Mokėsi riešinių mezgimo paslapčių
Pirmajame programos „Bendrystė – puiki galimybė naujai pažinti senuosius amatus“ užsiėmime Kėdainių rajono bendruomenių narės mokėsi riešinių mezgimo amato./Džestinos Borodinaitės nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name startavo Kėdainių rajono savivaldybės finansuojama Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dviejų dalių programa „Bendrystė – puiki galimybė naujai pažinti senuosius amatus“.
Pirmasis užsiėmimas
Pirmajame programos užsiėmime „Riešinių mezgimas“ Kėdainių rajono bendruomenių narės mokėsi riešinių mezgimo amato.
Sertifikuota amatininkė iš Raseinių Gendrūta Kauneckienė kraštietes supažindino su riešinių mezgimo istorija Lietuvoje, atskiriems regionams būdingais raštais, parodė Josvainių valsčiaus, Pilsupių kaime užfiksuotas riešines, kurių raštai sukomponuoti iš rombų, gyvybės medelių ir žvaigždučių, pasidalijo tradiciniais raštais, mokė karoliukų vėrimo subtilybių, paaiškino, kodėl reikia tvirtai megzti ir kaip jas numezgus gražiai susiūti.
Turi būti prasmingas
Edukacijos metu riešinių mezgėja itin daug dėmesio skyrė raštams, kalbėjo apie ornamentiką.
„Svarbiausia, kad jis turėtų prasmę ir nebūtų klaidinantis.
Nes juk nuo senų senovės žmonėms įvairūs raštai, ornamentika buvo lygiai tas pats, kaip mums dabar rašytinis raštas, kuris negali būti bet kaip sudėliotas“, – akcentavo G. Kauneckienė.
Riešinių raštus mezgėja kuria remdamasi etninės kultūros gyvąja tradicija, etnografinėse ekspedicijose surinkta medžiaga, tarpukario Lietuvos, taip pat Pauliaus Galaunės, Marijos Gimbutienės, Pranės Dundulienės leidiniais.
Vienas malonumas
Sudėtingiausias ir daugiausia atsakomybės reikalaujantis darbas mezgant riešines, anot G. Kauneckienės, karoliukų suvėrimas.
G. Kauneckienė riešinių raštus kuria remdamasi etninės kultūros gyvąja tradicija, etnografinėse ekspedicijose surinkta medžiaga, tarpukario Lietuvos, taip pat Pauliaus Galaunės, Marijos Gimbutienės, Pranės Dundulienės leidiniais.
Aut. past.
Pats riešinių mezgimas, kūrėjos teigimu, – vienas malonumas.
„Prieš mezgant riešines reikia susikomponuoti ir nusipiešti schemą, apgalvoti, kokio dydžio riešui bus mezgama riešinė, atsirinkti norimus spalvų derinius, pasiruošti karoliukus.
Sunkiausia ir atsakingiausia yra susiverti karoliukus ant siūlo. Bet kokia klaida gali sugadinti raštą ir riešines teks ardyti“, – pabrėžė G. Kauneckienė.
Riešinių mezgėja tikino, kad įprastai, jei niekas nesutrukdo, vieną riešinių porą ji numezga per kelias dienas, pasitaiko, kad kūrybinis procesas trunka ir ilgiau.
G. Kauneckienė pasidžiaugė, jog meniškos ir šiltos riešinės pastaraisiais metais vis labiau populiarėja ir yra vis labiau vertinamos.
Dėkojo amatininkei
Programos „Bendrystė – puiki galimybė naujai pažinti senuosius amatus“ ir Tradicinių amatų centro Arnetų name kultūrinių renginių organizatorė Jūratė Atkočiūnienė dėkojo sertifikuotai amatininkei už tradicijos puoselėjimą, perdavimą ir linkėjo toliau tęsti šį prasmingą darbą.
