Patiktukus feisbuke deda tūkstančiai, o į talką susirenka vos vienetai
Į kvietimą susiburti ir parke nudirbti kelis būtinus darbus, kad šis išliktų, atsiliepė tik saujelė jam neabejingų žmonių, nors pranešus apie šią iniciatyvą feisbuke, jai patiktukus dėjo tūkstančiai./ Organizatorių nuotr.
Turėtume sakyti, kad praėjusį savaitgalį Skinderiškio Kęstučio Kaltenio parke vyko didžiulė talka, o darbas virte virė, tačiau šįkart galime tik pasakyti, kad darbas virte virė, tačiau talkininkams susiskaičiuoti neužtruko nė minutės – į kvietimą susiburti ir parke nudirbti kelis būtinus darbus, kad šis išliktų, atsiliepė tik saujelė jam neabejingų žmonių, nors pranešus apie šią iniciatyvą feisbuke, jai patiktukus dėjo tūkstančiai. Neslėpdamas apmaudo Pajieslio bendruomenės centras savo feisbuko paskyroje pasidalino atviru įrašu, kuriame vylėsi, jog rudenį talkininkų susirinks daugiau.
Pajieslio bendruomenės centro kreipimasis
„Pavasarį Skinderiškio Kęstučio Kaltenio parko lankytojai susirūpino parko likimu. Taip, parkas iš tikrųjų labai laukia pagalbos. Tad ir nutarėme mes, pajiesliškiai, drauge su Krakių seniūnija pakviesti visus į talką.
Kaip apsidžiaugėme, kai jau vien savo paskyroje apie tai paskelbę pamatėme per 5 000 patiktukų. Bent jau 100 tikrai suvažiuos – tikėjomės! Ir košės du katilus užsakėme, kad tik visiems užtektų. Nors ilgai išplėstomis akimis dairėmės į kelią, talkininkų nedaugėjo. Tad labai ačiū Kėdainių socialinės globos namų vyrukams, kurie atvyko su savo vadovais Kristina, Audrone ir Mindaugu, urėdijos darbuotojams Eglei, Simonai, Romualdui, Krakių seniūnijos vyrams, taip pat Indrei ir Jauniui iš Kėdainių, pajiesliškiams.
Tikrai kol kas mums, bendruomenei, neatrodo, kad parkas išgyvena agoniją. Kiek pamename, parko įkūrėjas, a. a. K. Kaltenis labai atsargiai žiūrėjo į įvairius medžių kirtimus, šienavimus, netgi lapų grėbimą, nenorėjo, kad būtų sausos šakos surenkamos, sakė, kad tai natūrali trąša, kad ir žmogus turi gerai jaustis natūralioje gamtoje.
bendruomenės centro atstovės
Dirbome iš širdies ir padarėme, kiek galėjome, nors tokiame parko plote rezultato gali ir nesimatyti. Ir dar lieka viltis, kad tie, kurie išreiškė rūpestį parku, kurie pasirašo peticijoje, tie 5 000, kurie mus „palaikino“, atvyks ne tik pavasarį pasigrožėti magnolijomis, nes grožis kuriamas darbščių, neabejingų gamtai žmonių rankomis.“
Talkos ir bendras darbas lieka istorija
O paklausta, kodėl, jos nuomone, į Skinderiškio parko tvarkymo talką susirinko tiek mažai žmonių, centro pirmininkė Irena Milerienė visų pirma pabrėžė, jog „stengiamės gyventi pagal tokį motto: nesistebėti, nesibodėti ir nesipiktinti (tai persakyti vienos psichologės žodžiai). Nors pasitaiko, kad netyčia iš mūsų lūpų nuskamba ir atvirkščiai“.
„Tai, kad į talką atvyko nedaug savanorių, gal ir bendruomenės kaltė – nemokėjome pakviesti, per vėlai susizgribome talkauti. Juk vasara – atostogų metas. Tačiau vėlgi, nenorėdami įkyrėti, leidžiame patiems žmonėms pasirinkti, elgtis pagal, kaip sakoma, širdies ar sąžinės balsą. Nors kartais reikėtų būti atkaklesniems, kelis kartus paprašyti, neįsižeisti ar gėdintis, jei bus atsakyta „ne“, – susimąstė centro pirmininkė. – Tai, kad vietos gyventojų irgi mažoka talkose, yra pateisinama, nes didžioji dalis dabar jau vyresniojo amžiaus, tai jie prieš 30-50 metų sodino medžius, valė tvenkinius, save matė pirmose skulptūrose „Mechanizatorius“, „Paršelių augintoja“, „Melžėja“.
Tai, kad į talką atvyko nedaug savanorių, gal ir bendruomenės kaltė – nemokėjome pakviesti, per vėlai susizgribome talkauti. Juk vasara – atostogų metas. Tačiau vėlgi, nenorėdami įkyrėti, leidžiame patiems žmonėms pasirinkti, elgtis pagal, kaip sakoma, širdies ar sąžinės balsą.
I. Milerienė
Tačiau vėlgi galime pasigirti, kad būdami kaip bendruomenė esame organizuoti, talkų nevengiame, jautriai atsiliepiame į iniciatyvas. Kiek įvairiausių piniginių rinkliavų turėjome (trinkelės šventoriuje, bažnyčios stogo keitimas, skulptūra parke, nelaimės atveju), kiek kartų kapinėse rudenį dirbome, bandėme medžiais apsodinti buvusį žvyro karjerą, taip pat ir parke darbavomės.“
Vis tik tiek I. Milerienė, tiek ir Krakių kultūros centro Pajieslio daugiafunkcio centro renginių organizatorė Almonė Šilkaitytė pastebėjo, jog talkos ir bendras darbas šiomis dienomis – praeitin benugrimztanti bendruomenių tradicija.
„Ko gero, anksčiau kolektyvams buvo kaip ir garbės reikalas (o gal prievolė?) kažkur talkauti, todėl ir parkas neretai sulaukdavo talkininkų ne tik iš urėdijos ar mokyklų. Vyresnioji karta prisimena, jog anksčiau nebuvo jokių baimių dėl erkių ar instrukcijų dėl sunkesnio akmens talkoje. Pagaliau dabar keičiantis laikams, technikai ar technologijai, įstatymams ar įsakymams savaime keičiasi ir poreikis talkauti. Nors kartais tikrai tos talkos dar norisi!“, – šypsojosi A. Šilkaitytė.
Žmogus turi gerai jaustis natūralioje gamtoje
Abi moterys pažymėjo, jog K. Kaltenio parko situacija kol kas dar tikrai nėra bloga, tačiau prižiūrėti tvarką jame vis tiek reikia.
„Tikrai kol kas mums, bendruomenei, neatrodo, kad parkas išgyvena agoniją. Kiek pamename, parko įkūrėjas, a. a. K. Kaltenis labai atsargiai žiūrėjo į įvairius medžių kirtimus, šienavimus, netgi lapų grėbimą, nenorėjo, kad būtų sausos šakos surenkamos, sakė, kad tai natūrali trąša, kad ir žmogus turi gerai jaustis natūralioje gamtoje. Ir dendrologinis parkas niekada nebus su asfaltuotais ar grįstais takeliais, su rožynais ar su didžiule pramogų erdve ir pan., nes jo visai kita paskirtis, – prisiminimais dalijosi moterys. – Kadangi per 50 metų viskas labai pasikeitė, tai irgi natūralu, kad vieni augalai nustelbė kitus, senesni sutrešo arba užgožė takus, kai kas gal net pasodintas neprigijo, nesulapojo.
Turbūt prieš gerą dešimtmetį atsirado informatyvūs užrašai, nuorodos, nors kai kas ir liko tik užraše: „Bus pasodinta“. Saulė, lietus ir sniegas bei laikas išblukino tą informaciją, tad tikrai tas, kuris apsilanko, norėtų žinoti, kokie augalai čia susodinti – visa reikia atnaujinti.“
Jau dabar kviečia į talką rudenį
Dabar Skinderiškio dendrologinis parkas priklauso Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioniniam padaliniui, tad natūraliai, kaip sakė bendruomenės centro atstovės, „ir jaučiame parką kaip podukros vietoje“.
„Nelabai ką gali padaryti bendruomenė, nors norėtųsi „įveiklinti“ ir gamtą, rasti lėšų per kokį projektą (pažintiniai žygiai po parką, edukacijos gamtoje ir pan.), tačiau tai ne bendruomenės teritorija. Ir ne bendruomenės, net ne seniūnijos jėgomis išlaikyti tokį parką, kai vien teritorija per 100 ha), – apgailestavo pašnekovės. – Mums patiems nėra aišku, kokia bus parko ateitis, o ji tikrai rūpi ir be galo skaudu girdėti padejavimus ar kritiką parko atžvilgiu. Gal todėl išsivysčius diskusijai feisbuke ir kilo noras pakviesti į talką viso rajono žmones. Nors kai kas po šios talkos sakė, jog daugiau to nebereikia, tačiau bendruomenė mano kitaip.
Ko gero, organizuosimės rudenį ir labai norėtųsi, jog jau dabar atsilieptų gamtai, ypač mūsų parkui (mums labai malonu, kad savo teritorijoje jį turime!) tikrai neabejingi. O rudenį, kai medžiai, ypač K. Kaltenio numylėtieji klevai, nubarstys savo lapus, kai atsivers takai, pasimatys sausuoliai, kai nebegąsdinsim paukščių, bus geriausia proga talkininkauti.“
Taip pat kiek anksčiau kėdainiečiai, susirūpinę Skinderiškio parko likimu, parašė peticiją ir pradėjo rinkti parašus. Joje prašoma išsaugoti Kęstučio Kaltenio dendrologinį parką ir skirti jam nuolatinę tinkamą priežiūrą.
Peticijoje skelbiama, kad ją žmonės gali pasirašyti iki rugpjūčio 16 d.
4 Komentarai
Kokios kvailumo reikia būti Gasiūnienei? Juk pati iniciavo, pati kvietė,ir pati pavedė vietos gyventojus.
Dar politike apsimeta… Per tokį trumoą laiką tiek apsiderkt prieš žmones reika sugebėt. Twgul demokrat
Kokios kvailumo reikia būti Gasiūnienei? Juk pati iniciavo, pati kvietė,ir pati pavedė vietos gyventojus.
Dar politike apsimeta… Per tokį trumpą laiką tiek apsiderkt prieš žmones reika sugebėt. Tegul demokrattai apsilanko Krakėse prieš kitus rinkimus, šitą pokštą mes priminsim Pauliui Aukštikalniui.
Fiesbuke neriasi iš kailio, kad būtų žinoma, jau taip nori valdžios, kad baisu. Dieve apsaugok, kuo toliau nuo tokių žmonių. Ir palikite mūsų mylimą seniūną ramybėje.
Almonė Šilkaitytė seniai nebedirba, ką čia rašot nesąmones!!!
Tai kad viska cia ir uzkure ta Gasiunaite ir dejo i krumus. Bet gerai visi zvengia dabar is jis cirku. Pasimate kas yra kas. Politikiere didzioji blyn 😀