Stiklo atliekų tvarkymas Kėdainiuose: gyventojų sąmoningumas auga, tačiau klaidų vis dar pasitaiko

Stiklo atliekos – vienos iš tų, kurios gamtoje išlieka beveik amžinai. Mokslininkų teigimu, stiklas suyra tik maždaug per 900 metų, todėl jo rūšiavimas ir perdirbimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išsaugoti aplinką. Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimo sistema veikia jau daugiau nei dešimtmetį, o Kėdainiai – vienas tų miestų, kur gyventojai turi puikiai išvystytą infrastruktūrą ir visas galimybes rūšiuoti stiklą atsakingai. Vis dėlto nors konteinerių netrūksta, dalis gyventojų vis dar daro klaidų, o į stiklo konteinerius patenka netinkamos atliekos. Kaip sako specialistai, sąlygos sudarytos, tačiau sąmoningumą dar reikia ugdyti.

Tvarkinga sistema – nuo miesto iki atokiausių kaimų

Kaip teigia UAB „Ekonovus“ Kėdainių padalinio vadovas Edgaras Karmelavičius, stiklo atliekų surinkimas rajone vykdomas pagal aiškiai suderintą grafiką, atsižvelgiant į gyvenamosios vietos tipą.

„Individualiose valdose konteineriai ištuštinami kas 3 mėnesius, kadangi stiklo atliekų kiekis čia paprastai yra mažesnis. Visada galima kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją ir užsiregistravus gauti papildomą konteinerį, už kurį nieko nereikia mokėti“, – sako E. Karmelavičius.

Mieste bendro naudojimo konteineriai ištuštinami kas mėnesį, o rajono teritorijoje – kas du mėnesius. Pasak pašnekovo, toks tvarkaraštis leidžia efektyviai valdyti išteklius ir išvengti perpildytų konteinerių.

Šiuo metu Kėdainių rajone yra 214 bendro naudojimo konteinerių ir net 10 tūkst. 775 individualūs konteineriai.

„Tai rodo, kad infrastruktūra yra gerai išvystyta, o gyventojams sudarytos visos sąlygos patogiai rūšiuoti stiklą“, – pabrėžia E. Karmelavičius.

Konteinerių skaičius pakankamas, bet ne visi naudojasi atsakingai

Pasak „Ekonovus“ atstovo, dabartinis konteinerių kiekis laikomas pakankamu, nes jie strategiškai išdėstyti visame rajone.

„Bendro naudojimo konteineriai yra lengvai pasiekiami, o individualūs – prieinami kiekvienam, kuris pageidauja rūšiuoti stiklo atliekas“, – teigia jis.

Konteinerių ištuštinimo dažnis individualiose valdose – kas trys mėnesiai – taip pat pasiteisina.

„Remiantis duomenimis, tik apie 55 proc. konteinerių būna išstumti ištuštinimui, o dauguma jų nebūna pilni. Stiklas yra sunkus, bet užima mažai vietos, todėl kaupimas ilgesnį laiką nekelia problemų“, – aiškina E. Karmelavičius.

Prie daugiabučių gyvenamųjų namų, anot jo, stiklo konteinerių perpildymo atvejų taip pat nefiksuojama.

„Sudarytas surinkimo grafikas optimalus, todėl konteineriai ištuštinami laiku“, – sako pašnekovas.

686 tonos stiklo – ir kiekis kasmet auga

„Ekonovus“ duomenimis, 2024 metais Kėdainių savivaldybėje surinkta 686 tonos stiklo atliekų. Pasak E. Karmelavičiaus, šis skaičius kasmet auga.

„Gyventojai kiekvienais metais pakuočių atliekų išrūšiuoja vis daugiau. Tai priklauso nuo vartojimo kultūros, edukacijos ir sąmoningumo. Ilgainiui galima tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako jis.

Surinktas stiklas išvežamas į perdirbimo įmonę pagal sudarytas sutartis, todėl „užtikrinama, kad atliekos būtų perdirbamos efektyviai ir laikantis teisės aktų“.

Rūšiavimo kultūra dar ne tobula

Vis dėlto ne viskas rožėmis klota.

„Nors daug gyventojų rūšiuoja atsakingai, iki 30 proc. atliekų bendro naudojimo konteineriuose vis dar sudaro mišrios komunalinės atliekos. Tai liūdina, nes sąlygos rūšiuoti tikrai sudarytos“, – sako E. Karmelavičius.

Anot jo, vis dar pasitaiko nesusipratimų dėl to, ką galima mesti į stiklo konteinerį.

„Gyventojams vis dar trūksta aiškios, praktiškos informacijos, kaip tinkamai rūšiuoti – ar būtina plauti stiklą, kokie gaminiai tinkami perdirbimui. Mūsų pareiga – šviesti visuomenę ir parodyti, kad rūšiavimas nėra sudėtingas“, – pabrėžia jis.

Švietimas – nuo darželinuko iki įmonės darbuotojo

Kaip pažymi įmonės atstovas, „Ekonovus“ įkurta „Tvarumo akademija“ tapo svarbia jungtimi tarp žinių ir kasdienio sąmoningo elgesio.

„Vis daugiau įmonių kviečia mūsų ambasadorius į biurus, o moksleiviai dalyvauja edukacinėse pamokose apie aplinkosaugą. Šios veiklos padeda ugdyti atsakomybę ir tvarų požiūrį nuo mažens“, – sako E. Karmelavičius.

Jo teigimu, žmonės dažniau imasi rūšiavimo, kai supranta jo prasmę ir mato realią naudą.

„Svarbu parodyti, ką galima pagaminti iš perdirbtų atliekų – stiklas gali būti perdirbamas neribotą kiekį kartų. Tokia informacija motyvuoja“, – įsitikinęs Kėdainių padalinio vadovas.

Savivaldybė: sistema veikia, bet vis dar tenka šviesti gyventojus

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins teigia, kad savivaldybė koordinuoja stiklo atliekų tvarkymą pagal teisės aktus, užtikrindama sistemos efektyvumą.

„Savivaldybės atsakomybė – organizuoti pakuočių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrinti gyventojams prieinamą surinkimo sistemą ir kontroliuoti paslaugų kokybę“, – sako G. Kundrotaitė-Kozins.

Jos teigimu, stiklo pakuočių surinkimą vykdo UAB „Ekonovus“, o finansavimą užtikrina pakuočių tvarkymo organizacijos – „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“.

„Bendradarbiaujame su šiomis organizacijomis, kad stiklo pakuočių atliekos būtų tvarkomos tinkamai ir gyventojams būtų patogu rūšiuoti“, – priduria ji.

Konteinerių vietas, jų kiekį ir aptarnavimo grafikus nustato savivaldybė kartu su paslaugų teikėju. „Sprendimus priimame atsižvelgdami į gyventojų tankumą, infrastruktūrą ir aplinkosauginius reikalavimus“, – paaiškina G. Kundrotaitė-Kozins.

Gyventojų kreipimųsi dėl papildomų konteinerių – pavieniai atvejai

Pasak vedėjos, gyventojai dėl papildomų konteinerių kreipiasi retai.

„Norintys gauti konteinerį turi kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją telefonu +370 347 20 515 arba el. paštu atliekos@kedainiai.lt. Konteineris pristatomas per 10 darbo dienų, o paslauga – nemokama“, – teigia ji.

Savivaldybė taip pat prižiūri konteinerių būklę ir švarą.

„Atliekami planiniai patikrinimai, tikrinamos aikštelės, o nustačius pažeidimus – konteineriai remontuojami arba keičiami“, – aiškina G. Kundrotaitė-Kozins.

Ji antrina prieš tai kalbėjusiam E. Karmelavičiui ir sako, jog stiklo konteinerių tinklas šiuo metu pakankamas, todėl plėtra artimiausiu metu nėra planuojama.

Dažniausios klaidos ir švietimo svarba

Tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų, savivaldybės atstovės pastebėjimu, – netinkamų atliekų metimas.

„Į stiklo konteinerius dažnai patenka porcelianas, veidrodžiai ar lemputės. Tai – neperdirbamos medžiagos“, – akcentuoja G. Kundrotaitė-Kozins.

Paklausta, ar savivaldybė vykdo švietimo ar informavimo kampanijas apie tinkamą rūšiavimą, pašnekovė užtikrina, jog savivaldybė nuolat vykdo informacines kampanijas – skelbia pranešimus savo svetainėje, „Facebook“ paskyroje ir vietinėje spaudoje.

„Išrūšiuotų stiklo atliekų kiekis kasmet nežymiai auga, tačiau vis dar susiduriame su problema – konteineriuose pasitaiko užterštumo atvejų“, – pažymi pašnekovė.

Įdomu tai, jog, anot jos, sąmoningiau rūšiuoja individualių namų gyventojai, turintys asmeninius konteinerius.

„Jie dažniausiai elgiasi atsakingiau, o atliekos būna tinkamai išrūšiuotos“, – pastebi G. Kundrotaitė-Kozins.

Miškuose – mažiau stiklo, bet švietimo dar reikia

Kėdainių rajono miškų priežiūrą vykdantis Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis džiaugiasi, kad šiukšlių miškuose mažėja.

„Buitinių atliekų, tarp kurių dažnai būdavo stiklo, pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Didesnė problema dabar – padangos ir išardytų automobilių dalys“, – apgailestauja dėl žmonių neatsakingumo G. Nemunis.

Anot jo, stiklo atliekų kiekis miškuose mažėja dėl visuomenės sąmoningumo ir įvestos taros užstato sistemos.

„Ji labai prisidėjo prie pokyčio“, – priduria Radviliškio regioninio padalinio vadovas.

Pasiteiravus, ar stiklo atliekos kelia realų pavojų miškui, pavyzdžiui, dėl gaisrų rizikos, gyvūnų sužeidimų, pašnekovas teigia, jog tokio pavojaus Kėdainių miškuose nėra.

„Nesame fiksavę atvejų, kad nuo stiklo būtų kilęs gaisras ar susižeidę žvėrys“, – pažymi miškininkas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miškai valomi ištisus metus – darbuotojai nuolat renka šiukšles, o kasmet rugsėjį organizuojama talka „Miško kuopa“.

Bendrai per metus iš miškų išvežama apie 10 tonų šiukšlių, tarp kurių stiklo dalis nėra didelė.

Tačiau vietos bendruomenių įsitraukimas galėtų būti dar didesnis.

„Deja, bet gyventojai į miškų švarinimo akcijas kol kas įsitraukia neaktyviai“, – pripažįsta G. Nemunis.

Vis tik prevencija miškuose yra, o jai pasitelkiamos įvairios priemonės – kabinamos vaizdo stebėjimo kameros, plakatai, vykdomi reidai ir edukacijos mokiniams.

„Su aplinkosaugininkais organizuojame reidus, o savivaldybė padeda priduoti surinktas atliekas į aikšteles“, – pasakoja miškininkas.

Nors baudos už šiukšlinimą egzistuoja, tačiau konkrečių atvejų, kai būtų nubausti stiklo šiukšlintojai, pastaraisiais metais nefiksuota.

„Didžiausia prevencija – švietimas. Ypač svarbu ugdyti jaunimą, kad jie suprastų, kodėl negalima šiukšlinti gamtoje“, – apibendrina G. Nemunis.

Ateities kryptis – daugiau žinių ir atsakomybės

Apibendrinant galima teigti, kad Kėdainių rajonas išsiskiria tvarkinga stiklo atliekų surinkimo sistema, vis labiau augančiu gyventojų sąmoningumu ir nuosekliu savivaldybės, paslaugų teikėjų bei miškininkų bendradarbiavimu.

Tačiau tiek E. Karmelavičius, tiek G. Kundrotaitė-Kozins, tiek G. Nemunis sutaria – rūšiavimo kultūra dar turi kur tobulėti. Reikia daugiau aiškių pavyzdžių, švietimo iniciatyvų ir nuoseklaus darbo su visuomene, kad stiklo atliekų kelionė nuo gyventojo iki perdirbimo būtų ne tik efektyvi, bet ir sąmoninga.

„Rūšiavimas – tai ne pareiga, o įprotis, kuris kuria švaresnę ir tvaresnę aplinką visiems“, – sako E. Karmelavičius.