Mokestis už komunalines atliekas dar nesikeis

 Mokestis už komunalines atliekas dar nesikeis

Nepaisant to, kad rūšiuojamų atliekų skaičiai auga, auga ir komunalinių atliekų kiekiai. Štai šiemet per pirmąjį pusmetį kraštiečiai sukaupė 11 tonų atliekų daugiau, nei pernai.

Eglė KUKTIENĖ

Kėdainiuose dar nesikeis mokesčio dydis už komunalinių atliekų tvarkymą. Jau antrą kartą rajono taryboje nepatvirtinta nauja šio mokesčio apskaičiavimo metodika, pagal kurią dalis gyventojų būtų mokėję mažiau, tačiau būtų buvę ir tokių, kuriems tektų šiek tiek plačiau atverti pinigines. 

Kai kurie politikai nesuprato mokesčio apskaičiavimo metodikos

Nors savivaldybės specialistai jau ne vieną mėnesį rajono politikams aiškino, kaip planuojama skaičiuoti naują mokestį, ne visi iš jų sugebėjo tai perprasti ir vėl atmetė parengtą sprendimo projektą, reikalaudami jį dar pakoreguoti ir patobulinti.

Už naują mokesčio už komunalinių atliekų skaičiavimo metodiką atsakingas savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis nesugebėjo rajono tarybos narių įtikinti, kad  siūloma naujoji mokesčio apskaičiavimo tvarka yra teisinga. 

Jis aiškino, kad mokestis už komunalines atliekas priklausytų ne tik nuo gyventojų skaičiaus, bet ir gyvenantiems individualiuose namuose – nuo konteinerių pakėlimo skaičiaus, o įmonėms dar ir nuo darbuotojų skaičiaus, turimo nekilnojamojo turto ploto, vykdomos veiklos tipo, taip pat ir konteinerių pakėlimų skaičiaus.

Tikėtasi, kad naujoji mokesčio skaičiavimo metodika skatintų rūšiavimą, tačiau kai kuriems politikams kliuvo tai, kad rūšiuoti būtų skatinami tik gyvenantys individualiuose namuose, o daugiabučių gyventojams mokesčio dydis nei nuo sukauptų atliekų, nei nuo jų išrūšiavimo nepriklausytų. 

Ir nors dėl to politikai pažėrė nemažai priekaištų, tačiau iki šiol nei vienas iš jų taip ir nepasiūlė jokio būdo, kaip būtų galima suskaičiuoti, kiek atliekų prikaupia ir išrūšiuoja daugiabučių gyventojai, nešantys atliekas į bendrojo naudojimo konteinerius.

Individualių valdų savininkams nauja mokesčių sistema būtų palanki – tinkamai rūšiuojant atliekas būtų pavykę nemažai sutaupyti.

Nenori mokėti ir pagal patalpų plotą

Politikams, ypač tiems, kurie turi savo verslams ir ūkiams priklausančias dideles komercines patalpas, užkliuvo ir tai, kad skaičiuojant mokestį ketinama atsižvelgti ir į patalpų plotą. 

Pasak šiai idėjai nepritariančių, šiukšles sukaupia ne patalpos, o žmonės, todėl esą mokestį ir reikėtų skaičiuoti tik pagal žmonių, o ne pagal verslo įmonių ar ūkininkų valdomų patalpų plotą.

Bendrojo skyriaus vedėjas E. Grigaitis paaiškino, kad toks pasiūlymas teikiamas todėl, kad  nekilnojamojo turto plotas yra tikras ir lengvai patikrinamas faktas, kuris nesikeistų arba keistųsi sąlyginai retai, priešingai, nei darbuotojų skaičius.

Valdininko teigimu, juridiniai asmenys apie darbuotojų skaičių informaciją savivaldybei turi pateikti tik du kartus per metus, ir neretai esą jų teikiama informacija neatitinka faktinės situacijos, o tuo tarpu įmonių valdomą nekilnojamojo turto plotą patys savivaldybės administracijos darbuotojai gali nesunkiai bet kada patikrinti Registrų centro duomenų bazėje, esą todėl ir siūloma mokestį skaičiuoti remiantis tokia tvarka. 

Kai kuriems mokestis mažėtų, o kai kuriems ir padidėtų

Rajono taryboje naujai mokesčio apskaičiavimo tvarkai nepritarta ir dėl to, kad daliai gyventojų, kurie gyvena individualiuose namuose ir rūšiuoja atliekas, mokestis galėtų sumažėti. Galėtų sumažėti jis ir kai kuriems daugiabučių gyventojams, o daliai jų jis  nesikeistų. Tačiau didžiausia problema įžvelgta dėl to, kad tiems, kurie butuose gyvena po vieną ar po du, mokestis net ir šiek tiek didėtų, apytikriai po 3-4 eurus per metus.

„Individualios valdos gyventojams, jei ten gyvena 4-5 asmenų šeima, mokestį pavyktų susimažinti ir apie 50 eurų per metus.

Daugiabučių gyventojams galėtų būti ir mažėjantis mokestis, o kai kam gali padidėti keliais eurais, priklausomai nuo bute registruotų gyventojų skaičiaus. 

Individualios valdos gyventojams, jei ten gyvena 4-5 asmenų šeima, mokestį pavyktų susimažinti ir 50 eur. per metus

E. Grigaitis.

Brangtų tiems, kas gyvena po vieną ar po du. 

Tačiau mes tikrai nepamirštame socialiai jautrių asmenų. Vieniši senjorai, socialiai pažeidžiami asmenys galės gauti kompensacijas, ir dėl to jiems nereikėtų papildomai rašyti jokių prašymų ir niekur kreiptis“, – akcentavo Bendrojo skyriaus vedėjas.

E. Grigaičio teigimu, šioms automatinėms kompensacijoms iš savivaldybės biudžeto reikėtų maždaug 70 tūkst. eurų, tačiau ir tokiu paaiškinimu kai kurie politikai liko nepatenkinti.

Turi padengti kaštus

Mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą dydį ir jo skaičiavimo metodiką norima keisti todėl, kad dabar komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas savivaldybei atsieina apie 2 mln. eurų per metus, tačiau už šią paslaugą iš įmonių ir gyventojų surenkama vos 1,6 mln. eurų. 

Savivaldybei pačiai tenka sumokėti apie 400 tūkst. eurų skirtumą dėl jau daugybę metų neteisingai apskaičiuojamo mokesčio. Taip yra todėl, kad gyventojai ir įmonės pristato kur kas didesnį kiekį atliekų nei už jį sumoka.

Be to, net 6 proc. gyventojų yra dar ir įsiskolinę – laiku nesumoka komunalinio atliekų tvarkymo mokesčio, o savivaldybei atliekų tvarkytojų pateikiamos sąskaitos turi būti apmokamos laiku, tad ir šį skirtumą jai tenka dengti iš biudžeto ir vėliau išieškoti pinigų iš skolininkų.

„Jeigu būtų taikoma naujoji kainų metodika, surenkamos lėšos padengtų išlaidas, kurias patiria savivaldybė“, – pabrėžė E. Grigaitis, tačiau nepaisant to, mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymo projektas vėl grąžintas patobulinti.

„Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su pernai metų pirmuoju pusmečiu, plastiko, stiklo rūšiavimas augo daugiau, kaip 52 proc. Tekstilės atliekų rūšiavimas augo daugiau, kaip 46 proc.  Tačiau komunalinių atliekų skaičius taip pat auga – 1,93 proc.“, – E. Grigaitis.

Kas dirbo, o kas ne?

Kol nebus patvirtinta nauja mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo metodika, savivaldybė ir toliau turės mokėti tiek gyventojų, tiek įmonių nesumokamą mokestį (o jis nesumokamas todėl, kad nėra apskaičiuojamas) už sukaupiamas perteklines atliekas. 

Šis klausimas per keturis mėnesius pasistūmėjo tiek, kiek valdančioji koalicija darbo į jį įdėjo, nes kiti neprisidėjote, jokių siūlymų nemačia

P. Aukštikalnis.

Savivaldybės specialistai jau 7 mėnesius dirba vis keisdami ir tobulindami šio mokesčio apskaičiavimo metodiką, tačiau politikams niekaip nesugeba įtikti. Šie kiekvieną kartą sukritikuoja jų atlikta darbą, tačiau, kaip pastebėjo vicemeras Paulius Aukšitkalnis, savo pasiūlymų, kaip reikėtų teisingai apskaičiuoti mokestį, iki šiol nė vienas iš jų taip ir nepateikė. 

„Jau antras kartas, kai svarstome šį klausimą, o dabar kai kurie elgiasi taip, lyg pirmą kartą jį girdėtų. 

Lyg nebūtume nei komitetuose, nei taryboje svarstę, nei papildomuose susitikimuose. 

Visi rajono taryboje staiga turi kalną klausimų, pasiūlymų. O kur jūs buvote anksčiau?

Šis klausimas, po paskutinio jo svarstymo, per keturis mėnesius pasistūmėjo tiek, kiek valdančioji koalicija darbo į jį įdėjo, o jūs, opozicija, tik kritikuojate. 

Jūsų siūlymų pasigedau“, – sakė vicemeras P. Aukštikalnis.

Jis pridūrė, kad toks sudėtingas klausimas negali būti idealiai išspręstas iš karto, tačiau puiki pradžia ta, kad individualių valdų savininkai bus skatinami rūšiuoti, o laikui einant bus galima galvoti ir apie palankesnes sąlygas daugiabučių namų gyventojams.

„Valdantieji ramiai ir atsakingai visus šiuos keturis mėnesius dirbo, daugybę kartų rinkosi, svarstė šiuos klausimus, teikė siūlymus.

Nenoriu sakyti, kad padarytas darbas yra tobulas ir viskas be išimties teisinga. 

Probleminių dalykų yra, ir prie šio klausimo reikės dar ne kartą grįžti, tačiau pokyčiai yra padaryti, ir jie eina teisingo mokesčio skaičiavimo link“, – akcentavo valdančiosios koalicijos pirmininkė Nijolė Naujokienė. 

Svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė

Vis daugiau Kėdainių rajono gyventojų rūšiuoja atliekas, tačiau nemažai jų tai daro netinkamai – rūšiuojamų atliekų konteinerių užterštumas vis dar yra labai didelis (siekia net ir 30 proc.). 

Nepaisant gerėjančių rūšiavimo skaičių, komunalinių atliekų skaičius taip pat auga, o tai yra labai paradoksalu, mat manoma, kad rūšiavimas turėtų padėti sumažinti komunalinių atliekų kiekius.

„Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su pernai metų pirmuoju pusmečiu, plastiko, stiklo rūšiavimas augo daugiau, kaip 52 proc. Tekstilės atliekų rūšiavimas augo daugiau, kaip 46 proc. 

Tačiau komunalinių atliekų skaičius taip pat auga – 1,93 proc.“, – vardijo E. Grigaitis.

Pasak jo, per pirmąjį šių metų pusmetį Kėdainių krašto gyventojai sukaupė 11,4 tonų komunalinių atliekų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. 

 

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video