Regėjimo negalia netrukdo įsilieti į visuomenę
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių filialo pirmininkės Astos Bobinaitės-Miliauskienes, visuomenės požiūris po truputį gerėja ir supratimo atsiranda vis daugiau./Asmeninio archyvo nuotr.
Regėjimo negalia yra viena iš tų, kurios kartais galima ir nepastebėti, todėl daugelis net nesusimąsto apie tai, kaip atrodo neregių ir silpnaregių kasdienybė. O ji, nors ir su tam tikrais papildomais poreikiais, gali atrodyti kaip ir žmonių, neturinčių negalios. Vis dėlto yra atvejų, kai regėjimo negalią turintiems žmonėms būtina pagalba. Tada jiems padeda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), turinti savo filialą ir Kėdainiuose.
Visuomenė supranta vis geriau
Ne paslaptis, kad žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su tam tikrais stereotipais, kurie neretai paremti mitais, tačiau didina atskirties jausmą. Vis dėlto LASS Kėdainių filialo pirmininkės Astos Bobinaitės-Miliauskienės teigimu, visuomenės požiūris po truputį gėrėja ir supratimo atsiranda vis daugiau.
„Požiūris tikrai gerėja. Turbūt, kaip ir kiekvienas žmogus, turintis negalią, jau žymiai geriau jaučiasi visuomenėje. Priima neišskirtinai ir su negalia. Aišku, dar yra sunku susivokti, kad žmogus nemato, nes ne kiekvienas išdrįsta paimti baltąją lazdelę, tai tiesiog nėra to išskirtinumo, nes vizualiai nesimato“, – pastebi A. Bobinaitė-Miliauskienė.
Anot filialo pirmininkės, svarbu ir tai, kad patys neregiai nebijotų paimti į rankas juos išskiriančio ženklo – baltos lazdelės. Nors gali atrodyti, kad tai pritrauktų nepageidaujamo dėmesio, tačiau svarbu, kad aplinkiniai suprastų, jog žmogus turi negalią ir jam gali prireikti pagalbos. Vis dėlto pradėti vaikščioti su lazdele rankoje ne visada yra lengva.
„Ją tikrai ne kiekvienas išdrįsta paimti, lazdelę reikia prisijaukinti ir išdrįsti su ja eiti. Tai nėra ta priemonė, kurią sugalvojau ir pasiimu – prie jos reikia priprasti ir su ja susigyventi“, – dalijasi A. Bobinaitė-Miliauskienė.
Nors supratimas apie regėjimo negalią ir gerėja, tačiau, kaip pasakoja LASS Kėdainių filialo pirmininkė, stereotipų apie regėjimo negalią vis dar yra:
„Dažnai tenka matyti, kad jeigu žmogus nematantis ar silpnai matantis, tai su juo būtinai bendraujama pakeltu tonu. O jis juk puikiai girdi, jeigu tai nėra kompleksinė negalia, tai iš tikrųjų su žmogumi reikia visiškai paprastai bendrauti. Ir dar kartas nuo karto tenka girdėti žmones sakant, kad nemokėtų, nežinotų ir galbūt net bijotų pakalbinti, pabendrauti. Aišku, taip būna jau labai retai“.
Regėjimo negalią turintiems žmonėms dažniausiai kasdien padeda jų artimieji, tačiau daug dalykų galima padaryti ir savarankiškai. Priklausomai nuo neregio amžiaus ir poreikių, yra nemažai priemonių ir technologijų, palengvinančių buitį.
Aut. past.
Gyventi savarankiškai – įmanoma
Kaip pasakoja LASS Kėdainių filialo pirmininkė, regėjimo negalią turintiems žmonėms dažniausiai kasdien padeda jų artimieji, tačiau daug dalykų galima padaryti ir savarankiškai. Priklausomai nuo neregio amžiaus ir poreikių, yra nemažai priemonių ir technologijų, palengvinančių buitį.
„Jaunesnio amžiaus žmonėms labai pagelbėja kompiuterinės technologijos – įgarsinimo priemonės, kaip „Liepa“, kuri nuskaito tekstus, gali perskaityti žinutes, nuotraukos aprašą, įgarsina tekstą. Taip pat ir telefonai su garsine sinteze.
Vyresnio amžiaus žmonėms – garsiniai laikrodžiai, termometrai, spaudimo matavimo aparatai, skysčio lygio rodytuvas arbatai, kuris duoda signalą, kai jau prisipildo puodelis. Įvairiausių tų technologijų yra, ir jos dar ženkliai žengia į priekį“, – pasakoja A. Bobinaitė-Miliauskienė.
Visgi svarbu ir tai, kad infrastruktūra už namų ribų būtų pritaikyta kiek įmanoma patogesniam ir lengvesniam neregių gyvenimui. Pasak A. Bobinaitės-Miliauskienės, kol kas dar yra kur tobulėti, tačiau pritaikymas sparčiai gerėja.
„Nėra taip, kad viskas vyktų greitai, bet žengia tikrai į priekį. Būtų labai gerai garsiniai autobusai, kurie praneštų, koks autobusas atvažiuoja, ir silpnaregis galėtų savarankiškai susižiūrėti. Taip pat labai reikalingi garsiniai bankomatai, kad žmonės patys galėtų pasiimti pinigėlius. Bet tai kol kas yra testuojama didžiuosiuose miestuose“, – pastebi LASS Kėdainių filialo pirmininkė.
Kėdainių filialas šiuo metu vienija 116 žmonių ir dauguma jų yra vyresnio amžiaus, todėl dažniausiai pagalba reikalinga prireikus nuvykti į gydymo įstaigas.
Aut. past.
Teikia įvairią pagalbą
„Mūsų misija ir vizija yra teikti paslaugas regos negalią turintiems asmenims. Tai – palydėjimas, asistavimas, komunikacija, techninių priemonių parūpinimas ir tiesiog žinios apie pagalbą žmonėms su regos negalia skleidimas“, – pagrindinį LASS tikslą apibendrina A. Bobinaitė-Miliauskienė.
Anot filialo pirmininkės, Kėdainių filialas šiuo metu vienija 116 žmonių ir dauguma jų yra vyresnio amžiaus, todėl dažniausiai pagalba reikalinga prireikus nuvykti į gydymo įstaigas. Palydėjimo paslaugų teikimo efektyvinimas, pasak filialo pirmininkės dabar yra vienas aktualiausių klausimų, kuris sprendžiamas ir Asmens su negalia gerovės tarnyboje.
„Dabar daugiausia vyksta individualūs darbai su asmeninio pagelbėjimo paslauga. Tai yra labai stipri ir būtina paslauga – pavėžėjimas, palydėjimas, organizavimas, kas žmogui tikrai reikalinga, nes jis vienas susiduria su problemomis. Dėl to labai orientuojamės į tą palydėjimo paslaugą. Ir pati ją teikiu, kiek galima. Tai žmonėms labai aktualu, ypač kai reikia nuvykti į Kauno klinikas, nes ne savo mieste, ne savo rajone žmonėms dar sudėtingiau orientuotis“, – dalijasi A. Bobinaitė-Miliauskienė.
„Kreipiame dėmesį į kultūrinę sritį: veikia literatų būrelis, knygų klubas. Vyksta knygų aptarimai, garsinių filmų peržiūros. Taip pat džiaugiamės atnaujinę instrumentinio vokalinio ansamblio „Temela“ veiklą, kur žmonės muzikuoja“.
A. Bobinaitė-Miliauskienė
Organizuoja ir kultūrines veiklas
LASS Kėdainiuose rūpinasi ir neregių bei silpnaregių užimtumu. Veikia keletas skirtingų būrelių:
„Pas mus yra rankdarbių būrelis, kur žmonės daro paveikslus, puokštes, įvairius darbelius. Yra tų priemonių, pavyzdžiui, specialiai neregiams pritaikytos mezgimo staklytės, bet šiaip viską daro, ką ir regintieji“.
Pasak A. Bobinaitės-Miliauskienės, didelis dėmesys skiriamas ir kultūriniams užsiėmimams.
„Kreipiame dėmesį į kultūrinę sritį: veikia literatų būrelis, knygų klubas. Vyksta knygų aptarimai, garsinių filmų peržiūros. Taip pat džiaugiamės atnaujinę instrumentinio vokalinio ansamblio „Temela“ veiklą, kur žmonės muzikuoja“, – džiaugiasi LASS Kėdainių filialo pirmininkė.
Kėdainių LASS filialo vienijami regos negalią turintys žmonės taip pat turi galimybę išvykti į edukacijas, o pasak vadovės, į įvairias veiklas pagal galimybes įsitraukia apie 30 žmonių. O šias veiklas Kėdainių filiale nuolatiniams darbuotojams padeda organizuoti ir 3 savanoriai, iš kurių vienas vadovauja vokaliniam ansambliui, kiti padeda organizuojant renginius nei išvykas.
