Sirutiškyje – dešimtosios gandrų palydos
Šiltą šeštadienio popietę ne vienas kėdainietis leido Surviliškio seniūnijos Sirutiškio bendruomenės sūkuryje, kur jau 10 metų iš eilės palydimi gandrai. Gandrų palydėtuvės šiame kaime kaskart būna puikios, su protėvių tradicijomis ir gardžiu šiupiniu, paslaptingais burtais ir muzikos aidais.
Šventės nuotaiką pakylėjo ąžuoliukų, skirtų Baltijos kelio 30-mečiui atminti, sodinimas. Šventėje apsilankę garbūs svečiai negailėjo gražių padėkos žodžių šventės puoselėtojui ir pagrindiniam organizatoriui Kęstučiui Volkui.
Gausybė svečių
Šventėje apsilankė ne tik gausybė kraštiečių, bet ir garbių svečių. Kėdainietis Seimo narys Darius Kaminskas, rajono meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, kunigas klebonas Artūras Stanevičius, rajono savivaldybės tarybos nariai ir kiti žinomi kraštiečiai negailėjo gražių žodžių visiems, kurie dešimt metų prisėjo kurdami ypatingą gandrinių tradiciją mažame Sirutiškio kaime.
V. Tamulis įteikė savivaldybės padėkas visiems, kurie puoselėja šią šventę, o D. Kaminskas pagrindiniam šventės sumanytojui ir organizatoriui K. Volkui įteikė Lietuvos Respublikos trispalvę.
Duoklė tradicijoms
Susirinkusieji laiką leido turiningai, su dainomis, eilėmis ir šokiais, ragavo specialiai šiai šventei paruoštą Šv. Baltramiejaus šiupinį, kuris buvo gaminamas ant laužo, vaišinosi žolelių arbata. Šiupinio virimo pabaigos rituale dalyvavo visi garbūs svečiai. Pasistiprinę kraštiečiai susikabinę už rankų keliavo Sirutiškio parko gilumon, kur buvo sodinami ąžuoliukai, skirti Baltijos kelio 30-mečiui atminti.
„Turime susikūrę tokias savas tradicijas. Pagrindinė tradicija yra Šv. Baltramiejaus šiupinio virimas ir ragavimas. Šiupinyje būtinai turi būti virtų kviečių ir kiaušinių. Kviečiai simbolizuoja rudeninį derlių, o kiaušinis – paukščius. Taip pat dedame ir pupelių, morkų, bulvių.
Na, nėra net tikslaus recepto. Dedame visko po truputį. Visko, kas užderėjo mūsų daržuose.
Svarbiausia šį šiupinį gaminti su geromis mintimis. Šiupinio užbaigimo ritualas yra pats svarbiausias, nes tuomet įberiamos prieskoninės žolelės. Jas beriantys žmonės mintyse turi turėti ir gerų palinkėjimų. Tik tuomet mes šiupinį nešiojame ir juo vaišiname svečius“, – pasakojo K. Volkus.
Gerų žmonių sambūris
K. Volkus pažymėjo, jog gandrinės išskirtinai yra gerų, dorų ir tolerantiškų žmonių šventė. Kasmet šventės dalyviai kaip viena šeima sėda prie bendro vaišių stalo, dalijasi atsineštomis gėrybėmis, dalijasi rūpesčiais ir džiaugsmais.
„Gandrai nuo seno apsigyvendavo ten, kur gyvena geri žmonės. Mūsų kaime yra trys gyvenamieji gandralizdžiai. Šiemet iš viso sulaukėme šešių gandriukų. Viename lizde sulaukėme net penkių gandriukų, kitame – vos vieno. Dar viename lizde gandriukų nebuvo. Bet bendrai tai geras rezultatas“, – apibendrino organizatorius.
Perdavė žinias
Susirinkusiems vietos gyventojams ir svečiams iš visos Lietuvos buvo pasakojama apie gandrų gyvenimą, jų įpročius. Žmonės nuo seno juos globojo, pagal jų elgesį planuodavo ūkio darbus, net spėdavo ateitį. Per šventę sukurtas gandrų palydų laužas, kuris degė iki pat susibūrimo pabaigos.
