Švietimo reformos absurdas: nėra net vadovėlių
Dalis šalies mokyklų į darbus kibo net neturėdamos vadovėlių. Dalis jų net nėra išleista, o kai kurios mokyklos tiesiog neturi už ką atnaujinti visų vadovėlių./BNS Tomo Urbelionio nuotr.
Po švietimo reformos naujieji mokslo metai įgavo pagreitį. Tik ne taip, kaip įprasta, o veikiau panašiai kaip esant sunkioms pagirioms – dalis šalies mokyklų į darbus kibo net neturėdamos vadovėlių. Dalis jų net nėra išleista, o kai kurios mokyklos tiesiog neturi už ką atnaujinti visų vadovėlių. Tad mokytojai sukasi kaip gali – vieni naudoja senus vadovėlius, kiti naudojasi elektroninėmis vadovėlių versijomis arba tiesiog kol kas naudoja savo žinias ir mokomąją medžiagą, surinktą iš kitų šaltinių. O ką jau kalbėti apie tokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrusių pedagogų streikus…
Vadovėlių trūksta, naudoja elektronines jų versijas
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis sako, kad vadovėlių trūksta ir, ko gero, trūks ateityje. Tiesa, popierinių, mat elektronines versijas mokykla turi ir jomis gali naudotis tiek mokytojai, tiek mokiniai.
„Visiems žinoma, kad pradėjome naujus mokslo metus be naujų vadovėlių. Tačiau iš Tūkstantmečio mokyklų programos nupirkta „Eduka“ klasė ir visais vadovėliais naudojamės ten.
Esame nupirkę anglų kalbos naujus popierinius vadovėlius, o daugiau – sekame informaciją ir renkamės, ką galime pirkti. Ministerijos skirtomis lėšomis galime pirkti tik 2023 metų leidimo vadovėlius, tačiau tų paskirtų pinigų tikrai nėra daug – apie 14 tūkst. eurų, tad visų vadovėlių atnaujinti net ir neįmanoma“, – sakė G. Petrulis ir pridūrė, kad naudos senus vadovėlius, o pirks naujus tik tų dalykų, kurių programos labiausiai pasikeitė.
Dalis šalies mokyklų į darbus kibo net neturėdamos vadovėlių. Dalis jų net nėra išleista, o kai kurios mokyklos tiesiog neturi už ką atnaujinti visų vadovėlių
Aut. past.
Tokia pati situacija ir Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje.
„Visi mokytojai ir visi vaikai turi elektroninius „Eduka“ vadovėlius. Turime spausdintus geografijos vadovėlius 9 klasei, 11 klasei už skirtus pinigus neturime ką pirkti, nes sąraše tėra tik vienas istorijos vadovėlis.
Mažesnėms klasėms vadovėlių daugiau, vyresnėms klasėms dar nėra, vis dar laukiame. Panašu, kad dar ir spalį vadovėlius pirksime.
Nenorime skubėti pirkti pirmų vadovėlių, norime ir kitų leidyklų vadovėlių sulaukti, palyginti, kad nereikėtų pirkti katės maiše“, – kalbėjo gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.
Vadovėliai – mažiausia problema
Štai Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius, neseniai perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai, sako, kad vadovėlių stygius tėra maža problema, kurią galima išspręsti kantrybe ir bendrais sutarimais.
„Problemos nėra. Viskas yra susitarimas – juk ministerijos pasakyta, kad seni vadovėliai gali būti naudojami. Juk matematika ir lieka matematika, lietuvių kalbos gramatika ir yra gramatika, na, istorijos, geografijos kažkas pasikeičia.
Vis dėlto pedagogas pats apie 30 proc. mokomosios medžiagos susirenka ne iš vadovėlių“, – sako direktorius.
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis pripažino, kad vadovėlių trūksta ir, ko gero, trūks ateityje.
Aut. past.
Didesnė problema – pedagogai
Jis pridūrė, kad svarbiausia yra visai ne vadovėliai, o pedagogai. Kas iš to vadovėlio, jei nebus pedagogo? O štai pedagogas be vadovėlio vis tiek vaikus gali išmokyti.
„Trūksta tų mokytojų, kad rastume kažką, reikia per galvą verstis. Susirandame seno amžiaus jau, štai matematikės dvi atėjo, abi vyresnės nei 70 metų amžiaus, etikos mokytoja iš darbo išėjo, reikia kitos.
Tikrai trūkumą mokytojų jaučiame, bet ką darysi? Juk nepasakysi vaikams ir tėvams, kad žinote, mokytojo nėra, pamokų nebus. Verčiamės, kaip galime“, – pasakojo R. Urbonavičius pridurdamas, kad ministerija galėtų mažiau kompiuterinės technikos pirkti, o pagaliau pakelti atlyginimus pedagogams, ir per kelis metus problema būtų išspręsta.
„Ką aš galiu mokytojui pasiūlyti? Pinigų daugiau duoti juk negaliu. Tad mokytojus vilioju gera atmosfera, kad darbas širdžiai mielas būtų. Skaudu, kai savivaldybė sako, kad priedus skirs jauniems mokytojams, kurie atvyks dirbti į mūsų mokyklas, o kaip senieji mokytojai, mūsų vaikams po 50 metų atidavę? Argi tai išsigelbėjimas“, – svarsto direktorius.
Jam antrino ir Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius, kuris sakė, kad kasmet mokytojų įdarbinimas tampa vis didesniu iššūkiu. Nuomonės čia sutampa ir dėl vadovėlių.
Nors mokykla popierinių vadovėlių dalies neturi, tačiau už paskirtą finansavimą jau dairosi, ką nupirkti. Vis dėlto M. Danilevičius sako, kad geram pedagogui vadovėlio iš tiesų nelabai ir reikia, o nusiskundimų iš tėvų ar vaikų, ar tų pačių mokytojų, dėl vadovėlių stygiaus negirdėjo.
9 Komentarai
Svarbu Slusnio vadoveliams yra pinigu, pirmiausiai saviems reik uzkalt eura
Iš tikrųjų pirmiausia mokytojai turi būti verti pagarbos. O dabar kaip elgiasi? Niekada nepamiršiu, kaip per paskutinį prieš šį streiką (5 m. atgal) kaip vagys ir valkatos brovėsi į ministeriją naktimis per langus. Tokie žmonės verti pagarbos? Tokio elgesio išmokys vaikus? Ar ne tėvai paskui liks kalti dėl tokių „paklydimų“?
Tu pats valkata, jei taip galvoji. Mokytojai teisūs,nes daug lėšų iššvaistoma. Eitum dirbti už 7 eur / val.? Su 30 16-mečių. Pabandyk. Ko nesirūpini, kai valdžia švaisto visur ir savęs nepamiršta. Esam priešpaskutiniai Europoje pagal atlyginimų dydį ir vieni pirmųjų pagal verslų pelnus ir ekonomikos augimą. Pajuto tai kažkas LT?
Man tinka jūsų kreipiniai. Tik nesutinku, kad mokytojai teisūs besielgdami bet kaip. Kad reikia gerinti sąlygas, tuo niekas neabejoja. Bet būdai visiškai nedaro garbės ir ypač mokytojo vardui. Kai baigsis toks elgesys, tik tada ši profesija taps prestižine. Ne anksčiau.
Ponai, pamirštama, kad pvz. 11 jau laikys tarpinius patikrinimus. Kitais metais laikys egzaminą, tad jeigu jsu anksčiau kažkas dejuodavo, kad esą egzaminas prilygsta filologo rašiniui, tai dabartinis iš tiesų toks. Parašyk 400 ž.interpreatciją iš nežinomo teksto! Ar užtenka tarpiniam patikrinimui 1 bandomosios užduoties? O kaip kalbėjimas? Baltos lankos sakė, kad paruoš kalbos vadovėlį, seminaras buvo, dabar sužinom, kad tas vadovėlis geriausiu atveju bus gruodžio pabaigoje. Ko reikėjo taip skubėti, jei tam nebuvo pasiruošta. Ar gydytojai patys gaminasi instrumentus, kelininkai savo priemonėm kelius tiesia? Seimūnai savo lėšas darbe naudoja?
Gerai pastebėta, todėl ir nenori mokytojams kelti atlyginimo daugiau, nei jau buvo sutarta, nes reikia ir vadovėlių, ir kaip ankstesniame komentare rašo, pataškyti pinigus. Viskam juk neužteks, tiesa? O ir kadencija į pabaigą.
Ka tu ismokinsi rasydamas komentarus prasmirdeli, eik daryt kazka is esmes bukaproti inpotente..
Būtent tokia rašto žinovė su ,,inpotentinėmis“žiniomis bei prasmirdėliška leksika matyt ir be vadovėlių tikisi apšviest moksleivius.Ne kaip kitaip kaip galvą susitrenkus lipdama per langą ministerijoje.
Sutinku, mokytojas turi būti vertas pagabos, bet ar tokioj visuomenėj , kaip kad etatinis komentatorus „Zemaitė“ gyvuoja, padaryti įmanoma? Abejoju. Sunku visiems.