„Rail Baltica“ statybų įkaitais tapę žmonės klimpsta purve ir laužo automobilius: dabar gelbėja tik šaltis, prašoma pakentėti

Strateginės reikšmės projektas „Rail Baltica“, turintis sujungti Lietuvą su Vakarų Europa, Kėdainių rajono gyventojams tapo kasdieniu iššūkiu. Šėtos seniūnijos gyventojai, ko gero, yra vieni iš nedaugelio vairuotojų, besidžiaugiančių stojusiais šalčiais. Mat iki jų Pagirių–Vaiškonių kelio atkarpoje keliai buvo tapę beveik neišvažiuojamomis purvo ir duobių pilnomis trasomis, kuriose automobiliai ne kartą ir sugesdavo, o susisiekimas su miestu ir su kitais kaimais buvo tapęs tikra kančia. Tuo tarpu seniūnija ir „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia problemą žinantys, tačiau pabrėžia – statybos truks dar ilgai, todėl vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe ir keisti vairavimo įpročius. Vis dėlto LTG savo ruožtu taip pat ėmėsi veiksmų, kad laikinas kelias būtų bent kiek tvarkingesnis ir labiau saugomas, mat akivaizdu, kad juo gyventojams važinėti dar reikės labai ilgai.

Prakirto jau dviejų mašinų karterius

Į redakciją kreipęsis kėdainietis neslėpė emocijų ir nusivylimo dėl vykdomų „Rail Baltica“ vėžės tiesimo darbų atkarpoje Žeimiai–Šėta–Ramygala, dėl kurių vietos infrastruktūra buvo visiškai suniokota. Pagrindinis kelias uždarytas pagal projektą, o įrengtas laikinas apvažiavimas tapo spąstais lengviesiems automobiliams.

„Padarė tokį aplinkkelį, įvažiavimą. Bet tas aplinkkelis skirtas ir jiems, patiems darbininkams. Ir su mašinom, ir su traktoriais, ir su ekskavatoriais ten važiuoja, sunkvežimiai ypač laužo kelius, o be to, nei atstumo, nei greičio niekas nesilaiko, jiems tiktai reisai terūpi“, – piktinosi gyventojas.

Vyro teigimu, situacija tapo kritinė lapkričio mėnesį, kai žmonės vyko lankyti artimųjų kapų į Vaiškonius. Dėl gilių duobių ir pažliugusio kelio ne viena transporto priemonė patyrė rimtų gedimų.

„Čia buvo įvykių baisių. Žmonės, važiavę į kapines, dviejų mašinų karterius pramušė. Tepalai išbėgo. Stovėjo, laukė, kol atvažiuos juos ir išveš tralas. Ir vis tiek niekas nieko nesiėmė“, – pasakojo vyras, pridurdamas, kad pats nusprendė kreiptis į spaudą nebeiškentęs eilinio važiavimo tragiškomis sąlygomis.

Gyventojai teigia, kad kreipėsi į policiją, tačiau tai situacijos nekeičia – kelias yra žvyrkelis, o dėl intensyvaus sunkiosios technikos eismo jis nuolat sugadinamas.

„Neįmanoma darosi važiuoti. Pirmu, antru bėgiu reikia važiuoti, prasilenkti su kitais automobiliais neįmanoma. Važiuoji – vieną mašiną praleist, kitą, trečią…

Bent jau kad tą kelią tvarkytų, kad greideriuotų bent per savaitę kartą, kad baigus darbą pravažiuotų greideris, vis geriau būtų“, – dėstė kėdainietis.

Seniūnas: „Karterio nepramušiau, bet į plovyklą dažniau važiuoti reikia“

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša patvirtina – problema yra puikiai žinoma. Pasak jo, seniūnija nuolat bendrauja su rangovais, atsakingais už laikinų kelių priežiūrą, tačiau gamtos sąlygos ir darbų mastas daro savo.

Seniūnas atkreipia dėmesį į pasikeitusią realybę: gyventojai buvo įpratę šiuo keliu važiuoti greitai, nes jis buvo kruopščiai prižiūrimas seniūnijos ir vietos ūkininkų. Tačiau dabar situacija pasikeitė, o gyventojai prie to pasikeitimo taip ir neprisitaikė.

„Susitikimai organizuojami kartą per mėnesį, kaskart susitikimų metu kartu su rangovu apvažiuojami visi keliai, kuriais važiuoja geležinkelio statybose dalyvaujantis sunkusis transportas, kaskart rangovui nurodoma, ką šis turėtų sutvarkyti.

Žiemos laikotarpiu, o žiemą turime tokią, kokią turime, esant nepalankioms oro sąlygoms, dažnai lyjant lietui ir esant intensyviam krovinių automobilių eismui tiek likusio kelio Pagiriai–Vaiškoniai atkarpos, tiek laikinai įrengto kelio būklė gerokai suprastėjusi.

Nors keliai rangovo yra tvarkomi, keliuose dažnai atsiveria duobės, kelio paviršius dėl nuolat lyjančio lietaus yra šlapias ir pažliugęs.

Aišku, tokios būklės keliu važiuojant per greitai, ne tik karterį galima pramušti, bet ir ratus sugadinti, ar net nuo kelio nuvažiuoti nesuvaldžius transporto priemonės, todėl vairuotojai privalo įvertinti kelio dangos būklę ir pasirinkti saugų greitį.

Didžiausia bėda yra ta, kad gyventojai buvo įpratę keliu Pagiriai–Vaiškoniai važiuoti 60–80 km/h greičiu. Kelias buvo labai geras, gerai prižiūrėtas, juo galima buvo važiuoti praktiškai kaip asfaltuotu keliu. Dabar, aišku, to daryti nėra galimybės, nes vyksta statybų darbai“, – teigė R. Boreiša.

Siekdamas įvertinti realią situaciją, seniūnas pats išbandė gyventojo nurodytą maršrutą. Jo vertinimu, kelias yra išvažiuojamas, jei pasirenkamas saugus greitis.

„Šiandien pats važiavau tais kelių ruožais 30 km/h greičiu, karterio nepramušiau, neužklimpau.

Neneigsiu, automobilio kėbulas po pasivažinėjimo tokiais keliais „prašosi į plovyklą“, bet dėl to nelabai ką galime padaryti, nes nėra šaltuko ar sniego, kuris visa tai šiuo metų laiku galėtų kažkiek kompensuoti“, – savo patirtimi dalijosi seniūnas.

R. Boreiša pabrėžė, kad rangovas privalo užtikrinti pravažiuojamumą, tačiau nereikia tikėtis stebuklų.

„Rangovas neprivalo to kelio išasfaltuoti, kaip galbūt to norėtų gyventojai.“

„Lietuvos geležinkeliai“ žada mažinti sunkiasvorių srautus

AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) atstovas Domas Jurevičius apgailestauja dėl gyventojų patiriamų nepatogumų, tačiau primena, kad tai – strateginis valstybės projektas. Rangovai („JVS Eurovia CZ a.s.“ ir UAB „Eurovia Lietuva“) yra įpareigoti prižiūrėti kelius, tačiau pripažįstama, kad dabartiniai orai, o ypatingai lietus ir šlapdriba, situaciją sunkina.

Reaguodami į skundus, statytojai ėmėsi konkrečių veiksmų, kurie, viliamasi, bent kiek numaldys gyventojų nepasitenkinimą.

„Siekdamas sumažinti apkrovas ir apsaugoti kelią nuo tolimesnio pablogėjimo, nuo gruodžio 2 d. rangovas ženkliai sumažino statybinių medžiagų vežimo srautą – sunkiasvorių transporto priemonių eismas sumažintas iki 50 proc.“, – informavo D. Jurevičius.

Taip pat teigiama, kad gruodžio 15 d. rangovas atliko kelio atstatymo darbus – užpildė duobes ir sutvarkė dangą.

Visgi, pagrindinė žinia gyventojams nėra guodžianti – statybos tik įsibėgėja.

„Planuojama, kad esant palankioms oro sąlygoms, darbai įvairiu intensyvumu bus vykdomi iki 2027 metų balandžio pabaigos“, – nurodė LTG atstovas.

Kas keisis artimiausiu metu?

Tiek seniūnija, tiek projekto vystytojai tikina, kad situacija nėra palikta savieigai. Gavę informaciją apie didelį gyventojų nepasitenkinimą, LTG subūrė specialistų grupę, kurios užduotis yra sumažinti eismo srautą minėtu keliu ir užtikrinti, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų.

D. Jurevičius sakė, kad jau yra sudaryta speciali grupė iš statytojų, rangovų, techninės priežiūros ir seniūnijos atstovų. Pirmoji kelio apžiūra įvykti turėjo gruodžio 16 d. (antradienį). Jos metu turėjo būti vertinama kelio būklė ir sprendžiama dėl papildomų priemonių. Po susitikimo žadama parengti planą, kuris apims sustiprintą kelio priežiūrą žiemos metu.

Taip pat bus svarstomos galimybės nukreipti sunkiasvorius automobilius kitais keliais, kad būtų sumažinta apkrova Pagirių–Vaiškonių ruožui.

Na, o kelio ženklus, ribojančius greitį, statyti turėtų ne Lietuvos geležinkeliai, o savivaldybė.

„Pažymime, kad greičio ribojimo ženklus ar kitus eismo apribojimus gali įrengti tik kelio savininkas – šiuo atveju savivaldybė.

Statytojas ir Rangovas yra pasirengę aktyviai bendradarbiauti su vietos valdžia bei gyventojais, siekiant užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą šalia statybvietės“, – atkreipia dėmesį LTG atstovas.

Tuo tarpu Šėtos seniūnas R. Boreiša prašo gyventojų, nesant būtinybės, vengti šio ruožo ir rinktis alternatyvius maršrutus pro Kamėnų mišką ar Paežerių kaimą. O tuos, kurie negali šio kelio ruožo išvengti – laikytis saugaus, mažo greičio ir kantriai laukti statybos darbų pabaigos. Seniūnas taip pat žada iki pat paskutinės dienos akylai sekti situaciją.

„Su rangovu nuolat bendraujame, neseniai taip pat buvo išsiųstos kelio būklės nuotraukos, ir nuolat reikalaujame, kad gyventojams būtų sudarytos kuo geresnės judėjimo transporto priemonėmis sąlygos.

To reikalausime ir toliau, sulig darbų statybos pabaiga“, – tvirtina R. Boreiša.