Rugsėjo pirmoji – šventė visam gyvenimui
BNS Kęstučio Vanago nuotr.
Rugsėjo pirmoji, naujieji mokslo metai. Net ir tie, kurie mokyklą jau seniai baigė, kurie neturi mokyklinio amžiaus vaikų ar anūkų, ir jie rugsėjo pirmąją pasitinka su jauduliuku. Norom nenorom mintys grįžta į mokyklos laikus. Skubėdami į darbus rugsėjo pirmosios rytą matome mokinukus, pasipuošusius uniformomis, su gėlių žiedais rankose. Eidami pietauti matome tuos pačius vaikus, pabirusius mieste, besiglebėsčiuojančius, išsiilgusius vienas kito.
Daugiausia jaudulio, žinoma, pirmokėliams ir jų tėvams. Mažyliai nedrąsiai žengia į naują savo gyvenimo kelią, o jų tėvai dažnai neslepia ašarų. Kada gi jie spėjo užaugti? Rodos, ką tik mokėsi vaikščioti, o štai jau tiesia kardelį savo mokytojai. Rodos, ką tik sūpavome juos ant rankų, o dabar jau jie su kuprinėmis, mokosi skaityti ir rašyti, mokosi draugauti, mokosi… gyventi. Nes mokykla – tai ne tik skaičiai ir raidės, ne tik taisyklės ir pamokos. Tai bendruomenė, kurioje išmokstame gerokai daugiau, nei galėtume pagalvoti.
Antrokai jau drąsesni, nors suaugusių akimis dar tokie patys pipiriukai, penktokai – jau visai ramūs, devintokai pasitempę, nes dabar jie – gimnazistai. Dvyliktokai nejučia bando įsiminti kiekvieną rugsėjo pirmosios akimirką, spausdami delne nedrąsaus pirmoko ranką, nes jie puikiai suvokia, kad daugiau tokios rugsėjo pirmosios jų gyvenime nebebus.
Mokytojų glėbiuose netelpa gėlės, ir šią dieną jie spindi, kaip niekada, nors ir jaudulio nemažai, ir nerimo dėl būsimų mokslo metų per akis.
Mokyklų direktoriai, kaip ir kasmet, sutelkia ir padrąsina, sveikinimo žodžiu apkabindami kiekvieną – ir mokinį, ir tėvą, ir mokytoją, ir vienas kitą.
O ar to jaudulio tebelikę po tiek metų mokytojavimo ir direktoriavimo? Ar atsimena savo rugsėjo pirmąsias tie, kurie dabar drąsina mokinius ir mokytojus? „Rinkos aikštė“ kalbina krašto mokyklų vadovus, o šie dalinasi savo atsiminimais, savo mintimis ir net savo nuotraukomis iš tų laikų, kai patys buvo arba jauni mokiniai, arba jauni direktoriai.
Rita Karnilavičienė, Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorė:


Pasitinku jau keturiasdešimtąjį rugsėjį mokykloje kaip pedagogė, todėl savo, kaip mokinės, rugsėjo pirmosios atminimai jau išblėsę. Pamenu tik, kad labai norėjau eiti į mokyklą ir laukdavau prie vartelių pro mano namus praeinančios mokytojos, kad galėčiau pasisveikinti… Taip pradėjau lankyti mokyklą dar nesulaukusi septynerių. Šilti ir mieli mokykliniai prisiminimai išlikę…
Šiuos, 2025–2026-uosius, mokslo metus pasitinkame garsaus lietuvių menininko M. K. Čiurliono jubiliejinių metų šviesoje. Jo tapyba ir muzika mus įkvepia svajoti ir dalintis savo idėjomis su kitais. Čiurlionis tikėjo, kad menas gali sujungti įvairius žmones ir parodyti jiems, kad gyvenimas tai nuostabi kelionė, pilna paslapčių ir atradimų.
Nauji mokslo metai – tai nauja kelionė, galimybė augti, tobulėti ir atrasti dar nepažintus pasaulius.
Tegul šis rugsėjis įneša į kiekvieną širdį šviesos, smalsumo ir įkvėpimo, naujų idėjų, šviežio įkvėpimo ir prasmingų veiklų.
Mokytojams – norisi padėkoti už kantrybę, išmintį ir širdį, kurią kasdien dovanoja savo mokiniams. Tegul kiekviena pamoka būna kupina prasmės, o pastangos – įvertintos.
Mokiniams – drąsos klausti, smalsumo ieškoti ir kantrybės mokytis. Tegul žinios tampa sparnais, vedančiais svajonių link!
Sau ir visiems, kad ir kokį vaidmenį mokykloje ar gyvenime beužimtume – palinkėčiau susikaupimo, geros energijos ir pozityvumo.
Tegu šie metai būna dar vienas žingsnis pirmyn – su šypsena, pagarba ir pasitikėjimu.
Sėkmingų, prasmingų ir įkvepiančių mokslo metų visiems!
Rimantas Urbonavičius, Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius:


Ir vėl rugsėjis – šypsenos, gėlės… Ir taip, kaip pernai ir anksčiau…. Man tai jau 44 šventinis rugsėjis.
Visai bendruomenei linkiu tarpusavio susikalbėjimo, kad galėtumėme kas rytą pasakyti vienas kitam: „Labas rytas, kaip sekasi?”
Man, kaip mokyklos vadovui, rugsėjo pirmoji labiausiai jaudinanti, nes kaskart norisi kažką naujo, įtikinamo pasakyti su viltimi, kad viskas bus gerai…
Violeta Liutkienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos direktorė:



Yra profesija, kurios atstovai metų pradžią skaičiuoja nuo rugsėjo1 d.
Visiems pedagogams linkiu, kad metai nebūtų labai sunkūs, kad netrikdytų darbo kartais nesuprantamos ir mažai efektyvios reformos.
Linkiu kolegoms ir sau kūrybiškumo, altruizmo, profesionalumo ir meilės žmogui bei sau. O Rugsėjo pirmosios dieną – lengvo virpulio, geranoriškų ir laukiančių mokinių akių ir tokio paties jaudulio, kaip mūsų pačių pirmą rugsėjo pirmąją.
Alanas Magyla, Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius:


Tikrai kasmet prieš rugsėjo pirmąją tas jaudulys yra ir paprastai naktis nebūna tokia rami, kaip įprasta. Tai yra šventė, tai yra tokia jaudinanti akimirka, nežiūrint to, ar pats esi mokinys, ar buvai mokinys, ar esi mokytojas, ar mokyklos vadovas. Manau, kad rugsėjo pirmoji didžiai daliai mūsų šalies žmonių yra iš tikrųjų tokia išskirtinė ir jaudinanti šventė.
Na, o aš puikiai prisimenu savo pačią pirmą rugsėjo pirmosios šventę. Mes tuo metu akademiškai savo šventes visas sutikdavom didžiulėje Akademijos kultūros namų aktų salėje. Ten buvo darželio išlydėtuvės ir paskui jau rugsėjo pirmosios šventė. Pamenu, kaip ryškiai švietė saulė, o mes visi vaikai stovėjome su gladijolėmis rankose. Tokių dalykų nepamirši niekada…
O šiemet visiems linkiu ištvermės siekiant mokymosi rezultatų, žinių ir visų kitų gebėjimų, kuriuos suteikia mokykla. Dar daugiau – visiems linkiu bendrystės, tiek mokytojams bendraujant su kolegomis, tiek bendraujant su mokiniais, nes tik per bendrystę galima pasiekti gerų rezultatų. Šiais laikais vis svarbesnis emocinis artumas, kai turime tokį technologijų amžių, kai kartais net per daug nueiname į naujoves, modernumą, tai tas žmogiškumas, atvirumas, šiltas ir jaukus bendravimas yra dar labiau reikalingas, o ypatingai mokykloje.
Visiems linkiu kuo geresnių emocijų, kad mokykla būtų ir mokiniams, ir mokytojams antrieji namai, kad norėtųsi į ją eiti, joje būti. Sėkmingų naujų mokslo metų su ramybės žyme – kad kuo daugiau ramybės, kuo daugiau aiškumo būtų toje mūsų švietimo sistemoje.
Lolita Klečkauskienė, Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos direktorė:


Rugsėjo pirmoji – tai baltas sąsiuvinio lapas kiekvieno mokinio širdy su kasmetiniu pažadu sau mokytis dar geriau. Tai pasididžiavimas savo paaugusiu vaiku tėvų širdy. Tai džiaugsmo, o kartu ir nerimo virpulys mokytojo širdy. Tai viltis, kad šiais mokslo metais bus geriau, kiekvieno direktoriaus širdy…
Mano gyvenimo pirma rugsėjo pirmoji – didžiulis glėbys rudeninių kardelių mamos rankose ir suvokimas, kad mama jau ne tik mano mama, bet kartu mano ir kitų vaikų pirmoji mokytoja.
Ir taip vienuolika rugsėjo pirmųjų buvau mokinė, šešias – mokytoja, devynias – direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dvidešimt keturias – direktorė Surviliškio mokykloje… O virpulys vis tas pats – nerimas ir viltis, kad bus geriau.
Ir visiems linkiu – būkit naujo pažinimo ir atradimo sūkurys… O kokio galingumo, nuspręskite patys. Sėkmės mokslo metų kelionėje.
Lina Adomaitienė, Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktorė:

Rugsėjo 1-osios visada laukdavau ir laukiu su virpuliu širdyje. Tai naujo etapo, naujų galimybių pradžia!
Vėl atveriamos mokyklų durys, sugrįžta mokytojų ir vaikų juokas, prasideda nauja atradimų kelionė…
Mokytojo misija – ypatinga! Padėti atrasti, Įkvėpti, skatinti mokinius tikėti savimi ir kasdien ieškoti atsakymų. Tai nėra lengva.
Mokiniams ir studijas pradėjusiems, jaunuoliams linkiu drąsiai žengti į kompetencijų pasaulį, nebijoti klysti, kasdien augti – ne tik protu, bet ir ŠIRDIMI. Lietuvai ir pasauliui dabar, kaip niekada, reikia drąsių ir išsilavinusių jaunų žmonių!
Ši diena svarbi ne tik mokiniams, bet ir Tėvams – atradimų, augimo ir naujų iššūkių bendrakeleiviams.
Ačiū, kad palaikote, įkvepiate ir esate didžiausia parama mokyklose.
Bendrystės metų mums visiems!





























2 Komentarai
Politikų važinėjimas po mokyklas rugsėjo pirma, tikras sovietizmas, ale noriu reitingus pasikelti ir balsuokit už mane
tą dieną dainuodavome:,,Rugsėjo pirmą dieną su saujom akmenų,mes su ragatkėm žengiam mokyklos takeliu…”.