ir kitus vandenvardžius, tai dar gretintume […]Skaityti daugiau

Smilgos vardo detektyvas

Rytas Tamašauskas Vos ne kasdien kelionėje palydi iš pasaulio tvarmės kilusios Dotnuvėlė ir Smilga. / Smìlga, Smilgỹs, Smìlgė… Ieškodamas praeities patirčių, nusėdusių į šį vardą, pripažįsti, kad mūsų ir protėvių suvokiamas pasaulis jau šiek tiek pakitęs, todėl šiandienos kriterijai ne visada aklai taikytini. Pažvelkime į kelis numanomus Smilgos vardo kilmės elementus. Tikėtina, kad Nevėžio intako […]Skaityti daugiau

Skrodžiančios upių vagos

Rytas Tamašauskas Turbūt itin reta Lietuvoje, kad tame pačiame nedideliame regione būtų dvi vienvardės upės, nepasitelkus net kitokios darybos, oficialiai nepavadinant nei pagal dydį, nei pagal skaičius (toliau romėniškais skaitmenimis sužymėta savavališkai). Tai Kruosto upės, Nevėžio dešinieji intakai, tarp abiejų išsitenka Kalnaberžės ir Mociūnų miškai. Ilgesnioji upė Krúostas I, Krúosta (dokumentuose šis upėvardis bene pirmą […]Skaityti daugiau

Vištupis – maitinanti upelė

Rytas Tamašauskas Upelis Vìštupis, Vištùpis, Vištupỹs, *Pocišė – Smilgos intakas. Upėvardis išnyra 1647 m. dokumentuose (nad Ruczajem Wisztupiem), sinoniminis pavadinimas pastebėtas 1787 m. – Vištupis, kitaip Pocičė (nad Wisztupiem alias Pociczem leżącą). Vandens gysla atsirandanti Urnėžių žemėse, einanti pro Ruminių žemes, tekanti beveik lygiagrečiai su Šiaulių–Kauno keliu, kaip paralelinė kitoje plento pusėje esančios Dotnuvėlės atošauka, […]Skaityti daugiau

Dotnuvėlės varde – siaudžiančios upės reikšmė

Rytas Tamašauskas Paradoksalu, bet įprastas upės vardas Dotnuvė̃lė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu į vietovardžių sąrašą įrašytas tik 2006 m. Kalbininkai dar rekonstruoja senąsias Nevėžio intako formas Dotnuvà, Dotnavà. Reikšmė įprastai siejama su indoeuropietiškais žodžiais, reiškiančiais „skystas, takus, tekėti“, tai tapatinama jau su kitų apylinkių bendrašakniais upėvardžiais Domija, Dotamas, Dovinė, kurie taip pat žymi tekėjimą. […]Skaityti daugiau

Skip to content