Paberžės festivalis tęsiasi: sekmadienį po bažnyčios skliautais – reginys, kokio čia dar nebuvo

Šį sekmadienį, rugpjūčio 31-ąją, Paberžėje atsisveikinančią vasarą vainikuos pakili meilės Dievui ir sielą gydančiam menui dedikuota šventė. Čia vyks antrasis XII tarptautinio muzikos festivalio, skirto Tėvui Stanislovui atminti, renginys. Paberžė vėl taps tokia, kokia iškiliajam vienuoliui buvo mieliausia – pilna dvasinės atgaivos ieškančių žmonių bei profesionaliosios kultūros meistrų. Organizatoriai žada išties nustebinti – po medinės bažnytėlės skliautais išvysite reginį, kokio čia iki šiolei nebūta. O dar viena džiugi žinia ta, jog festivalio gerbėjų širdyse vasara tęsis – rugsėjo 28-ąją laukia trečias, baigiamasis, šių metų festivalio renginys.

Dailė, malda ir teatras

Renginio publika sekmadienį Paberžėje svetingai laukiama jau nuo 16.30 val. – Lietuvos dailininkų sąjungos asociacijos „Individualistai“ nariai šventiškai uždarys kelias dienas trukusį tapybos plenerą ir pakvies susipažinti su čia gimusiais darbais.

17 val. – Šv. Mišios, kurias aukos festivalio svečių itin mylimas dvasininkas – Išlaužo parapijos klebonas kunigas Vilius Sikorskas. Pamaldų metu giedos Išlaužo Dievo dvaro choras, vadovaujamas Vadimo Navicko.

18 val. publikos laukia ypatinga kultūrinė patirtis – sakrali bažnyčios erdvė atgims kaip išskirtinio teatro scena. Puikiai pažįstamos aktorės Neringa Varnelytė, Vitalija Mockevičiūtė ir folkloro muzikantai Darius Mockevičius bei Paulius Kovalenko po bažnyčios skliautais pristatys spektaklį „Miško seserys“.

Išlaužo fenomenas – Paberžėje

Kultūrinių įkvėpimų pilna siela net kasdienybės rutinoje visada sklendintis Paberžės festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas priminė, jog būtent antrasis renginys tradiciškai vyks ne lauke – kaip pirmasis bei trečiasis, o bažnyčios viduje.

„Nerimaujame, kad tik susirinksiančiai publikai nebūtų per ankšta, – kalba L. Mikalauskas. – Renginio programa ypatinga ir publika tai pajus vos prasidėjus šventoms Mišioms, kurios bus aukojamos šiek tiek grigaliniu stiliumi – kaip kad Tėvas Stanislovas mėgo. Antrus metus Mišias aukoti kviečiame kunigą Vilių Sikorską – vieną iš geriausių liturginio giedojimo specialistų dvasininkų bendruomenėje. Jis atveš grigališkąjį giedojimą.“

Šv. Mišias lydės Išlaužo Dievo dvaro choro giesmės, o šio kolektyvo balsai jau spėjo tapti tikru šalies fenomenu ir L. Mikalauskas „Rinkos aikštės“ skaitytojams paaiškina kodėl.

„Mes su šeima gyvename netoli Išlaužo – tai mūsų parapija. Kas stebi Išlaužo bažnyčios Mišias per „Youtube“ platformą ar per feisbuką, tas žino, kad tai yra bene labiausiai įvairiomis socialinėmis medijomis stebimos Šv. Mišios, – pabrėžė festivalio meno vadovas. – Vos ne kas antrose Mišiose tenka giedoti ir man pačiam. Žmonės mato ir mano žmoną, apsivilkusią albą, bei taip pat giedančią chore. Taigi Išlaužo choras yra mūsų nuostabūs bičiuliai, su kuriais bemaž kiekvieną sekmadienį susitinkame bažnyčioje.

Išlaužą netgi pavadinčiau savita muzikantų meka, – šypsosi ryškių palyginimų nevengiantis iškalbingasis L. Mikalauskas. – Pas mus bažnyčioje Mišios vyksta kartu su choru, skamba violončelė, saksofonas, gitara, fortepijonas, žinoma, vargonai. Taigi muzikinė Mišių dalis Išlaužo parapijoje labai turtinga. Šįkart tuo pasidalinsime su Paberžės festivalio publika. Manau, jog ir čia Mišių metu bus galima išgirsti saksofoną ar violončelę.“

Giedant girdėjo patį Tėvą Stanislovą

Šv. Mišias sekmadienį Paberžėje aukosiantis kunigas V. Sikorskas šio mažutėlio kaimo sakraliąsias erdves mena dar iš Tėvo Stanislovo laikų. Dvasininkas džiaugiasi turėjęs progą pats išgirsti kunigą Algirdą Mykolą Dobrovolskį atliekant grigališkąjį giedojimą.

„Tai nepamirštama, – atskleidė Išlaužo parapijos klebonas V. Sikorskas. – Tėvui Stanislovui dar esant gyvam teko ilgai su juo bendrauti, nes kartu su savo kursu atlikdamas diakono rekolekcijas keletą dienų praleidau Paberžėje. Gyvenome tame pačiame name, dalyvavome Mišiose – čia ir girdėjome Tėvo Stanislovo atliekamą grigališkąjį giedojimą.“

Pasak kunigo V. Sikorsko, Tėvas Stanislovas išsiskyrė tikruoju artumu Dievui ir jautrumu žmogui.

„Mane, tada dar jauną būsimą kunigą, labai žavėjo Tėvo Stanislovo artumas prie Dievo, prie Jėzaus. Rodėsi, tarsi jis su Dievu buvo visada. Labai įdomus būdavo Tėvo Stanislovo kalbėjimas: primerkia akis ir tu matai, kad žmogus gyvena Dievo akivaizdoje. Tai paliko stiprų įspūdį, – dalijasi kunigas V. Sikorskas. – Be abejo, Tėvas Stanislovas visada buvo su žmonėmis – jam rūpėjo, kuo gyvena pasaulis.

Vakarais, kai ateidavo žinių – „Panoramos“ – laikas, Tėvui Stanislovui tai būdavo šventas metas, – prisimena pašnekovas. – Spintelėje su užuolaidėle stovėjo televizorius. Tėvas Stanislovas tą užuolaidėlę atitraukdavo ir sakydavo: „Vaikai, dabar aš turiu skirti laiko pasauliui.“ Kiekvieną vakarą klausydavo „Panoramą“. Tai rodė Tėvo Stanislovo artumą žmonėms ir pasauliui – tam, kas jame vyksta.“

Lietuvių folklore – grigališkieji įkvėpimai

Sekmadienį Paberžėje Šv. Mišių metu tikintieji išgirs šiais laikais anaiptol ne kiekvienoje bažnyčioje skambantį grigališkąjį giedojimą, kurio klausytis – neįkainojama dovana tiek ausims, tiek dvasiai. Kunigas V. Sikorskas būsimiesiems festivalio svečiams priminė, iš kur šios ypatingos giesmės atkeliavo ir kokios sąsajos regimos tarp jų bei mūsų – lietuvių – folkloro.

„Grigalinis giedojimas gimęs iš Vakarų Europos kultūros, kai VIII amžiuje susijungė dvi mokyklos: galikaniškoji ir Romos popiežiaus – vadinamoji romėniška. Kada Lietuva priima krikščionybę, ateina grigališkasis choralas – kaip pagrindinė liturginės maldos išraiška, – paaiškina dvasininkas. – Jei studijuotume savo, lietuvių, folklorą, tai pamatytume, kad jame turime nemažai grigališkojo choralo įkvėpimų – pratęstinės natos, net mūsų kantičkinės giesmės, tą patį „Viešpaties angelą“ mes giedame grynai psalmės tonu.

Kartais nė neatpažįstame, kad čia yra Lietuva, patapusi krikščioniška, nes lietuvių kultūrinis paveldas dar senesnis negu grigališkasis choralas. Mūsų folkloras, įkvėptas grigalinio giedojimo, tapo dar turtingesnis. Lietuvai tai labai svarbu.“

Spektaklyje – žinomi talentai

Paberžės bažnyčia, regis, dar niekad nebuvo tapusi spektaklio scena. Kaip atkreipė dėmesį Šv. Mišias aukosiantis kunigas V. Sikorskas, Dievo namai atviri menui, kuris neša žinią apie krikščioniškąsias vertybes ir stiprina jų pajautimą žmogaus dvasioje.

„Pastaraisiais metais Paberžės festivalyje pirmajame plane visuomet būdavo muzika – koncertai, o šiemet nusprendėme atiduoti duoklę teatrui, – sako festivalio meno vadovas L. Mikalauskas. – Pirmas šių metų renginys buvo skirtas poetui Just. Marcinkevičiui. Jo kūrybą atskleidė nuostabus būrys tikrų scenos metrų.

Šį sekmadienį į Paberžę atvažiuoja vėlgi įstabaus talento žvaigždės, pristatysiančios spektaklį „Miško seserys“, kuris dedikuotas moterų partizanių-ryšininkių atminimui.

Spektaklį paruošė pačios aktorės N. Varnelytė ir V. Mockevičiūtė. Jos netgi rinko buvusias ryšininkes artimai pažinojusių liudininkų prisiminimus, kuriuos sujungė į bendrą meninę spektaklio kompoziciją.

Rezistencijos tema artima tiek Tėvo Stanislovo asmenybei, tiek ir Paberžės istorijai, – priminė L. Mikalauskas. – Tėvas Stanislovas pats du kartus buvo tremtinys, dalyvavo rezistenciniame judėjime. Visa Paberžė mena savo kunigą Antaną Mackevičių – vieną iš ryškiausių 1863 m. sukilimo vadų ir jo pasiaukojamą pasipriešinimo kovą.

Kitapus bažnyčios įsikūręs būtent minėto sukilimo istoriją sergintis muziejus. Paberžė šiame krašte yra pasipriešinimo, rezistencijos lopšys. Taigi spektaklio „Miško seserys“ tema išties turėtų rasti atgarsį festivalio gerbėjų širdyse.“

Savas debiutas ir aktorėms

Su scenos kolegomis į Paberžę atvyksianti publikai gerai pažįstama menininkė V. Mockevičiūtė „Rinkos aikštei“ atskleidė, kad spektaklis „Miško seserys“ į bažnyčios vidų žengia pirmą kartą – tai bus savitas debiutas pačioms ilgametę patirtį scenoje sukaupusioms aktorėms.

„Lauke prie bažnyčios su Neringa jau esame labai sėkmingai vaidinusios, tačiau Dievo namų viduje Paberžėje tai darysime pirmą kartą, – pasidalino aktorė. – Laukiame šio sekmadienio ir susitikimo su publika, nes spektaklio tema bažnyčioje, o dar ir būtent Paberžės, turėtų skambėti ypatingai.“

Spektaklio „Miško seserys“ idėja Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorei V. Mockevičiūtei ir Jaunimo teatro aktorei N. Varnelytei kilo, kai buvo atrasti vieno žymiausių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

„Spektaklio siužetas vyksta Dzūkijoje. Pasakosime apie šio regiono partizanų ryšininkes, – detaliau pristato V. Mockevičiūtė. – Aš pati esu kilusi iš Nedzingės kaimo (Varėnos r.). Nedzingės bažnyčioje A. Ramanauskas-Vanagas vedė savo žmoną Birutę, o juos tuokė, kaip vėliau paaiškėjo, partizanų ryšininku buvęs kunigas Nedzinskas, už pagalbą partizanams ištremtas į Sibirą. Po tremties vėl grįžęs į Sibirą jis su nešiojamu altorėliu lankydavo ten likusius lietuvius. Šio kunigo istorija Paberžės bažnyčioje irgi labai tinka.“

Apie partizanų veiklą – iš liudininkų

Artimų ryšių su partizanų veikla abi spektaklį kūrusios aktorės atrado ir savo šeimų biografijoje.

„Mano giminėje būta partizanų – mamos dėdė, močiutės brolis, buvo partizanų vadas. Jis veikė Liškiavoje. Deja, greitai žuvo, – pasakoja V. Mockevičiūtė. – O N. Varnelytės mamos gera draugė buvo partizanų ryšininkė, tačiau tai paaiškėjo tik nepriklausomybės laikais.

Taip sutapo, kad beveik vienu metu Neringa susitiko su a. a. mamos draugės dukra, kuri jai papasakojo savo mamos istoriją, o aš tuo metu buvau bažnyčioje, kur aukotos Mišios A. Ramanauskui-Vanagui. Mudvi su Neringa pasidalinome mintimis ir sumanėme sukurti „Miško seseris“.

Pradėjome rinkti medžiagą, net važinėjome po Dzūkiją ieškodamos to meto liudininkių, todėl spektaklyje bus rodoma ir filmuota dokumentinė medžiaga.

Taip pat skambės gyva muzika. Mano brolis Darius Mockevičius bei Paulius Kovalenko – folkloro ansamblio „Ratilai“ muzikantai – atliks partizanų dainas. Darius su Pauliumi yra nuolatiniai mūsų su Neringa dzūkiškų spektaklių palydovai.“

V. Mockevičiūtė pabrėžia, kad nors abi su N. Varnelyte yra profesionalios aktorės ir dirba teatruose, tačiau spektaklis „Miško seserys“, kaip ir dar keli jų kūriniai, menininkėms yra širdies veikla.

„Ši dzūkiška kūryba – ne pagrindinis mūsų darbas. Tiesiog kuriame šiuos spektaklius, nes to nori mūsų širdys, – atviravo aktorė su kolege į Paberžę sekmadienį atvyksianti ne pirmą kartą. – Drauge su Neringa kiek anksčiau esame vedusios čia vykusį folkloro festivalį. Jau tada įsiminė išskirtinė Paberžės aura. Tėvas Stanislovas visais savo darbais, savo gyvenimu šiai vietai paliko ypatingą energiją.

Laukiame akimirkos, kai jo puoselėtoje bažnyčioje galėsime pristatyti mums brangią savo kūrybą.“

12 metų, o festivalis vis skleidžiasi

Tėvo Stanislovo atminimui rengiamas Tarptautinis muzikos festivalis nepamirštamo dvasininko kurtą ir paties Dangaus palaimintą Paberžę atrasti padėjo dešimtims tūkstančių žmonių. Dvyliktus metus skaičiuojantis festivalis jau tapo neatsiejama Kėdainių krašto kultūrinio gyvenimo dalimi bei vienu reikšmingiausiu metų įvykiu. Renginio organizatoriai publikai dovanojo neįtikėtiną skaičių – net 34-is visiškai nemokamus aukščiausio profesionalumo atlikėjų pasirodymus. Svečių čia patirtos pakilios emocijos stiprina Paberžės gyvastį, o Tėvo Stanislovo atminimui mūsų sielose dovanoja amžinybę.

Vieno iš festivalio organizatorių – labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Virginija Ragauskienė džiaugiasi, jog ilgametę tradiciją puoselėjantis Paberžės festivalis vis dar skleidžiasi ir savo programa kaskart stebina gausiai susiburiančią publiką.

„Norime, kad Paberžė žmonėms būtų įdomi, kad čia atrastos sakralios bei kultūrinės patirtys į Tėvo Stanislovo numylėtą kraštą vis kviestų sugrįžti, todėl festivalio meninė programa bei forma keičiasi, o ypač ryškiai šių renginių gerbėjai tai pastebėti galėjo šiemet, – kalbėjo V. Ragauskienė. – Gera bei įdomu Paberžę publikai atskleisti ir kaip dar nepažintą erdvę teatro menui. Plėtodami festivalio idėją tarsi leidžiamės vedami paties Tėvo Stanislovo pramintais vertybių takais. Dvasininkas ne tik žodžiu, bet ir savo gyvenimu mokė vertinti ir branginti mūsų tautos išsivadavimo bei laisvės istoriją.

Šį sekmadienį susitikime Paberžėje ir drauge pajuskime tai, kuo gyveno Tėvas Stanislovas ir kiti tų pačių vertybių vienijami mūsų šalies būčiai svarbų įspaudą palikę žmonės.“