Rajono pakraštyje įsikūrusieji kasdien stengiasi dėl savęs
Jeigu Kėdainiai būtų valstybė, Šventybrastis (Vilainių sen.) būtų vienas iš pasienio ruožų, kuriame galbūt netgi tektų pasienio darbuotojui parodyti savo pasą. Ko gero, kai kurie kaimo gyventojai taip ir jaučiasi – Kėdainius ir Šventybrastį skiria 18,5 kilometro, o kaimą su Krekenavos miesteliu – 15. Τad labai tikėtina, kad kai kurie šios vietovės gyventojai daugiau laiko praleidžia Panevėžio rajone nei Kėdainių.
Tačiau net ir tokiame atokiame rajono kampelyje įsikūrę žmonės tikina – jie norintys kultūros, šviesos, peno sielai, švenčių ir koncertų. Ir ne vien tuščiai mala liežuviais – 198 gyventojus turinčio Šventybrasčio kaimo gyventojų darbai kalba patys už save.
Gavo plikas sienas
„Rengiame naują bendruomenės centrą. Nuo pamatų ketiname „atkelti“ kaime stovintį apleistą pastatą, kuriame prieš kelias dešimtis metų veikusi parduotuvė. Šį pastatą kooperatyvas mums patikėjo penkioms dešimtims metų. Na, mums turėtų pakakti, o jaunesnioji karta galės sutartį prasitęsti, – juokiasi trumpai „Rinkos aikštės“ užkalbinta naujoji bendruomenės centro pirmininkė Vida Pliauskienė. Tądien čia talkai susibūrė nemažas būrys šventybrastiečių. – Prikelsime pastatą antram gyvenimui. Galima sakyti, kad gavome tik šio pastato sienas. Jau uždengėm naują stogą, įsidėjome langą, sutvarkėme elektros instaliaciją. Planuose – tvarkinga vidaus apdaila, virtuvėlė, o ir apie šarvojimo salytę nedrąsiai pasvajojame. Pastarajai poreikis didžiulis, mat kaime – daug senyvo amžiaus žmonių. Kartą per savaitę čia atvyks medicinos felčerė. Tai – labai džiugina.“
[quote author=“Aut. past.“]Pagal vietos žmonių pasakojimus kalnelyje, kur dabar stovi bažnyčia, buvusi senovės lietuvių pagoniškų apeigų vieta, ten degdavusi amžinoji ugnis, t. y. ši vieta nuo seno buvusi šventų apeigų objektas. Kadangi netoliese teka Brastos upelis, tai gyvenvietė pavadinta Šventybrasčiu. 1863 m. spalį čia vyko A. Mickevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Šventybrastyje yra sukilėlių slėnis ir kapinės, taip pat – ir Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo senelių kapas.[/quote]
Viską įrenginėja savomis rankomis
Tiesa, kaime vis dar veikia ir senasis Šventybrasčio bendruomenės, vienijančios 27 narius, centras. „Jis įrengtas bute, kurį nuomojamės iš Vilainių seniūnijos. Tačiau yra ankštas ir nelabai patogus. Todėl norisi naujo, tokio, kuriame susirinkti galėtume visi, koncertų klausyti, drauge vakaroti, – šypteli V. Pliauskienė. – Didžiąją pastato dalį įsirenginėjame savomis rankomis ir lėšomis. Tiesa, mus parėmė seniūnijos ūkininkai, labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“. Jaunas Šventybrasčio ūkininkas Rolandas Kisielius taip pat labai prisideda – ir techniką aplinkai tvarkyti duoda, žolytei apsėti traktoriuką atvaro. Tikrai žmogus nieko negaili.“
Šventybrastiečius vienija… tiskūniškė
Beje, naujoji Šventybrasčio bendruomenės centro pirmininkė V. Pliauskienė – ne vietinė, mat ji gyvenanti vos keliais kilometrais nutolusiame Tiskūnų kaime. „Man ne vis vien, – paklausta, koks gi jai, kitame kaime gyvenančiai skirtumas, bus daugiau renginių Šventybrastyje ar ne, užtikrintai sako šešiasdešimt dvejų V. Pliauskienė. – Šventybrastyje – mano gyvenimo pradžia: iš čia mano vyras kilęs, vaikai gimė. Čia – labai šilti, nuoširdūs ir geri žmonės. Jie visuomet norėjo veiklos šitame rajono kamputyje, tačiau nebuvo žmogaus, kuris imtųsi iniciatyvos. Ir štai, nors oficialiai bendruomenės centro pirmininke tapau tik rugsėjo viduryje, jau vasarą pradėjome kartu su vietiniais organizuoti renginius – turėjome kraštiečių šventę prie bažnyčios, vyko atlaidai, vėliau sekė šventė „Po senais ąžuolais“, keliavome apžiūrėti Merkinės piramidę, klausėmės „Vaivorykštės tiltų“ koncerto. Na o dabar visi kartu plušame prie naujo mūsų bendruomenės centro.“
[#gallery=1084#]
