Liūties metu didžiausius nuostolius patyrė „Jurasta“
Artėjant mokyklinių prekių pirkimo bumui viena didžiausių bei kėdainiečių jau daugelį metų mėgstamai parduotuvei „Jurasta“ – neramus metas. Per praėjusią savaitę Kėdainius skandinusią liūtį ši parduotuvė patyrė, ko gero, didžiausius nuostolius. Kas dėl to kaltas? Parduotuvės atstovai ieško atsakymų į šį klausimą bei siekia, kad tokių atvejų ateityje daugiau nepasitaikytų.
Parduotuvė paskendo
„Jurasta“ liūties metu paskendo tikrąja žodžio prasme, nes visa parduotuvė plaukė, sandėlis taip pat.
Vanduo bėgo per duris iš Lauko gatvės pusės, o išbėgo per kitas duris į Ramybės skvero pusę. Buvome atsivežę daug naujų prekių. Dabar skaičiuojame nuostolius, kurie gali siekti tūkstančius eurų. Laimei, pastatas draustas, tačiau vis tiek nemalonu, labai liūdna, nes artėja sezonas, o mes paskendome“, – apie įvykusią nelaimę kalbėjo „Jurastos“ vadovė Jūratė Burlingienė.
Nuojauta neapgavo
Parduotuvės vadovė nelaimę nujautė būdama namuose. Pasirodo, jos nuojauta neapgavo.
[quote author=“J. Burlingienė“]Kai pamačiau liūtį pro langą, supratau, kad galiu nuskęsti. Supratau, kad parduotuvė pavojuje. Iškart išskubėjau ten. Prie parduotuves durų yra šulinys, ir ten žemiausias taškas gatvėje. Šulinys nesugėrė tokio didelio vandens kiekio. Vandeniui tiesiog nebuvo kur nubėgti.[/quote]
„Kai pamačiau liūtį pro langą, supratau, kad galiu nuskęsti. Supratau, kad parduotuvė pavojuje. Iškart išskubėjau ten. Prie parduotuvės durų yra šulinys, ir ten žemiausias taškas gatvėje. Šulinys nesugėrė tokio didelio vandens kiekio. Vandeniui tiesiog nebuvo kur nubėgti. Labai intensyviai lijo. Iš visų pusių vanduo bėgo būtent parduotuvės link. Visur asfaltas ir niekur vanduo nesusigėrė, niekur nenubėgo, o tas šulinys šniokštė tiesiog nuo per didelio vandens kiekio. Iš šulinio šniokštė fontanas į viršų“, – baisius vaizdus pasakojo J. Burlingienė.
Viduje – dar baisiau
Parduotuvė įrengta pastato pirmajame aukšte, ten įrengtas ir sandėlis. Savininkė, išvydusi vaizdą parduotuvėje ir kitose patalpose, puolė ieškoti pagalbos, nes viskas skendo akyse.
„Prie sandėlio durų rūsyje apie metrą vandens buvo. Parduotuvė visa buvo užsemta. Nebuvo nė vieno sauso plotelio. Iškart nuskubėjau pas ugniagesius, bet jie pasakė, kad skambinčiau numeriu 112. Paskambinau dar būdama pas juos. Bendrasis pagalbos centras nukreipė mane į avarinę tarnybą. Sandėlyje tuo metu buvo apie 30–35, o prie sandėlio durų apie 80 centimetrų vandens. Aš prieš stichiją buvau visiškai bejėgė. Tokį vandens lygį sulaikyti bet kokiomis priemonėmis man buvo neįmanoma“, – apie desperatiškus bandymus gelbėti parduotuvę kalbėjo jos savininkė.
Ieškos išeities
„Dabar mano pareiga, manau, eiti pas seniūną, tiesa, jis kitą rytą po nelaimės buvo atvykęs, eiti pas merą, nes namas bus renovuojamas. Tai kam ta renovacija, jei vanduo ardo pastatą, kitų žmonių bei mano turtą. Jei ateityje kartosis tokie dalykai, tai ir ta renovacija nueis perniek. Aišku, galiu užmūryti šitas duris, yra variantų, durys yra dvejos. Bet tai negelbės pastato pamatų. Būtina imtis priemonių, kad vanduo nesikauptų būtent čia. Ar kelti gatvę, ar įrengti kažkokius papildomus įrenginius, kad vanduo būtų sutrauktas“, – nusileisti neketina ryžtinga moteris.
Ji taip pat pridūrė, kad yra nusivylusi, jog nesulaukė jokios pagalbos iš avarinių tarnybų.
