Žlugo valdančiųjų ketinimai įsteigti dar vieną etatą

 Žlugo valdančiųjų ketinimai įsteigti dar vieną etatą

Dar vieno etato Kėdainių rajono savivaldybėje steigimas ir valdininkų gretų gausinimas. Tokios savivaldybės vadovų užmačios buvo pateiktos svarstyti rajono savivaldybės Tarybai. Įrodinėta, kad dar viena nevyriausybinių organizacijų darbo koordinatoriaus pareigybė yra tiesiog būtina. Tačiau neatremiamų argumentų, kodėl šio darbo negalėtų atlikti jau esami savivaldybės darbuotojai, taip ir nebuvo pateikta. Savivaldybės kuluaruose kalbama, kad galbūt taip norėta galimai įdarbinti „naudingą“ žmogų.

Mažėjant gyventojų mažiau ir darbo

Valdininkų armijos didinimas – tema, nuolatos kelianti nemažai aštrių diskusijų. Neretai mėgstama pasigirti, jog darbuotojų skaičius per daug metų Kėdainių rajono savivaldybėje nekinta. Tačiau nutylima, kad per daugelį metų rajone drastiškai sumažėjo gyventojų skaičius. O visa tai lemia ir darbo krūvio, tenkančio savivaldybės darbuotojams mažėjimą.

Praėjusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje netrūko emocijų. Aistros virė savivaldybės vadovams nusprendus įsteigti dar vieną etatą. Šį kartą nuspręsta, jog Kėdainių rajonui būtinai reikia žmogaus, kuris koordinuos nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Kam reikalingas dar vienas valdininkas?

Pagrindinės diskusijos kilo dėl to, ar būtina steigti naują etatą, kai savivaldybės administracijoje užtektinai darbuotojų. Juolab kad savivaldybės kuluaruose kalbėta, esą tokiu būdu norima galimai įdarbinti valdantiesiems parankų žmogų, o kandidatas, užimsiantis šią vietą, tarsi jau iš anksto parinktas…

Tačiau planai dar labiau padidinti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų valdininkų armiją žlugo. Kilus abejonėms, ar iš tiesų būtina steigti naują etatą, kai šias funkcijas gali perimti kiti mažiau užimti valdininkai, sprendimo projektui nebuvo pritarta.

„Rinkos aikštė“ pasidomėjo, kaip šią situaciją vertina valdančiajai daugumai oponuojantys rajono politikai.

Darbus galima išdalinti jau esamiems darbuotojams

Arūnas Kacevičius, Visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ pirmininkas, buvęs savivaldybės administracijos direktorius:

„Mano žiniomis, ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis palaiko bei jaunimo klausimus kuruoja viena darbuotoja, o jai tenkantis darbo krūvis – nemažas. Tačiau tai dar nereiškia, jog reikia dar vieno naujo etato.

Manau, jog visa tai galima išspręsti kur kas paprasčiau – dalį darbų paskirstyti esamiems savivaldybės administracijos darbuotojams.

Žmonių skaičius rajone, kaip ir savivaldybei tenkančių funkcijų – mažėja. Nuo liepos mėnesio vaiko teisių apsaugos funkcija pereina ministerijos žinion. Aš manau, tikrai galima išsiversti savais resursais. O rajono savivaldybės vadovai galėtų pasižiūrėti, ar tikrai tinkamai išnaudojami esami darbuotojai, ar tikrai jiems pakanka darbo, ar pagal savo pareigybes jie atlieka tai, kas jiems privalu atlikti.

Juk privačiame versle pirmiausia žiūrima kaip atsiradus papildomam darbų poreikiui išsiversti su jau turimais darbuotojais, jiems racionaliai, pagal kompetencijas paskirstant užduotis. Jeigu užimamoms pareigos atlikti nereikia visos darbo dienos, paprastai skiriamas ir koks nors papildomas darbas. Tad lygiai tokius pačius principus iš tikrųjų galima pritaikyti ir mūsų rajono savivaldybės administracijoje.“

Buvo nuspręsta įdarbinti „reikiamą“ žmogų?

Viktoras Muntianas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs Seimo pirmininkas bei ilgametis rajono meras:

„Esu įsitikinęs, kad darbuotojų rajono savivaldybės administracijoje esama pakankamai. Jiems priskiriamų funkcijų mažėja vykstant jų centralizacijai valstybės mastu. Kitaip sakant, savivaldos bei jai priskiriamų funkcijų lieka vis mažiau.

Gyventojų skaičius taip pat drastiškai mažėja, dėl to nematau pagrindo, kodėl turi būti plečiamas etatų skaičius, didinamas darbo užmokesčio fondas. Tikrai nematau priežasčių, dėl ko tai turi būti daroma.

Siūliau šias funkcijas paskirstyti jau esamiems darbuotojams, nekeičiant etatų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo dydžio. Dėl to jokių problemų nematau, tai rajono mero bei administracijos direktoriaus jurisdikcija. O savivaldybės Tarybos – tvirtinti etatų skaičių bei darbo užmokesčio fondo dydį. Savivaldybėje esama pakankamai žmonių, kuriems šias funkcijas galima priskirti, kurie jas galėtų sėkmingai vykdyti.

Manau, kad šioje konkrečioje situacijoje esama kiek kitokio pobūdžio motyvo – galbūt reikia įdarbinti tam tikrą, „reikalingą“ žmogų. Aš įsivaizduoju, kad poreikis sukurti naują etatą buvo labiau politinis, nes realaus pagrindo dar vienai darbo vietai steigti aš asmeniškai tikrai nematau.“

Savivaldybei esamų resursų užtenka

Stanislovas Blinstrubas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys:

„Tai, jog kuruoti nevyriausybinių organizacijų veiklą reikia savivaldybei – abejonių nekeliantis faktas. O ar tam resursų pakanka? Manau, jog savivaldybė iš tikrųjų turi pakankamai resursų.

Darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis – socialinė sritis, o ją kuruoja vienas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų Antanas Pavolis.

Ypač po to, kai vaiko teisių apsaugos koordinavimas, kas buvo viena šio direktoriaus pavaduotojo funkcijų, perėmė valstybė. O valstybės biudžeto lėšomis yra įsteigtas papildomas etatas. Todėl darbo laiko bei rūpesčių administracijos direktoriaus pavaduotojui, manau, tikrai sumažėjo.

Todėl šį darbą – miesto ir kaimo vietos veiklos grupių koordinavimą, mano įsitikinimu, puikiausiai galėtų atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.“

 Naujų pareigybių poreikis turi būti pagrįstas

Nijolė Naujokienė, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė, buvusi ilgametė rajono merė:

„Manau, kad teisingai pasielgė rajono Tarybos nariai nepritardami naujo etato steigimui. Naujų pareigybių poreikis turi būti visapusiškai pagrįstas.

Sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ir taip jau esant išpustam valdymo aparatui savivaldybės administracijoje, mano nuomone, naujų etatų steigimas būtų neracionalus sprendimas, tuštinantis mokesčių mokėtojų kišenę.

Paanalizavus savivaldybės administracijos struktūrą tikrai matosi, jog koordinuoti nevyriausybinių organizacijų veiklą yra kam. Mano nuomone, tai galėtų daryti kad ir vienas iš administracijos direktoriaus pavaduotojų. Ypač dabar, kai vaiko teisių apsaugos funkcijos vykdymo organizavimas tampa nepavaldus administracijai ir jos veiklos koordinuoti nebereikia. Darbo krūvis administracijoje, akivaizdu, dar labiau sumažėjo.

O pavyzdžiui, ką reikia koordinuoti administracijos direktoriaus pavaduotojui civilinės metrikacijos padalinio darbe, taip ir neatrandu: darbuotojų pakankamai, visi žino, kaip ir kokius dokumentus tvarkyti, registruoti gimimus ir mirtis bei santuokas. Koordinatoriaus dėl pavadinimo tikrai nereikia. Turime kur dėti pinigus.

Manau, kad reikia pagrįstai ir atsakingai peržiūrėti į esamas pareigybes ir atlikti funkcijų perskirstymą. Pažiūrėkime, kad ir Švietimo pagalbos tarnybos struktūrą. Tarnyba veikia miesto centre, kompaktiškame pastate, naudojasi informacinėmis technologijomis, o etatų, kaip atokioje mokykloje: direktorius, buhalterė, raštvedė, ūkvedys, valytoja, metodininkai ir t.t. Šitiek valstybės lėšų sunaudota jų pačių kvalifikacijai kelti, tai tegul nors taip bendruomenei „atidirba“ – prisiimdami funkcijas.“

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video