Švietimo įstaigos vėl aukštumose
Ryškiausia lyderė rajone išlieka Kėdainių šviesioji gimnazija, kurios vardas naujausiuose reitinguose skamba itin dažnai. Ypatingą proveržį ši mokykla demonstruoja gamtos mokslų srityje./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Naujausi šalies švietimo įstaigų reitingai ir statistiniai duomenys atskleidžia dinamišką Kėdainių rajono švietimo situaciją. Kol vienos krašto gimnazijos džiaugiasi istoriniais pasiekimais ir šuoliais į viršų nacionalinėse lentelėse, visas rajonas neišvengiamai susiduria su demografiniais iššūkiais, lėmusiais drastišką mokyklų tinklo susitraukimą per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad Kėdainiai ir toliau išlieka tarp geriausiųjų pagal švietimą visoje Lietuvoje, nepralenkiama, žinoma, Šviesioji gimnazija, tačiau ir kai kurios kitos gimnazijos parodė, kad ir mažo miestelio vaikai bei mokytojai gali pasiekti solidžių mokslo srities aukštumų.
Gimnazijų sėkmė tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse
Ryškiausia lyderė rajone išlieka Kėdainių šviesioji gimnazija, kurios vardas naujausiuose reitinguose skamba itin dažnai. Ypatingą proveržį ši mokykla demonstruoja gamtos mokslų srityje. Tarp šešiasdešimties geriausiai chemijos išmokančių šalies gimnazijų ji užėmė aukštą 13-ąją vietą, o valstybinio brandos egzamino (VBE) vidurkis čia siekia net 90,81 balo. Tai rodo nuoseklų kilimą, mat pernai mokykla buvo 20-a, o užpernai – 39-a.
Fizikos srityje gimnazija taip pat šoktelėjo į viršų, užimdama 16-ąją vietą su 77,5 balo vidurkiu ir gerokai aplenkdama ankstesnių metų – 25-osios ir 73-iosios vietos – rezultatus.
Nors ir kuklesnis, tačiau stabilus progresas matomas matematikos bei informatikos srityse. Matematikos egzaminų rezultatai Šviesiajai gimnazijai pelnė 44-ąją vietą (vidurkis 70,78 balo), kas yra akivaizdus pagerėjimas lyginant su užpernai buvusia 70-ąja pozicija. Informatikos srityje per dvejus metus pavyko pakilti iš 108-osios vietos į 48-ąją, pasiekiant 82,24 balo egzamino vidurkį.
Humanitarinių mokslų ir kalbų pasiekimai
Ne mažiau džiugina ir humanitarinis ugdymas. Gimnazija užtikrintai kopia aukštyn lietuvių kalbos reitinge, kur šiemet užėmė 19-ąją vietą su 75,08 balo vidurkiu, palikdama už nugaros ankstesnių metų 22-ąją ir 48-ąją pozicijas.
Anglų kalbos pasiekimai dar įspūdingesni – čia fiksuojamas milžiniškas šuolis iš užpernai buvusios 136-osios vietos į 26-ąją, o egzamino vidurkis siekia 88,48 balo. Istorijos žiniomis gimnazistai mokyklai pelnė 22-ąją vietą.
Tačiau Šviesioji gimnazija nėra vienintelė, kuria gali didžiuotis rajonas. Kitos mokyklos atranda savo nišas ir vietomis netgi meta iššūkį lyderėms.
Reaguodama į esamą situaciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kėdainių rajono savivaldybei rekomenduoja mažinti mokymosi pasiekimų skirtumus, ypač regionuose, stiprinti profesinį orientavimą bei didinti švietimo pagalbą gaunančių mokinių skaičių, kad kiekvienas rajono vaikas turėtų lygias galimybes siekti mokslo aukštumų.
Aut. past.
Staigmeną pateikė Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
Pavyzdžiui, biologijos reitinge didžiausią staigmeną pateikė Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija. Anksčiau į šį sąrašą nepatekusi mokykla šiemet šovė tiesiai į 33-iąją vietą (VBE vidurkis 73 balai), nors ir nedaug, bet visgi aplenkdama 36-oje vietoje likusią Kėdainių šviesiąją gimnaziją. Tiesa, egzaminą laikiusių mokinių skaičius skiriasi dešimteriopai – Krakėse jį laikė 6, o mieste – 54 abiturientai.
Savo ruožtu Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija išsiskyrė ekonomikos ir verslumo ugdymu, užimdama 36-ąją vietą ir aplenkdama 40-oje likusią Šviesiąją gimnaziją. Be to, „Atžalynas“ gerokai pagerino istorijos pozicijas, pakildamas iš 124-osios į 57-ąją vietą.
Kur mokiniai daro didžiausią pažangą?
Vertinant ne tik egzaminų balus, bet ir realią mokinio padarytą pažangą per mokslo metus, atsiskleidžia rajono miestelių gimnazijų stiprybė.
Reitinguose buvo išnagrinėta, kuriose ugdymo įstaigose moksleiviai arba išlaiko tokius pačius rezultatus, arba juos pagerina.
Matematikos srityje didžiausią proveržį padarė Josvainių gimnazijos (86 proc. mokinių) ir Krakių M. Katkaus gimnazijos (82 proc.) auklėtiniai, lenkiantys Labūnavos pagrindinės mokyklos bei „Ryto“ progimnazijos rodiklius.
Lietuvių kalbos pamokose didžiausia pažanga taip pat fiksuojama Krakių M. Katkaus gimnazijoje (beveik 78 proc.) bei Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje. Krakių gimnazija lyderiauja ir istorijos pažangos srityje, o Labūnavos pagrindinė mokykla išsiskiria biologijos mokymo rezultatais, kur pažangą padarė 42 proc. mokinių.
Apie ugdymo kokybę byloja ir olimpiadų rezultatai. Kėdainių šviesioji gimnazija, kurioje moksleiviai A. Vancevičiūtė ir M. Kiela pelnė prizines vietas, reitinge su kitomis gimnazijomis dalinasi 52–58 pozicijas.
Tarp progimnazijų itin aukštai – 11–19 vietoje – rikiuojasi Kėdainių LSU „Aušros“ progimnazija, kuriai V. Ambraška iškovojo aukso medalį, o „Ryto“ progimnazija su G. Pavilonio pelnyta antrąja vieta patenka į geriausiųjų 40-uką.
Abiturientų pasirinkimai ir profesinis ugdymas
Pernai Kėdainių rajono savivaldybėje brandos atestatus gavo 322 abiturientai, o jų tolesni keliai ryškiai išsiskyrė priklausomai nuo baigtos mokyklos. Bendroje statistikoje 112 jaunuolių pasirinko universitetus, 44 – kolegijas, 73 pasuko į profesines mokyklas, 50 pradėjo dirbti, o 43 liko be užsiėmimo.
Skirtumai tarp mokyklų yra akivaizdūs. Iš 109 Kėdainių šviesiosios gimnazijos abiturientų beveik 59 proc. įstojo į universitetus ir tik labai maža dalis (apie 4,5 proc.) rinkosi profesinį mokymą.
Tuo tarpu Josvainių gimnazijoje, kurią baigė 22 abiturientai, tendencijos priešingos: niekas nestojo į kolegijas, kiek daugiau nei penktadalis pasirinko universitetus, o didžioji dauguma – beveik 60 proc. – nusprendė įgyti amatą profesinio ugdymo mokyklose.
„Spindulio“ mokykloje vieno vaiko ugdymas per metus atsieina 14,7 tūkst. eurų.
Aut. past.
Profesinio rengimo centre ugdymo kokybė aukšta, bet besimokančių – mažėja
Kalbant apie profesinį mokymą, Kėdainių profesinio rengimo centras susiduria su stojančiųjų mažėjimu – per dvejus metus priimtų mokinių skaičius smuko nuo 166 iki 123. Nepaisant to, paruošimo kokybė išlieka aukšta: beveik 70 proc. moksleivių kompetencijos vertinamos aukščiausiais balais, o praėjus pusmečiui po baigimo darbą turi daugiau nei du trečdaliai absolventų.
Verta paminėti, kad profesinė mokykla neužkerta kelio aukštajam mokslui – pernai 15 centro auklėtinių tęsė studijas aukštosiose mokyklose.
Tinklo pokyčiai ir ateities gairės
Švietimo sistemos pokyčius geriausiai iliustruoja mokyklų skaičiaus kaita. Per paskutinius 25-erius metus Kėdainių rajone ugdymo įstaigų sumažėjo keturis kartus – nuo 63 mokyklų 2000-aisiais iki vos 16 dabar. Siekiant išlaikyti prieinamumą, mokyklos jungiamos į stambesnius vienetus: Akademijos, Krakių gimnazijos ir Labūnavos pagrindinė mokykla turi po tris skyrius ir patenka tarp daugiausia filialų turinčių šalies mokyklų.
Tuo tarpu specialiojo ugdymo kaina išlieka aukšta – „Spindulio“ mokykloje vieno vaiko ugdymas per metus atsieina 14,7 tūkst. eurų.
Reaguodama į esamą situaciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kėdainių rajono savivaldybei rekomenduoja mažinti mokymosi pasiekimų skirtumus, ypač regionuose, stiprinti profesinį orientavimą bei didinti švietimo pagalbą gaunančių mokinių skaičių, kad kiekvienas rajono vaikas turėtų lygias galimybes siekti mokslo aukštumų.
3 Komentarai
Per dvidešimt penkis laisvos Lietuvos metus rajone sunaikintos 47 mokymosi įstaigos,o to ,,darbo”vaisiai dabar jau skinami,,chaltūrščikų”mitinguose.
labai teisingas ir taiklus įvertinimas.
Gana to populizmo. Pradėkime žiūrėti tiesai į akis.
Visutiniokai ir tiek. Džiaukitės, kad mokyklas lanko dar motyvuoti mokytis mokiniai. O kiek ten yra tinginių, rūkančių ir vartojančių tai, kas uždrausta. Tik ši dauguma palaiko klasių skaičių. Ne viena mokykla, gimnazija vagia iš kitų mokyklų vaikus vardan krepšelio. Džiaugtis nėra dėl ko. Nėra, o situacija vis blogės kol rajone liks tik viena gimnazija.