Ornitologo ir aplinkosaugininkų akistata: ar Lietuvoje įmanoma sučiupti nelegalų paukščių medžiotoją?
Ispanai medžiotojai Plungėje neapsiribojo vien slankų medžiokle. Kėdainiečio ornitologo akyse vienas medžiotojų šovė į praskrendantį kranklį. Paukštį, kurio medžioklė griežtai draudžiama./G. Eigirdo soc. tinklo nuotr.
Visai neseniai kėdainietis ornitologas Gediminas Eigirdas viešai pasidalino istorija, kai slankų medžioklės metu galimai buvo sužeistas kranklys. Nemedžiotinas paukštis buvo pašautas, tačiau dar pajėgė nuskristi iki miško tankmės ir ten pasislėpti. Ir nors apie įvykį kėdainietis iškart pranešė aplinkosaugai, pasirodė, kad dėl ispanų medžioklės malonumų Lietuvoje bent jau vieną kranklį valdžia linkusi paaukoti. Tačiau ar tai vienetinis atvejis? Atrodo, kad aplinkosaugininkai neturi realių įrankių, kaip gi sutramdyti medžiotojus, kurie tyčia ar netyčia neprimatydami šaudo į bet ką, kas turi sparnus…
Ispanai Lietuvoje medžiojo slankas
Kėdainietis ornitologas G. Eigirdas savo įraše socialiniame tinkle papasakojo, kaip gi prieš jo akis buvo šauta į kranklį – paukštį, kuris yra saugomas ir kurio medžioti negalima.
„Ryte, apie 10 val., stebint paukščius Plungės rajone, išgirstu kelis šūvius netoliese esančiame miške, netrukus iš miško išlekia keturi šunys, o iš paskos – ir medžioklis.
Iškart suprantu – vyksta paukščių medžioklė, kuri pietiečiams labai patraukli Lietuvoje (netoliese stovėjo automobilis su ispaniškais numeriais). Viskas kaip ir ok – mūsų įstatymai tai, deja, toleruoja“, – įrašą pradėjo ornitologas.
Tačiau netrukus situacija pasikeitė. Ornitologo teigimu, medžioklė neapsiribojo leistinais paukščiais.
„Medžioja tai medžioja, nelabai čia ką padarysi. Tik, pasirodo, medžioklė leistinomis slankomis neapsiriboja – virš lauko pasirodžius krankliui, šūvis kliudo ir jį.
Tik ore susimėtęs, kartu su neleistinos medžioklės įrodymais, nuskrenda miško link“, – rašė G. Eigirdas.
Supratęs, kad galėjo būti įvykdytas šiurkštus pažeidimas, nes kranklių medžioklė Lietuvoje yra draudžiama, ornitologas nedelsdamas iškvietė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus. Tačiau tai, kas vyko toliau, jį ne juokais papiktino ir privertė suabejoti sistemos veiksmingumu.
„Iškvietus aplinkos apsaugos pareigūnus, tikėjausi, kad pareigūnai bus labiau suinteresuoti užfiksuoti pažeidimą, organizuoti medžiojančių užsieniečių patikrinimą, tačiau iš anksto perspėję medžiotojų būrelį, atvykę kartu su būrelio pirmininku, sudarė visas sąlygas neteisėtu laimikiu atsikratyti ir visus galus užglaistyti“, – apmaudo neslėpė G. Eigirdas.
„Tai tik parodo, kad paukščių medžioklė yra visiškai nekontroliuojama, o sąlygos sudaromos medžioti bet ką – šiuo metu kliuvo krankliui, bet galima tik įtarti, kokios dar rūšys krenta nuo tokių nekontroliuojamų „medžioklių“ rankos“, – reziumavo ornitologas.
Supratęs, kad galėjo būti įvykdytas šiurkštus pažeidimas, nes kranklių medžioklė Lietuvoje yra draudžiama, ornitologas nedelsdamas iškvietė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus. Tačiau tai, kas vyko toliau, jį ne juokais papiktino ir privertė suabejoti sistemos veiksmingumu.
Aut. past.
Aplinkosaugininkams trūko įrodymų
Aplinkos apsaugos departamentas savo ruožtu teigė, kad buvo vadovautasi teisės aktais, ir, deja, nesant įrodymų, pažeidimo nustatyti nepavyko.
Visa problema, kad įrodymai nuskrido ir pasislėpė, o gal vėliau ir nugaišo kažkur miške. Tuo tarpu liudininko žodis, neparemtas vaizdine medžiaga, nelemia visiškai nieko.
Paklausti, kodėl pareigūnai į įvykio vietą atvyko kartu su „Purvaičių“ medžiotojų būrelio pirmininku, AAD atstovai paaiškino, kad tai buvo būtina procedūros dalis.
„Tam, kad sužinotume, ar vyksta teisėta medžioklė, buvo susisiekta su būrelio pirmininku. Kadangi medžioklės pirmininkas vadovavo medžioklei ir kartu su užsieniečiais medžiojo, su juo buvo atvykta ir patikrinti visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai“, – spaudai teigė Aplinkos apsaugos departamentas.
Patikrinimo metu, pasak departamento, jokių pažeidimų nenustatyta. Buvo pateiktas galiojantis medžioklės lapas, keturių medžiotojų bilietai, apžiūrėti sumedžioti gyvūnai – trys slankos. Ginklai ir medžioklės eiga taip pat atitiko reikalavimus. Dėl šios priežasties jokios sankcijos pritaikytos nebuvo.
Tačiau esminis skirtumas tarp ornitologo ir aplinkosaugininkų pozicijų išryškėja kalbant apie įrodymus. AAD pripažįsta, kad, norint nubausti pažeidėją, reikia neginčijamų faktų, kurių šiuo atveju nebuvo.
„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turi įvertinti visas faktines aplinkybes ir surinkti įrodymus, kad patvirtintų minėtą faktą, – teigiama AAD atsakyme. – Sužinoję apie galimą pažeidimą aplinkosaugininkai reagavo nedelsiant, buvo tikrinama medžioklė, imtasi priemonių fiksuoti pažeidimą. Aplinkosaugininkai bendravo su pranešėju, išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, tačiau įrodymų apie galimą pažeidimą negalėjo pateikti pranešėjas, taip pat įrodymų nebuvo išaiškinta atlikus tyrimą“.
AAD pareigūnai, atvykę po fakto ir, kaip teigia liudininkas, iš anksto perspėję galimus pažeidėjus, įrodymų rasti jau nebegalėjo. Tuo tarpu našta įrodyti pažeidimą perkeliama pačiam pranešėjui.
Aut. past.
Šis teiginys atveria sistemos spragą – pareigūnai, atvykę po fakto ir, kaip teigia liudininkas, iš anksto perspėję galimus pažeidėjus, įrodymų rasti jau nebegalėjo. Tuo tarpu našta įrodyti pažeidimą perkeliama pačiam pranešėjui.
„Skatintume asmenis, matančius galimą pažeidimą, informuoti aplinkosaugininkus skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir įrodymais fiksuoti įvykio aplinkybes (fotografuojant, filmuojant ir pan.)“, – ragina AAD.
Tiesa, nors ir absoliučiai logiškas reikalavimas turėti nusikalstamos veikos įrodymus, labai jau maža tikimybė, kad paukščius stebintys žmonės tiesiog ims ir filmuos atsitiktinai netoliese vykstančias medžiokles, kad turėtų įrodymų, jei medžiotojams po kulka kartais paklius koks saugotinas paukštis…
Sistema be dantų?
Kyla pagrįstas klausimas, ar aplinkosaugininkai apskritai turi realių svertų kovoti su tokio pobūdžio pažeidimais? Jei pareigūnų procedūros reikalauja iš anksto susisiekti su medžioklės vadovu, tai suteikia galimybę per kelias minutes paslėpti bet kokį neteisėtą laimikį. Tuo tarpu iš pranešėjo reikalaujama tapti kone profesionaliu tyrėju – ne tik pamatyti, bet ir užfiksuoti pažeidimą vaizdo medžiagoje, kuri būtų tinkama kaip įrodymas.
Paradoksalu, tačiau net ir oficiali statistika rodo, kad paukščių medžioklės kontrolė yra pilkoji zona. AAD informavo, kad per praėjusį sezoną Lietuvoje sumedžiotos 6376 slankos, tačiau pridūrė, kad duomenys dėl neteisėtų medžioklių, kurių metu buvo sumedžioti konkrečiai paukščiai, nėra renkami.
Tai reiškia, kad realaus vaizdo, kiek ir kokių paukščių krenta nuo brakonierių kulkų, valstybė neturi. Lieka pasikliauti tik aktyvių piliečių, tokių kaip Gediminas Eigirdas, pranešimais. Tačiau kai po tokio pranešimo sistema pademonstruoja savo bejėgiškumą, kyla natūralus klausimas – kokia prasmė pranešti? Nebent turite filmuotą medžiagą, tada situacija keičiasi iš esmės.
1 Komentaras
aplinkosaugininkai medžioja kartu su medžiotojais ir veikia išvien. Seime pilna medžiotojų, todėl ir įstatymai tokie netobuli.