Seimas apsisprendė: „Lifosos“ fosfogipso kalnai bus apmokestinti
BNS Violetos Grigaliūnaitės nuotr.
Seimas priėmė sprendimą, kuris užbaigs dešimtmečius trukusią mokesčių lengvatą Kėdainių trąšų gamyklai „Lifosa“. Parlamentarai beveik vienbalsiai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis bus apmokestintos milžiniškos fosfogipso atliekų saugyklos, vadinamos „Kėdainių alpėmis“. Šiuo žingsniu siekiama paskatinti įmonę ieškoti būdų, kaip mažinti augančią ekologinę problemą.
Dešimtmečius auganti problema
Įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas pabrėžė, kad Kėdainių rajone esantys fosfogipso kalnai yra unikalus reiškinys visame Baltijos regione.
Fosfogipsas – tai šalutinis produktas, susidarantis gaminant fosforo trąšas. Šios atliekos šalia „Lifosos“ gamyklos pradėtos kaupti dar 1968 metais.
Per daugiau nei penkis dešimtmečius čia išaugo įspūdingi, daugiau nei 60 metrų aukščio, kalnai, užimantys per 80 hektarų plotą. Pasak L. Jonausko, šie kalnai nuolat auga ir kelia vis didesnę grėsmę aplinkai. Šiuo metu juose sukaupta virš 56 mln. tonų atliekų, o kasmet šis kiekis pasipildo dar 1,7–2,5 mln. tonų.
Tikimasi, kad naujasis mokestis paskatins įmonę aktyviau ieškoti būdų, kaip sumažinti atliekų kaupimo apimtis ir pritaikyti mažiau taršias technologijas.
Aut. past.
Mokesčių lengvata teršėjams – panaikinta
Iki šiol galiojusi tvarka atleido sąvartynų operatorius nuo mokesčio už aplinkos teršimą fosfogipso atliekomis. L. Jonausko teigimu, tokia išimtis neskatino „Lifosos“ ieškoti technologinių sprendimų ir galimybių panaudoti fosfogipsą kaip antrinę žaliavą.
„Netoleruotina, kad teršėjai atleidžiami nuo mokesčio už taršą atliekomis. Panaikinta nesąžininga išlyga turėtų teigiamą poveikį ir aplinkai, ir gyventojų gerovei“, – teigė komiteto pirmininkas.
Tikimasi, kad naujasis mokestis paskatins įmonę aktyviau ieškoti būdų, kaip sumažinti atliekų kaupimo apimtis ir pritaikyti mažiau taršias technologijas.
Siekiant išvengti staigios finansinės naštos verslui, mokestis bus įvedamas palaipsniui. Pripažįstama, kad šiuo metu dar nėra atrasta plačių fosfogipso perdirbimo galimybių, todėl staiga nutraukti atliekų kaupimą būtų sudėtinga.
Aut. past.
Mokestis bus įvedamas palaipsniui
Siekiant išvengti staigios finansinės naštos verslui, mokestis bus įvedamas palaipsniui. Pripažįstama, kad šiuo metu dar nėra atrasta plačių fosfogipso perdirbimo galimybių, todėl staiga nutraukti atliekų kaupimą būtų sudėtinga.
Nuo įstatymo įsigaliojimo bus taikomas 0,50 euro tarifas už toną pašalintų atliekų.
Nuo 2030 m. sausio 1 d. tarifas kils iki 0,75 euro už toną.
Nuo 2035 m. sausio 1 d. pasieks 1 eurą už toną.
Prognozuojama, kad naujasis mokestis papildys valstybės biudžetą bent milijonu eurų kasmet. Skaičiuojama, kad 2026–2030 metais kasmet būtų surenkama iki 1,25 mln. eurų. Vėlesniais metais pajamos didėtų: 2031–2035 metais siektų iki 1,88 mln. eurų, o nuo 2036 metų – apie 2,5 mln. eurų per metus.
Už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, ir tik vienas parlamentaras susilaikė. Kėdainių krašto Seimo nariai – Viktoras Fiodorovas ir Jurgita Sejonienė – šio klausimo balsavime nedalyvavo.
28 Komentarai
kada bus su zemem sulyginta okupantu irstva nuodijanti ES piliecius????
Ieva, čia tu?
ateis Valkūns,nuraus kaltūns!”(Panevėžio krašto folkloras).
Gers
Debilas 🧠
Pasiimk kastuvą ir eik lyginti. Nebus kada durnas mintis rašinėti . Turėsi darbo visam gyvenimui, tik algos negausi.
Tave greiciau ištrems bus ramiau
įmonė perkels dalį įį mokesčius nuo darbuotojų algų
Tamsta reikėjo prieš statant chemijos gamyklą pareikšti griežtą protestą Maskvai. Dabar šaukštai po pietų. Jei nenori turėti kontaktų su atliekomis, keisk gyvenamąją vietą. Lietuvos yra daug ekologiškų vietovių.
Uzdaryti ta irstva ir Kalnus su visais darbininkais vatnikus i rasija
🧠🧠🧠
Uzdaryti ir taskas tegul rasijoj verda ta marmala
Nuodija kedainiečius be jokiu skrupulų. Kiek žinau toj gamykloje apie rasieja gerai arba nieko . Vatnyku irštva
Ta lifosa tikras geris. Nuo tarsos sieros produktais masinai dazus „nuede”. Balti nubegimai kaip butu rugstimi apipilta. Kaltu nerasta. Smardina Kedainius-kaltu nerasta. Matomai meras atkata gauna
Lifosiniams batai ateina galesit rusijoj ganyklose dirbt
Debilas
Keista, kad iki šiol neatsirado proto kur panaudoti šią medžiagą? Statybinių medžiagų ar kelių tiesimui.
Tau namą pastatys iš jų. Galėsi gyventi.
Dar tarybiniais laikais gamino fosfogipso blokelius – plytų pakaitalus. Mano garažo pertvaros išmūrytos iš jų. Bet liandzbirkoms tai matyt neįkandamas uždavinys. Moka tik mokesčiais apdėti.
Fosfogipsas pasaulyje nenaudojamas nei kelių tiesimui, nei kitoms statyboms, nes yra šiek tiek radioaktyvus, tai pat išskiria radono dujas, kurios taip pat radioaktyvios. Štai ir visa istorija.
Bent vienas komentas protingas bet Salian 1000 euru svarbiau nei sikimas savam mieste uzdaryti ir siust viska i rusija 😀 oligarchams
Šývos kumelės pasakos.
Мelničenkos ir jo žmonos, o tiksliau Rusijos prezidento V.Putino ir Baltarusijos A.Lukašenkos nuodinga azoto kalio ir kitų brudų perdirbimo gamyklėlė. Kol Lietuvą valdys komunistai ir jų palikuonys, Lietuva dus ir bus nuodijama milijardais tonų kacapiškais nuodų !
Susigriaukit paskutines gamyklas, sėdėkit be darbo ir keikit Putiną. Juk daugiau nieko ir nesugebat, balvonai…
Balvonų čia daug…
Taigi rusai buvo pastate fosfo gipso perdirbimo gamykla,kas ja suede?
Vatniku fabrikatorius senai laikas apmokestinti arba uzdaryti nuodu fabrikas
Buvo šalia chemkombinato fosfogipso gamyklėlė kur buvo lipdomos ir pertvarinės sienų plokštės.Na jau nekalbu,kad ten gamybos metu dulkėtumas normas viršijo 40kartų.Esmė tų nevykusių gaminių buvo ta,kad jie gaudavosi tokie neiškepę.T.y.,nebuvo vidinio surišimo ir jie neturėjo tvirtumo.Na ,minkštoki statybų reikšmėms.Va stovi Telegos gatvėje namai su tokiomis vidinėmis pertvaromis.Dėta juose tvirtumui ir armatūra.Tiesa,pornografinė,nes vielos storis buvo 5-6 mm.Tais laikais nieks netyrė tokių gaminių poveikio sveikatai,tai meluot ką nors apie spinduliavimą ir kitokias,,dovanas” nedrįstu.Ir tarsi anekdotas,kad gamyklą statyti sukruto po neva japonų noro supirkt tas fosfogipso atliekas.Tipo jei japonai perka,tai matyt kažką tai gamins.Kalbama buvo,kad kaip sykis fluoras ir neduoda pilnai surišt šios medžiagos,tad niekas ir neišeina pagaminti.O apželdint kalną galėjo seniai,tad jis mažiau būtų dusinęs kėdainiečius.Niekam tais laikais tas nerūpėjo.Pasižiūri,tai Vokietijoje visi terikonai apauginti ir vos ne miškas ant jų auga,kai pvz.Donbase tokių pat nenaudingų atliekų kalnai ir po šia diena pliki stovi.Ir ne tik stovi,o rūksta nuo atliekose pasitaikančios ir savaime užsidegančių anglies gabalų.Kai pasižiūri,tai samanos sugeba ant metalo paviršiaus užaugti,o kur samanos,ten ,žiūrėk ir žolytė ar kokie tai medingi augalėliai.Ir visa tai vėliau išvirsta į augmeniją,izoliuojančią kenksmingą atliekų sklidimą ore…Ką tvirtai galiu pasakyti,tai kad dalis to kalno yra specialia medžiaga izoliuota nuo paviršinių vandenų ir gruntinis vanduo nesiskverbia giliau į geriamo vandens horizontą.Izoliojanti medžiaga ištiesta nukasus viršutinį žemės sluoksnį iki vandensparinio grunto ir užpilta priemoliu,atvežtu nuo Obelės prieigose atidaryto karjero. Negalima sakyti,kad nieko nebuvo daryta,nes atsimename nudžiūvusį Taučiūnų mišką,kuris vėliau pats atgijo ir atstatė buvusią gyvybę.