Meironiškiečius lankė jaunųjų svita
Jau trečius metus Meironiškių gyventojai per Užgavėnes sulaukia ratuotų svečių. Į jų kiemus suko pakinkyti arkliai su pilnu vežimu balsingų persirengėlių. Šiais metais į duris beldėsi visa jaunųjų svita.
Per kaimą – su arkliais
„Kažkada nusprendėme, jei žmonės pas mus neateina, mes pas juos eisime ir ne eisime, o su arkliais atvažiuosime“, – linksmai nusiteikusi kalbėjo Krakių kultūros centro Meironiškių skyriaus vadovė Rita Tamošaitienė, originaliai pažvelgusi į daugelio renginių organizatoriams pažįstamą žmonių pasyvumo iššūkį.
Ji sako norinti Užgavėnių šventime atgaivinti bendruomeniškumo dvasią.
„Galvojau, kad ši šventė galėtų būti šis tas daugiau negu vien Morės deginimas, Lašininio ir Kanapinio kova ir pasižaidimai lauke. Žinoma, tai labai smagios ir reikalingos tradicijos. Bet norisi į šventimą įtraukti kuo daugiau žmonių. Todėl patys lankome žmones.
Šias metais sukau galvą, kaip čia įdomiau viską pateiktus. Ir visai netikėtai šovė mintis: persirengti vestuvininkais. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas, žinoma, jauniesiems: jaunajai Gavėniai ir jaunikiui Pasninkui. Juos lydėjo gausi palyda: svočia, piršliai, pamergės, muzikantai“, – pasakojo R. Tamošaitienė.
Jaunuosius noriai sutiko
Meironiškiečiai jaunuosius mielai sutiko. Ne tik kartu pasišoko, pabendravo, bet ir „gyvenimo pradžiai“ naujakuriams, atvykusiems į Meironiškių kaimą, sumetė: kas blynų, kas pyragų, o kas ir dešrų nepagailėjo.
„Žmonės iš pradžių manė, kad visa kapela į kaimą koncertuoti atvažiavo – važinėjome po kaimą įsidėję garso kolonėlę, tad liaudiškos dainos skambėjo plačiai. Žinoma, svarbiausia, ne dovanos, bet gera nuotaika ir abipusis dėmesys. Juk seniau buvo sakoma, kad jeigu per Užgavėnes į trobą „ubagas“ neužsuka, tai jau labai prastas šeimininkas tenai gyvena, gal net už „ubagą“ prastesnis“, – pasakojo R. Tamošaitienė. Ir pridūrė, kad tai kone vienintelė diena metuose, kai gali drauge su visais pats iš savęs pasijuokti, pakvailioti ir iš širdies pasilinksminti.
Paklausus, ar ir kitais metais per Užgavėnes meironiškiečiai vėl kinkys arklius, pašnekovė nedvejojo: „Kol kaime yra arklių, būtinai.“
