Sirutiškyje prisimintos senosios tradicijos
Kėdainių rajono miesteliuose, kaimuose ir kaimeliuose nuaidėjo Joninių šventės. Kiekvienoje gyvenvietėje ši šventė buvo ypatinga ir vis kitokia. Šį kartą apsilankėme šalia Kėdainių įsikūrusiame Sirutiškio kaime, kuriame per Jonines buvo prisimintos senosios tradicijos. Šiame kaime taip pat auga daugiausia mažųjų Jonukų.
Linksmybių netrūko
Joninių šventė Sirutiškyje prasideda vandens, o baigiasi ugnies apeigomis. Žinoma, kaip jau įprasta, šventė neapsieina be tradicinio paparčio žiedo ieškojimo.
„Kiekvienas atvykęs į šventę nusiprausia šaltu Joninių vandeniu, atgauna jėgas, pasiruošia švęsti. Tai tikrai sena ir gili tradicija, nes dėmesys parodomas kiekvienam apsilankiusiajam. Po to visi sėdasi prie stalų ir linksminasi. Kas šoka, kas ploja, kas dainas dainuoja. Žmonės atsipalaiduoja nuo kasdienių darbų ir linksminasi“, – pasakojo Sirutiškio kultūros darbuotoja Violeta Kažukauskienė-Urbonavičienė.
Tradicinis laužas
Linksmybes Sirutiškyje garantavo tiek vietos saviveiklininkai, tiek kviestiniai svečiai. Šokių ir dainų netrūko iki pat sutemų. Sutemus visi susirinkusieji tradiciškai vaišinosi medžiokline virtuvės šefų Ernesto Stapučio ir Andriaus Vilčiausko sriuba. Sriubos kasmet būna išverdama tiek, kad nė vienam šventės dalyviui nepritrūktų.
[quote author=”Aut. past.”]Patys Sirutiškio Jonukai sakė, kad labai džiaugiasi turėdami tokį vardą, mat jis labai populiarus visose pasaulio šalyse. Tiesa, renginio organizatoriai pastebėjo, kad tėvai dukrų jau nebevadina Janinomis ir kaime jaunųjų Janinų nėra.[/quote]
„Tai viena naujesnių tradicijų, bet Sirutiškyje ji puikiai prigijo. Bendras Joninių maistas simbolizuoja mūsų kaimo žmonių draugystę ir bendrystę. Visi sėdime prie stalų kaip viena šeima, viena bendruomenė, vienas kumštis“, – dėstė virtuvės virtuozas E. Staputis.
Daug Jonukų
Kaip ir kituose kaimuose, Sirutiškyje per Jonines apdovanojami Jonai ir Janinos. Labai įdomu, kad Sirutiškyje mažųjų Jonukų yra daugiau nei suaugusiųjų. Juos visus apdovanojo bendruomenės centro pirmininkas A. Vilčiauskas. Patys Sirutiškio Jonukai sakė, kad labai džiaugiasi turėdami tokį vardą, mat jis labai populiarus visose pasaulio šalyse. Tiesa, renginio organizatoriai pastebėjo, kad tėvai dukrų jau nebevadina Janinomis ir kaime jaunųjų Janinų nėra.
Reikia burtis
„Kaimo žmonėms reikia burtis, reikia minėti šventes. Gaila, kad ne visi noriai prisijungia. Bet mes stengiamės, darome, kad kasmet būtų įdomu. Kviečiame ir vis kitus kolektyvus, norime sudominti žmones. Visuomet mūsų kaime dega didelis laužas, vyksta šokiai. Tokie dalykai žmonėms labai reikalingi, tik reikia noro, kad patys žmonės norėtų dalyvauti tokiose šventėse“, – pažymėjo Sirutiškio kultūros darbuotojas Henrikas Docius.
