Šoko į pavėlavusį traukinį: sukūrė peticiją klausimui, kuris jau sprendžiamas (ATNAUJINTA)

Kone visi į Kėdainius vedantys tiltai šiuo metu yra apgriuvę ir arba laukiantys remonto, arba jau pradedami remontuoti. Kol gyventojai suka galvas, kaip čia įvažiuoti ir išvažiuoti iš Kėdainių neapgadinus automobilių ratų ir negaištant laiko dėl eismo ribojimų per tiltus, vienas politikas ieško būdų, kaip Kėdainiuose sustabdyti į Rygą bildantį traukinį.

Renka parašus peticijai

Neseniai pradėjęs kursuoti legendinis traukinys Vilnius–Ryga–Vilnius, kurio legenda, tiesa, gana sparčiai blėsta, iš tiesų kiek įžeidė kraštiečius. Pamatę, kad traukinys stoja tokiuose miesteliuose kaip Kaišiadorys, Joniškis, kėdainiškiai liko nesupratę, kuo gi jie ir Lietuvos geografinis centras nusikalto Lietuvos geležinkeliams, kad šie nepasivargino maršruto ir pro juos paleisti.

Bet traukinys tėra menka problema, lyginant su tuo, kad įvažiavimas į miestą tuoj bus dar sunkesnis, nes kone visi tiltai, kuriais užtikrinamas patekimas į Kėdainius, remontuojami vienu metu.

Galimai artėjantys Seimo rinkimai politikus verčia pagalvoti, kaipgi tą traukinio klausimą panaudoti savireklamai. Ir, po teisybei, nieko čia blogo – politiko darbas yra spręsti problemas, apie tai kalbėti garsiai, būti žinomam ir matomam. Tik panašu, kad skirtingi politikai skirtingai tą savo darbą supranta.

Štai Seimo narys Tomas Bičiūnas nusprendė skelti priešrinkiminę politinę „akciją“ ir sukūrė peticiją, kuria remdamasis bandys… na, sunku pasakyti, ką jis bandys padaryti su ta peticija, kai peticija yra skirta problemai iškelti į  dienos šviesą, o traukinio problema dienos šviesoje murkdosi nuo pat šio maršruto paleidimo dienos. 

Vasario 28 dieną paskelbta peticija per tris dienas surinko 2 tūkst. peržiūrų, 306 parašus ir 40 eurų finansinės paramos.

Peticija yra adresuota Vyriausybei, ne pačiai Lietuvos geležinkelių bendrovei – tačiau Lietuvos geležinkeliai šiaip ar taip yra Susisiekimo ministerijai, kitaip sakant, Vyriausybei, pavaldi įmonė.

Tiesa, kiek toji peticija turi teisinės ar sprendžiamosios galios – klausimas, į kurį atsakymas nenudžiugins. Juridinės galios peticija turi mažokai, o kai kurių teisininkų teigimu, apskritai jokios.

Peticija daugiau skirta visuomenės sujudinimui, kaip minėta prieš tai, klausimo aktualizavimui. Tačiau šitas traukinys, akivaizdu, jau seniai nuvažiavęs – mat klausimu visuomenė ir taip aktyvi, be to, klausimas jau yra sprendžiamas Seimo koridoriuose – ten, kur tik ir tai gali būti išspręsta ir kur dirba gerbiamas Seimo narys T. Bičiūnas, todėl jam tai turėtų būti lyg ir savaime suprantama.

Darosi panašu, kad peticija, kaip ir traukinio maršrutas Vilnius–Ryga, važiuoja gerokai pro šoną.

Traukinio sustojimo reikia – dabar jau iš principo

LTG vadovai jau antrą kartą buvo pakviesti į Seimo ekonomikos komiteto posėdį. Pirmajame jie sakė, kad neatmeta galimybės traukinio maršrute įterpti ir naujų sustojimų, tačiau po posėdžio jau savo žodžių atsižadėjo ir viešai ištransliavo žinutę, kad jokių pokyčių maršrute tikrai nebus.

Dėl to Seimo nariai vėl pasikvietė LTG atstovus, klausdami, kaipgi suprasti, kad politikams jie šneka viena, o gyventojams – visai ką kita? Ir vėl susitikimo metu, panašu, paaiškėjo, kad sprendimas dar yra ne galutinis, mat tuo klausimu dirba ir Seimo nariai, ir ministerijų atstovai, klausimas jau yra pasiekęs net prezidentūrą, taigi akivaizdu, kad Lietuvos geležinkeliams atsikvėpti nėra kada.

„Tikrai politikai nemato jokių svarių argumentų ir nesupranta šitos arogantiškos LTG pozicijos, kurios jie dabar laikosi. Nesuvokiamas šitas jų užsispyrimas, kai sako, kad tai ekspreso maršrutas, kurio trukmė 4 val. 14 minučių, o sustojimas Kėdainiuose jį pailgintų iki 4 val. 19 minučių ir dėl to jis staiga esą taps nepatrauklus“, – sako klausimo sprendimo Seime iniciatorius Viktoras Fiodorovas, pridurdamas, kad kėdainiečiams šis maršrutas svarbus ne tik kaip galimybė nuvykti iki Rygos, bet ir kaip būdas pasiekti Vilnių, mat šiuo metu geografinį Lietuvos centrą su Vilniumi sieja labai reti ir nepatogūs maršrutai.

V. Fiodorovas negailėjo griežtų žodžių Lietuvos geležinkeliams, ypatingai dėl jų komunikacijos disonanso bei ciniškų argumentų.

„Lietuvos geležinkeliai yra valstybinė įmonė ir jie privalo užtikrinti susisiekimą. Eilę metų LTG stovėjo vietoje ir vežti keleivius nebuvo jų prioritetas. Suprantu, kad ciniškumas yra, kai uždirbi 3–4 kartus daugiau nei eilinis Lietuvos gyventojas, tačiau vis viena jų argumentai skamba arogantiškai.

Absurdas yra siūlyti kėdainiečiui važiuoti į Šiaulius, laukti ten traukinio valandą – tai galiausiai ir greičiau, ir pigiau su automobiliu iki Rygos nuvažiuoti“, – kalbėjo politikas. 

„Tai jau tapo principo klausimu. Prieš rinkimus valdantieji kalbėjo apie regionų stiprinimą, o realybėje paslaugos iš regionų traukiasi arba iki jų net neprieina. Švietimas, gydymas, susisiekimas – tai pagrindiniai dalykai, o šio traukinio maršruto pritraukimas į Kėdainius galėtų tapti tam tikru regionų stiprybės simboliu“, – sako V. Fiodorovas.

Peticija pakeis maršrutą ar požiūrį į politiką?

„Ar jau Kėdainiuose nėra svarbesnių klausimų, kai Seimo narys kaip svarbiausią problemą mato tai, kad čia nestoja traukinys? Tiltai griūva, ligoninė traukiasi, mokytojai streikuoja, žmonės skundžiasi stagnuojančiu miestu ir augančiom kainom, o jų Seimo narys tik peticijas geba kurti ir rinkti parašus, kad čia sustotų traukinys?

Žinoma, nepateisinamas Lietuvos geležinkelių požiūris, juolab kad tokiais veiksmais žmonės nėra skatinami persėsti į viešąjį transportą, tačiau, manau, kad šiuo metu Kėdainiuose tai tikrai nėra pirmos svarbos klausimas, kurį reikėtų spręsti žmonių parašų rinkimu. Čia kiekvienam ir be parašų savaime suprantama, kad tas traukinys turėtų stoti, o Seimo nario darbas – spręsti tokius klausimus ministerijų kabinetuose“, – įsitikinusi Seimo nare dirbanti profesorė Vilija Targamadzė.

Ji atkreipė dėmesį, kad peticija apskritai labai imlus laikui dalykas, kuris greičiausiai visai nieko nepakeis.

V. Fiodorovas savo ruožtu sako peticiją pasirašęs pats ir raginantis tai padaryti ir kitus kraštiečius, bet ne todėl, kad tikėtų, jog ji kažką pakeis.

„Aš pasirašiau peticiją kaip žaidimo forma parodyti, kad yra žmonių, kuriems tas klausimas aktualus.

Nėra tai blogai, bet ar tai turės reikšmės? Nemanau.

Darbas, kai esi Seimo narys, politikas, turintis pareigas, turintis mandatą – yra kelti klausimus ir spręsti posėdžiuose iš tiesų, atlikti konkretų darbą, už kurį algą gauni. Tai pirmiausia čia reikėtų darbus daryti, o jei nepavyksta, tada bandyti sužaisti su visuomenės emocija. Peticija yra bandymas atkreipti dėmesį į save, o konkrečius darbus reikia atlikti Seime“, – sako V. Fiodorovas.

„Jei jau tokiais būdais kaip peticijos visgi Seimo nariai problemas sprendžia, tai gal reikėtų ir dėl mokytojų atlyginimų, mokyklų, netvarkomų kelių Kėdainiuose peticijas skelbti.

Tai – žymiai didesnės problemos, negu nestojantis traukinys, bet peticijų kažkodėl nėra…“ – reziumavo politikas.