Rankdarbių mugėje – nuostabą keliantys neįgaliųjų kūriniai
Talentas ne jaunikis. Jis nesirenka žmogaus pagal grožį, turtus ar sveikatą. Talentas savo dovanas teikia tiems, kas darbu atveria jam duris. Tačiau kartais reikia atverti duris ir tam, kad aplinkiniai galėtų pasigėrėti ir įvertinti tai, ką talentingieji sukūrė. Taip nusprendė ir Kėdainių organizacijos, vienijančios žmones su negalia, ir organizavo mugę Didžiosios Rinkos aikštėje. Ir kėdainiškiai, ir turistai tądien atvykę į mūsų miestą, grožėjosi ir pirko žmonių su negalia sukurtus rankdarbius. Dauguma stebėjosi, kad iki šiol nežinojo, jog pritrūkę dovanos artimam žmogui ar pintinės grybams gali skubėti ne į prekybos centrą, bet pas neįgaliuosius.
Organizacijos susijungė bendram tikslui
Prieš kelias savaites saulės kaitinama Didžiosios Rinkos aikštė atgijo. Negausius praeivius ir miestą lankančius turistus viliojo rankdarbių mugė, edukaciniai užsiėmimai ir skambios dainos. Projekto „Mūsų stiprybė vienybėje“ iniciatorė – Kėdainių paraplegikų asociacijos pirmininkė Alma Margevičienė. Jos idėją suvienyti Kėdainių organizacijas palaikė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kėdainių viltis“ pirmininkė Asta Rekštienė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių filialo pirmininkė Asta Bobinaitė. Renginyje dalyvavo ir svečiai iš Molėtų.
„Tokie renginiai naudingi ne tik mūsų organizacijų nariams. Šiandien mugėje apsilankę kėdainiškiai, stebėjosi, kad žmonės, turintys negalią, gali sukurti tokius gražius kūrinius, ir apgailestavo, kad iki šiol apie tai nieko nežinojo“, – dalijosi įspūdžiais A. Rekštienė.
„Dalyvauti šiame projekte norėjo daugelis mūsų organizacijos narių, – jai antrino A. Bobinaitė. – Visus metus mūsų sąjungos nariai lanko įvairius rankdarbių būrelius. Jie sukuria daugybę gražių dalykų, todėl pasitaikius galimybei visa tai parodyti savo kraštiečiams atsisakyti buvo neįmanoma. Juk visada smagu, kai pasiektais rezultatais galima pasidžiaugti su aplinkiniais.
Atėmus viena, gamta duoda ką nors kita
Mugėje iš tiesų buvo kur akis paganyti. Kiekviena organizacija pristatė darbus, kurie savo grožiu ir kokybe nenusileistų net ir profesionalių menininkų kūriniams.
[quote author=“S. Antanaitis“]Žmonėms nėra svarbu, ar gaminys pagamintas žmogaus su negalia, jiems svarbu, kad daiktas būtų kokybiškas.[/quote]
Pirmiausia akis patraukė „Kėdainių vilties“ auksarankių darbai iš odos ir akmenukų. Net ir stilingiausios damos čia rastų apyrankę ar vėrinį, derantį prie kasdienės aprangos ar vakarinės suknelės.
„Nustemba žmonės, kai pamato ką mūsiškiai sukuria ir netgi priekaištauja, kodėl mes iki šiol niekur nepasirodėme. Kartais mus apkaltina, kad slapstomės. Mes nesislapstome, tik galimybių prekiauti sukurtais darbais turime nedaug, – pasakoja sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kėdainių viltis“ pirmininkė A. Rekštienė.
Greta papuošalų ne mažiau prabangiai atrodo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių filialo narių sukurti darbai: tapyto šilko skarelės, dekoruoti vazonai. Prie jų su teptuku rankose sėdėjo Nijolė Sungailienė. Teptukas moters rankose judėjo lengvai, ant vazos palikdamas smulkių spalvotų gėlių taką. Moteris buvo tokia susikaupusi, kad ne iškarto įsitraukė į pokalbį:
„Man labai patinka piešti, – prakalbo Nijolė, nepaleisdama iš rankų teptuko. – Piešiu ir ant šilko, tačiau tapyba ant stiklo man arčiau širdies. Žinoma, reikia labai stengtis ir viską padaryti labai kruopščiai, todėl akys labai pavargsta, bet piešdama aš atsipalaiduoju. Be to, man patinka savo sukurtus darbus dovanoti draugams.
„Taip jau yra, – N. Sungailienės pasakojimą tęsia filialo pirmininkė A. Bobinaitė. – Jeigu Dievas atima iš žmogaus vieną gebėjimą, tai duoda kitą. Susilpnėjus regai, tampa labai jautrūs rankų pirštai. Juk ir Brailio raštas ne be reikalo yra būtent toks, kai „skaitoma“ pirštais. Todėl mūsų draugijos nariai, nors ir turintys regėjimo negalią, sugeba net ir smulkiausias detales nupiešti dailiai. Jeigu neturi galimybės gerai įžiūrėti savo kūrinius, tai jie gali juos „jausti“.
[#gallery=1507#]
Vyrai išmoko prakalbinti medį
Kėdainių paraplegikų asociacijos prekystalis viliojo medžio darbais ir pintinėmis. Juos pristatė vyriška draugija.
„Moterys gamina papuošalus, o vyrams labiau patinka medis“, – darbus pristato asociacijos narys Stasys Antanaitis.
Jis papasakojo, kad vyrai užsiėmimų metu mokosi vieni iš kitų. Vienam geriau sekasi prakalbinti medį, kitas iš vytelių gražiausius dirbinius sukuria. Paskui pasidalina patirtimi – pamoko vieni kitus. Paklaustas, kaip sekėsi prekyba mugėje, pardavėjas nusijuokia:
„Kaip ir visose mugėse: žiūrinčių ir besiteiraujančių daug daugiau nei perkančių. Bet mums smagu ne tik parduoti, mums patinka ir parodyti žmonėms, ką sugebame. Žmonėms nėra svarbu, ar gaminys pagamintas žmogaus su negalia, jiems svarbu, kad daiktas būtų kokybiškas. O mes gaminame labai kruopščiai ir parduodame sąžiningai.“
Pirmam blynui prisvilus nenuleido rankų
Pakalbintieji projekto dalyviai, it susitarę sakė, kad geriausiai apie viską žino Kėdainių paraplegikų asociacijos pirmininkė A. Margevičienė. Projekto partneriai kalbėjo apie jos gebėjimą savo idėja užkrėsti kitus, o paraplegikų asociacijos nariai buvo dar dosnesni komplimentų, pavadindami ją organizacijos mama ir renginio šeimininke.
Pati A. Margevičienė kalbėdama apie projektą pirmiausia patvirtino taisyklę, kad pirmoji nesėkmė negali sulaikyti aktyvių žmonių nuo noro eiti į priekį.
„Projektas vykdomas antri metai. Pernai tokią mugę organizavome Kėdainių kultūros centre. Labai norėjome parodyti savo darbus ir įrodyti, kad negalia ne kliūtis kūrybai. Kvietėme visus: ir skelbimus kabinome, ir spaudoje rašėme, bet.. į mūsų šventę niekas neatėjo. Pagalvojome: jeigu arklys neina prie vežimo, tai vežimas eis pas arklį. Nusprendėme, kad mums reikia viešai pasirodyti, todėl šiais metais, renginį suorganizavome Didžiosios Rinkos aikštėje. Kėdainiškiai ir miesto svečiai nepraeina pro šalį – pabūna kartu su mumis, pasigėri darbais ir netgi nuperka vieną kitą kūrinį, – apie nesėkmę, paskatinusią organizuoti dar didesnį renginį, pasakoja Kėdainių paraplegikų asociacijos pirmininkė.
Ji įsitikinusi, kad integracija yra būtina: reikia parodyti visiems, ką šios organizacijos veikia, juolab kad žmonėms, turintiems negalią, patinka dalyvauti įvairiuose projektuose.
„Aš viena, be tų žmonių pritarimo, nieko nepadaryčiau. O kartu mes padarome labai daug“, – baigia pokalbį A. Margevičienė.
