Cukrinis diabetas tampa epidemija, bet medicina duoda pažangų atkirtį

Cukrinio diabeto diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių – sergamumo rodikliai auga ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų. Pasak Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Erikos Rudelienės, cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių lėtinių ligų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Vis tik medicina taip pat nesnaudžia – šiandien siūlomi itin pažangūs tyrimai bei gydymas, tad liga gali būti puikiai kontroliuojama bei valdoma.

Trūksta insulino

„Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai lėtinė liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos organizme sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, – paaiškina gydytoja E. Rudelienė. – Angliavandenių apykaitos sutrikimą sąlygoja insulino trūkumas.

Insulinas yra tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę, kad į ją patektų gliukozės. Kai trūksta insulino, kraujyje kaupiasi gliukozės perteklius, sutrinka medžiagų apykaita, ląstelės nebegali gaminti energijos.“

Du tipai

Pašnekovė primena, jog cukrinis diabetas skirstomas į du pagrindinius tipus.

„1-o tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia insuliną gaminančias kasos ląsteles. Šio tipo diabetas dažniausiai paveldimas. Čia reikalingas gydymas insulinu, – pabrėžia E. Rudelienė. – Dažniausia diabeto forma yra 2-o tipo cukrinis diabetas. Juo sergant insulinas naudojamas nepakankamai efektyviai arba atsiranda organizmo atsparumas insulinui – vadinamasis rezistentiškumas.

Dar išskiriamas ir gestacinis diabetas – pirmą kartą nustatomas nėštumo metu.“

Kenkia neišsiduodamas

Visuomenėje labiausiai paplitusiam – 2-o tipo cukriniam diabetui būdingas ilgas besimptomis laikotarpis, kurio metu liga dažnai lieka nediagnozuojama.

Cukrinis diabetas savo juodą darbą žmogaus organizme atlieka tyliai ir skausmu neišsiduoda, todėl, pasak gydytojos, diagnozė neretai paaiškėja atliekant įprastus profilaktinius tyrimus.

„Dažnai būna taip, kad žmogus neišsako jokių skundų, o kasmet profilaktiškai tikrinant sveikatą kraujo tyrimų rezultatai rodo padidėjusį gliukozės kiekį, – sako E. Rudelienė ir išskiria dažniausius cukrinio diabeto signalus. – Ligos požymiai, į kuriuos būtina kuo skubiau atkreipti dėmesį, yra tokie: didelis troškulys, dažnas šlapinimasis (poliurija), nuovargis, silpnumas, nepaaiškinamas svorio kritimas, neryškus matymas, lėtai gyjančios žaizdos ir kiti požymiai.“

Nekontroliuojant – komplikacijos

Šeimos gydytoja akcentuoja, kad cukriniam diabetui būtinas nuolatinis dėmesys ir kasdienė kontrolė. Paciento aplaidumo ši liga neatleidžia – pasireiškia skaudžios komplikacijos.

„Nevaldant cukrinio diabeto, labai dažnai susiduriama su komplikacijomis. Negydomas cukrinis diabetas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas, – sako E. Rudelienė. – Pacientui gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, įskaitant vainikinių arterijų ligą, krūtinės skausmą, širdies priepuolį (infarktą), insultą, aukštą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį, aterosklerozę (arterijų susiaurėjimą).

Viena iš pasekmių – ir inkstų pažeidimai (nefropatija), galintys sukelti jų nepakankamumą arba lemti dializės ar transplantacijos poreikį.

Galimi akių pažeidimai (retinopatija), dėl kurių atsiranda rizika apakti, taip pat – katarakta, glaukoma.

Pėdos pažeidimai, įskaitant nervų pažeidimus, blogą kraujotaką, prastą žaizdų gijimą – irgi yra negydomo cukrinio diabeto pasekmės, kaip ir odos infekcijos.“

Galimybės valdyti ligą – didžiulės

Nors cukrinis diabetas – diagnozė visam gyvenimui, tačiau šiuolaikinė medicina atveria galimybes šią būklę sėkmingai valdyti.

„Cukrinį diabetą valdyti padeda sveika gyvensena, fizinis aktyvumas. O mums, gydytojams,

iškalbingiausiai paciento būklę atskleidžia labai svarbus kraujo rodiklis –glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas, tad norėčiau paakcentuoti šio tyrimo svarbą, – skaitytojų dėmesį sutelkia šeimos gydytoja E. Rudelienė. – Glikozilintas hemoglobinas rodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius.

Šis tyrimas nereaguoja į vienkartinius gliukozės šuolius, pavyzdžiui, sukeltus streso, nemigos ar vaistų, – „Rinkos aikštei“ sakė gydytoja. – Mums tai vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti gydymo efektyvumą ir spręsti, kokią gydymo taktiką taikyti toliau: pakaks sustiprinti sveikos gyvensenos principus ar reikia gydymo korekcijų ir konsultacijos su specialistais, kad pacientas išvengtų komplikacijų.“

Sergantiesiems tyrimas nemokamas

E. Rudelienė pabrėžė, jog glikozilinto hemoglobino tyrimas sergantiesiems cukriniu diabetu yra nemokamas, todėl kraštiečiai kviečiami reguliariai tirtis.

„Sergantiesiems cukriniu diabetu šis tyrimas kas tris mėnesius atliekamas nemokamai – jį kompensuoja Valstybinės ligonių kasos. Kraštiečius kviečiu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar slaugytoją (galima ir nuotoline konsultacija) ir jums bus paskirtas šis tyrimas, – pasinaudoti galimybe efektyviai kontroliuoti klastingą ligą ragina gydytoja. – Norint išsitirti hemoglizuotą hemoglobiną, nereikia jokio pasiruošimo. Tyrimą galima atlikti bet kuriuo paros metu, nesvarbu – esate pavalgę ar ne, tai įtakos rezultatui neturės.

Tyrimui naudojamas kraujas iš venos.“

Į pagalbą pacientui – visa komanda

Gydytojos E. Rudelienės ir jos kolegų patirtis nuteikia pozityviai: jei pacientas laikosi medikų patarimų, atlieka tyrimus, tada cukrinis diabetas yra labai gerai valdomas.

Pašnekovė akcentuoja, jog kontroliuoti cukrinį diabetą pacientui padeda visa specialistų komanda: šeimos gydytojai su slaugytojais, endokrinologai, nefrologai, oftalmologai, neurologai, diabetologai, dietologai, o gydant komplikacijas – ir angiochirurgai.

Sergantieji cukriniu diabetu dažnai kenčia pėdų problemas, todėl šiems pacientams keturis

kartus per metus priklauso nemokamos diabetinės pėdos slaugytojo paslaugos.

Sveika gyvensena – pirmas pasirinkimas

Kėdainių PSPC šeimos gydytoja E. Rudelienė išskiria svarbiausius patarimus, kurie itin veiksmingi siekiant išvengti cukrinio diabeto.

„Stenkitės valgyti kuo natūralesnį maistą, venkite pusfabrikačių, greitojo maisto, valgykite reguliariai, po mažiau, bet 4–6 kartus per dieną.

Labai svarbu pakankamas fizinis aktyvumas. Kiek įmanoma, venkite streso. Siekite išlaikyti normalų kūno masės indeksą. Nevartokite alkoholio, nerūkykite.

Taip pat patarčiau vengti dideliu glikemijos indeksu pasižyminčių maisto produktų (aukščiausios rūšies miltų, poliruotų ryžių ir t. t.).

Rinkitės mažesniu arba mažu glikemijos indeksu pasižyminčius maisto produktus (tai viso grūdo košės ir duona, dauguma daržovių ir uogų, kai kurie vaisiai).

Jei šeimos nariai ar artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu arba jei jūs turite antsvorio, būtinai kartą per metus atlikite kraujo tyrimus, nes paveldimumo veiksnys irgi labai reikšmingas“, – svarbiausias gaires kraštiečiams sudėliojo šeimos gydytoja.