Mantviliškiečiai atstatė nugriautą kaimo simbolį – gandralizdį

 Mantviliškiečiai atstatė nugriautą kaimo simbolį – gandralizdį

Dotnuvos seniūnijos Mantviliškio kaimo žmonės pavasarį sutiko džiugiomis nuotaikomis – vietos gyventojo Mariaus Manioko iniciatyva atstatytas praėjusiais metais įvykusios avarijos metu nuverstas šio kaimo simbolis – gandralizdis./Asmeninio archyvo nuotr.

Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Mantviliškio kaimo žmonės pavasarį sutinka džiugiomis nuotaikomis – vietos gyventojo Mariaus Manioko iniciatyva atstatytas praėjusiais metais įvykusios avarijos metu nuverstas šio kaimo simbolis – gandralizdis. Beje, gandralizdis atstatytas, o jame jau apsigyveno gandrai.

Kaimo simbolis

Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos viešosios bibliotekos Mantviliškio filialo vadovė, bibliotekininkė ir vietos gyventoja Inga Štarienė sakė, kad šis gandralizdis daugybę metų buvo kaimo simbolis, todėl jo atstatymas tiek kaimui, tiek jo gyventojams reiškia labai daug.

„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų Mantviliškio kaimas vėl turi savo simbolį – gandralizdį. Šiandien kaimo gyventojo Mariaus Manioko iniciatyva jis buvo atstatytas ir dabar belieka laukti sugrįžtančių gandrų“, – šypsojosi I. Štarienė.

Gandralizdyje jau gyvena gandrai./Asmeninio archyvo nuotr.

Beje, vietos gyventojai jau pastebėjo gandralizdyje besitvarkančius sugrįžusius gandrus.

Svarbus žmonėms

Bibliotekos vedėja sako, kad iniciatyva atstatyti gandralizdį kilo jau pernai. Kaimo gyventojai tarėsi, kaip reikės tai padaryti.

„Labai gaila, kad įvyko eismo įvykis ir, ačiū Dievui, kad jame nenukentėjo vairuotojas, tačiau gal kai kam ir juokinga, bet nuvirto stulpas, ant kurio buvo mūsų kaimo gandralizdis.

Tas gandralizdis buvo tapęs mūsų kaimo puošmena ir jame eilę metų perėjo gandrai.

Kaimo gyventojai kalbėjo, planavo atstatyti gandralizdį, nes Mantviliškio kaimas be jo kažkaip ne mūsų kaimas. Gaila, nes su visu stulpu nuvertė.

Gandralizdis senas, kiek atsimenu, jis ten visada buvo“, – žmonių godas perdavė kaimo bibliotekininkė I. Štarienė.

Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos Mantviliškio filialo vadovė, bibliotekininkė ir vietos gyventoja Inga Štarienė sakė, kad šis gandralizdis daugybę metų buvo kaimo simbolis.

Aut. past.

Ankstų rytą

Priminsime skaitytojams, kad eismo įvykis Mantviliškio kaime įvyko praėjusių metų vieną ankstų gruodžio mėnesio rytą – apie 06 val. 30 min.

Policijos pareigūnų surinktais duomenimis, kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, esant slidžiai kelio dangai, vilkikas „Scania“ nuvažiavo nuo kelio ir, kliudęs kelio ženklą, apvirto ant šono.

Į įvykio vietą atskubėjus pareigūnams paaiškėjo, kad vilkiką vairavo blaivus 1986 metais gimęs vyras. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. 

Gabentas krovinys buvo perkrautas į kitą vilkiką, o avariją patyrusiu vilkiku pasirūpino atvykusi specialioji technika – evakuatorius.

Baltieji gandrai

Sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.

Baltasis gandras – gandrinių paukščių būrio, gandrinių šeimos paukščių rūšis.

Priklausomai nuo Lietuvos regiono, baltasis gandras vadinamas ir šiais sinonimais: gandras, busilas, starkus, gužas, gužutis, bacionas, o žemaičių kalba – gožos, gondros.

Lietuvoje labai dažna rūšis ir jų populiacija yra tikrai didelė – priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų ir pagal tankumą bene vienintelė tokia visoje Europoje.

Pavyzdžiui, pagal paskelbtas 1994–2010 m. baltųjų gandrų populiacijos studijas, Lietuva sudaro tik 1,1 % jų gyvenamos teritorijos, bet joje peri apie 8,4 % pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos.

Baltieji gandrai aptinkami visoje šalies teritorijoje, bet gausiausiai – Suvalkijoje bei pamaryje.

1 Komentaras

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Rekomenduojame parsisiųsti:

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video