Plečiama sakurų alėja – mieste pasodinta 21 japoniška vyšnia

 Plečiama sakurų alėja – mieste pasodinta 21 japoniška vyšnia

Šalia Atminties skvero esančioje sakurų alėjoje darbavosi miesto seniūnijos darbuotojai – čia buvo sodinamos japoniškos vyšnios, mūsuose vadinamos tiesiog sakuromis./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS

Kėdainių miesto J. Basanavičiaus gatvėje, šalia Atminties skvero esančioje sakurų alėjoje, darbavosi miesto seniūnijos darbuotojai – čia buvo sodinamos japoniškos vyšnios, mūsuose vadinamos tiesiog sakuromis.

Pasodinta 21 sakura

Vykdomus darbus koordinavęs Kėdainių miesto seniūnijos darbo organizavimo inžinierius Vytautas Petraitis pasakojo, kad sodinimo darbai vyko dvi dienas – vieną buvo paruoštos nemenkos duobės medelių sodinimui, o kitą dieną vyko sodinimas.

„Iš viso pasodinta 21 sakura. 18 pasodinta naujose vietose. Alėjoje pasodintos kitokios rūšies sakuros, nei jau keletą metų augančios.

Taip pat atsodinome tris nudžiūvusius ar kitaip pažeistus medelius, juos tiesiog pakeitėme naujais. Vieną dieną paruošėme sodinimo vietas, kitą – sodinome.

Darbai jau įvykdyti, žemės plotai aplink medelius sutvarkyti, pavasarį visi džiaugsimės pražydusiais medeliais“, – dėstė inžinierius.

Iš viso pasodinta 21 sakura. 18 pasodinta naujose vietose. Alėjoje pasodintos kitokios rūšies sakuros, nei jau keletą metų čia augančios./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Pasipuošė 2016-aisiais

Kėdainiai sakuromis pasipuošė dar 2016-aisiais. Tuomet čia buvo pasodinta 16 japoniškų vyšnių. Po kurio laiko sakurų sodas dar pasipildė medeliais, šiuo metu jų čia beveik trys dešimtys.

Idėjos autoriai išreiškė viltį, kad sakurų parkas vienu ar kitu medeliu dar bus papildytas ir sakurų alėja plėsis. Pirmosios sakuros į Kėdainius atkeliavo iš Garliavos medelyno.

Kultūrinis augalas

Kėdainių mieste augančias sakuras šiemet buvo patikėta prižiūrėti savo srities žinovui ir profesionalui.

Jas formavo, genėjo ir tvarkė individualios įmonės „Dotnuvos vejos“ vadovas Algimantas Čemalonskas.

„Jeigu sakuros būtų laukinės – jų genėti nereiktų, o kadangi jos yra kultūrinės – jas genėti privalu.

Reikia kasmet pašalinti ir padžiūvusius šakeles, ir išlinkusias, ir tiesiog reikalinga priežiūra, kad medelis atrodytų dailiai ir tvarkingai“, – „Rinkos aikštei“ kalbėjo A. Čemalonskas.

Kėdainiai sakuromis pasipuošė dar 2016-aisiais. Tuomet čia buvo pasodinta 16 japoniškų vyšnių. Po kurio laiko sakurų sodas dar pasipildė medeliais, šiuo metu jų čia beveik trys dešimtys.

Aut. past.

Nedėkinga vieta

Tiesa, specialistas pažymėjo, kad Kėdainiuose sakuros pasodintos nelabai tinkamoje vietoje, mat popiet didžiuliai medžiai užgožia sakuroms saulę.

„Sakuros yra pietų augalai, joms reikia daug saulės ir šilumos.

Jeigu jos būtų pasodintos kitoje Dotnuvos gatvės pusėje – jos būtų daug laimingesnės, o dabar saulę jos gauna tik iki pietų, mat popiet čia būna pavėsis, tad joms nėra labai geros sąlygos. Augti čia joms sudėtingiau, bet auga“, – konstatavo „Dotnuvos vejos“ vadovas.

Pražįsta vėliau

Pirmieji Kėdainiuose augančių sakurų žiedai šiemet prasiskleidė gegužės 10-ąją – aštuoniomis dienomis anksčiau nei pernai.

O štai pernai Kėdainių sakuros pražydo vėliau – gegužės 18-ąją, užpernai – gegužės 7-ąją, 2019 m. – gegužės 6-ąją.

Tiesa, jau darosi įprasta, kad Kėdainiuose sakuros pražįsta net trimis savaitėmis vėliau nei Vilniuje ar kituose miestuose.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video