Nepadėjo nė savivaldybės pinigai – Kėdainių futbolo klubas iškrito iš pirmosios lygos

Sporto pasaulis kupinas dramatiškų istorijų apie triumfą ir skaudžius nuopuolius, tačiau tai, kas šiemet nutiko Kėdainių „Nevėžio“ futbolo klubui, pranoksta daugelį scenarijų. Sezonas, į kurį komanda žengė su medalių viltimis, baigėsi katastrofa – iškritimu iš I lygos. Lemtingu tapo vos vienas taškas, kurio pritrūko, kad būtų išsaugota vieta I lygoje, o dabar klubo laukia sunkus kelias atgal iš II lygos. Tai – didžiulis sukrėtimas ne tik patiems žaidėjams ir futbolo klubo administracijai, bet ir ištikimiems Kėdainių futbolo sirgaliams. Kas lėmė tokį skaudų kritimą ir ką reikės daryti, kad klubas atsitiestų po šiųmetės nesėkmės?

Priešpaskutinė vieta privertė atsisveikinti su I lyga

2025-ųjų metų I lygos sezonas baigėsi, o galutinė turnyrinė lentelė Kėdainiams atnešė nemalonias žinias – „Nevėžis“, surinkęs tiek pat taškų, kiek ir laipteliu aukščiau likę Šiaulių dubleriai, dėl prastesnių tarpusavio rungtynių rezultatų liko priešpaskutinėje, penkioliktoje, vietoje. Tai reiškė automatišką iškritimą į žemesnį divizioną kartu su Panevėžio B ekipa.

Tuo tarpu „TransINVEST“ iškovojo tiesioginį kelialapį į aukščiausią šalies lygą. Šiaulių dubleriai turi šansą pereinamosiose rungtynėse kovoti dėl išlikimo lygoje.

Iškart po sezono pabaigos klubas kreipėsi į savo bendruomenę, neslėpdamas nusivylimo, bet ir žadėdamas sugrįžti.

„Per pastaruosius penkis sezonus komanda buvo Pirmosios lygos nugalėtojai, du kartus iškovojo lygos bronzos medalius, bet reikia pripažinti, kad sporte yra ne vien pergalės, bet ir nuopuoliai. Apgailestaujame, kad komanda šiemet taip ir nerado rakto į pergales, nors sezono pradžioje atrodė kitaip.

Norime atsiprašyti visų „Nevėžio“ futbolo sirgalių už nevykusį šį sezoną, bet tuo pačiu pabrėžiame, kad klubas dės visas pastangas kuo greičiau grįžti į pergalių kelią. Ačiū, kas tikite mumis, grįšime dar stipresni!“ – rašoma oficialiame klubo pranešime.

Draugiškos rungtynės suteikė viltį medaliams

Ironiška, tačiau prieš sezoną nuotaikos Kėdainiuose buvo kardinaliai priešingos. Komanda demonstravo solidų žaidimą ir teikė didelių vilčių. Pasak klubo vadovo Sauliaus Skibiniausko, pasiruošimas vyko sklandžiai, o rezultatai draugiškose rungtynėse leido tikėtis kovos dėl aukščiausių vietų.

„Įsivaizduokit, prieš sezoną mes žaidėm eilę draugiškų rungtynių, apie dešimt, ir ten daug pergalių pasiekėme prieš žymiai stipresnes komandas. Mes netgi lygos nugalėtoją, „TransINVEST“ komandą, Kėdainiuose nugalėjome rezultatu 2:0. Taip pat apylygiai žaidėm su A lygos komandomis. Tai, liaudiškai tariant, prieš sezoną mums medalius daug kas kabino“, – prisiminimais dalijosi S. Skibiniauskas.

Atrodė, kad klubas, išsaugojęs komandos branduolį, kuris per pastaruosius metus laimėjo ir lygą, ir bronzos medalius, bei pasipildęs kvalifikuotais žaidėjais, yra pasiruošęs dar vienam sėkmingam žygiui. Tačiau futbole logika ne visada veikia, ir tai, kas atrodė kaip tvirtas pamatas, sezono metu subyrėjo į šipulius.

Per sezoną keitėsi trys treneriai

S. Skibiniauskas atvirai pripažįsta – vienos priežasties, kodėl gi šiame sezone jiems taip nepasisekė, nėra. Anot jo, komandos nesėkmę lėmė visas kompleksas problemų, susidėjusių į vieną vietą. Juk ne veltui sakoma, kad bėda po vieną nevaikšto.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad nesėkmės sezono metu klubą lydėjo nuo pat pradžių. Dėl to teko imtis neįprastos taktikos – sezono metu buvo pakeisti net trys treneriai. Tai, pasak klubo vadovo, buvo desperatiškas bandymas gelbėti skęstantį laivą.

„Mes per metus tris trenerius pakeitėm, ieškodami geresnių rezultatų. Pirmą kartą mes taip darėm. Pirmas treneris, galima sakyti, pats išėjo. Po pirmų penkių ar šešių rungtynių pamatęs, kad nėra rezultato, labai pergyveno, jaudinosi ir tiesiog pats atsisakė dirbti.

Tada mes pasamdėme specialistą iš Latvijos, bet pamatėme, kad  rezultatai išlieka prasti. Reikėjo kažką daryti, gelbėti komandą.

Tada ir pasamdėme trečią trenerį – buvusį mūsų trenerį, kurį seniai pažinojom, Vitalijų Stankevičių, pabandėm dar su juo išsigelbėti, bet jau buvo per vėlu…“ – chaotišką sezoną prisiminė S. Skibiniauskas ir pridūrė, kad nors ir kaip neįprastai atrodo tokios trenerių rokiruotės, tai rodo, kad klubas nesnaudė rankų sudėjęs, o darė, ką gali, kad situaciją išgelbėtų.

Palūžo ir psichologiškai, ir fiziškai

Nors komandos branduolys buvo išsaugotas, aikštėje trūko vienybės. Vietoj to, kad nesėkmės sutelktų, jos, atrodo, komandą skaldė.

„Aš matau, kad nesusilipdė komanda. Kai prasideda pralošimai, kartais komandos susivienija, pakyla į kovą, o mes kažkaip subyrėjome… Gal treneriai nesudirbo, gal kažkur patys žaidėjai neprisikėlė tai kovai. Mačiau, kad jau sezono gale komanda ir psichologiškai palūžo“, – atviravo vadovas.

Tačiau bene svarbiausia priežastis, kurią įvardijo S. Skibiniauskas, – komandą tiesiog išretinusi traumų epidemija. Anot jo, tai buvo išskirtinis atvejis, su kuriuo klubas dar nebuvo susidūręs.

„Šiemet buvo tiesiog išskirtinis atvejis, kad būtų tiek daug traumuotų žaidėjų. Aš skaičiuoju, kad turbūt kokie 60–70 proc. žaidėjų per sezoną turėjo traumas. Nuolat turėdavome keturis, penkis, šešis traumuotus žaidėjus, o futbole tai yra labai daug.

Pavyzdžiui, pagrindinis mūsų puolėjas rugpjūčio mėnesį gavo labai rimtą raiščių plyšį ir iki sezono galo negalėjo atsistatyti.

Spalio mėnesį iškrito ir komandos kapitonas. Ir tai nebuvo smulkios traumos, kurios gyja per savaitę ar dvi. Būdavo, kad žaidėjai iškrisdavo trims mėnesiams. Tai buvo kertinis smūgis“, – pasakojo S. Skibiniauskas.

Galiausiai, kaip dažnai nutinka sporte, neaplenkė ir paprasčiausias nesėkmės faktorius. Klubo vadovas prisimena ne vienas rungtynes, kurios buvo pralaimėtos paskutinėmis akimirkomis.

„Tiks ir liaudiškas posakis – sėkmės pritrūko. Kiek rungtynių mes pralošėm pačioje pabaigoje, per pridėtą laiką… Kokias penkias, šešias rungtynes taip paleidom. O patys turėdami progų, tiesiog negalėjom įmušti. Kaip aš sakau, kamuolys per liniją ridenasi, bet išsisuka iš vartų. Viską tą sudėjus, ir turėjom vieną prasčiausių sezonų“, – reziumavo S. Skibiniauskas.

Nei infrastruktūros problemų, nei finansų stygiaus nejaučia

Dažnai sporto komandų nesėkmės siejamos su finansiniais sunkumais ar prasta infrastruktūra. Tačiau S. Skibiniauskas tikina, kad šiuo atveju tai nebuvo lemiami faktoriai.

„Mes esam realistai, mūsų klubas neturi jokių finansinių problemų, neturime skolų. Gyvenam visąlaik pagal savo kišenę, ir mūsų biudžetas tikrai nebuvo iš paskutiniųjų lygoje. Infrastruktūra taip pat gera – stadionas neseniai renovuotas, turime ir žolės, ir dirbtinos dangos aikštes, puikias buitines patalpas, video analizės salę. Mus tenkina, ir priešininkai niekada nesiskundė. Tai tikrai nebuvo priežastis“, – tvirtino klubo vadovas.

Anot jo, klubas turi ištikimų partnerių, kurie remia komandą „ir prie laimės, ir prie nelaimės“. Savivaldybės parama taip pat buvo stabili. 2025 metais klubui iš rajono biudžeto buvo skirta 170 000 eurų.

„Aš manyčiau, Pirmajai lygai mes iš savivaldybės gaudavom normalų finansavimą“, – teigė S. Skibiniauskas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad net klubui iškritus į žemesnę lygą, savivaldybė nenusisuks ir finansavimo drastiškai nemažins.

Turi atsigauti, o po to kils į kovą

Nepaisant skaudaus smūgio, klubas rankų nuleisti neketina. Tikslas – kuo greičiau sugrįžti į Pirmąją lygą.

„Mes tikrai kelsime pačius aukščiausius planus, kad per artimiausią sezoną, maksimum per du, grįžtume atgal.

Mums tai yra labai stiprus smūgis žemiau juostos, nes visada kovodavom dėl medalių, būdavome penketuke.

Dabar laukia darbai. Jau gruodžio mėnesį pradėsime dėliotis planus. Aišku, viskas prasidės nuo trenerio paieškų, o tada komplektuosime komandą“, – ateities planais dalijosi S. Skibiniauskas.

Vadovas pabrėžė, kad ir toliau bus remiamasi vietiniais, Kėdainių krašto, futbolininkais.

„Mes ir Pirmoje lygoje labai daug rėmėmės kėdainiečiais, pas mus daugiau negu 50 proc. komandos sudarė vietiniai žaidėjai. Manau, dabar atjauninsim komandą ir stengsimės, kiek įmanoma, remtis savo krašto talentais. Jau dabar kalbamės su vaikinais, jie yra pilni ryžto ir sako, kad darys viską, kad kuo greičiau grąžintų komandą ten, kur jos vieta“, – optimizmo neprarado vadovas.

Savivaldybė miglotai kalba apie finansavimą FK „Nevėžis“

Klubo ateitis, žinoma, priklausys ir nuo finansinio stabilumo. Kėdainių rajono savivaldybė oficialiai patvirtino, kad ateinančiais metais klubas, kaip ir kitos sporto organizacijos, turės galimybę dalyvauti sporto programų konkurse, kurio tvarkos aprašas šiuo metu tikslinamas.

Tačiau paprašius Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio, kaip asmens, dedančio galutinį parašą skirstant biudžeto lėšas, įvertinti situaciją ir pasakyti, ar klubui, iškritusiam į žemesnę lygą, finansavimas galėtų būti mažinamas, o gal kaip tik didinamas, siekiant greitesnio sugrįžimo, meras nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

„Didžiausią tašką pinigų skyrimui deda rajono Tarybos nariai, tad jie ir priims sprendimą“, – atsakomybę perkėlė meras.

Tokia miglota pozicija palieka daug neatsakytų klausimų. Nors S. Skibiniauskas tiki, kad savivaldybė  nenusisuks, nes futbolas Kėdainiuose turi gilias tradicijas, aiškumo dėl ateities finansavimo kol kas nėra.

Galiausiai akivaizdu, kad Kėdainių „Nevėžio“ laukia ilgas ir sunkus sezonas Antrojoje lygoje. Tai bus ne tik sportinis, bet ir psichologinis išbandymas visai klubo bendruomenei. Tačiau, kaip sako patys klubo atstovai, po kiekvieno nuopuolio svarbiausia atsitiesti. Ar pavyks tai padaryti, parodys laikas, darbas ir visų suinteresuotų pusių – klubo, rėmėjų ir savivaldybės – vienybė.