Lietuvoje svarstoma panaikinti 1 ir 2 ct monetas

 Lietuvoje svarstoma panaikinti 1 ir 2 ct monetas

Euro centai./Shutterstock/Delfi.lt.Tvari Lietuva nuotr.

Europos valstybių nuomonė šiuo klausimu išsiskiria

MIGLĖ VASILIAUSKAITĖ

Naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui. Tokie pokyčiai leistų sumažinti šalies anglies dioksido pėdsaką, verslo kaštus ir taupytų visuomenės bei valstybės lėšas.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento, Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sako, kad 1 ir 2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos vartotojų atsiskaitymams.

Specialistės teigimu, dėl nepatogumo naudoti ir mažėjančios perkamosios galios šios monetos dažnai pametamos ar nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose ir fontanuose, tačiau nepasiekia prekybos vietų, kur yra reikalingos labiausiai – grąžai atiduoti.

„Net du trečdaliai Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kai kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Tai rodo, kad didžioji dalis monetų panaudojamos pagal paskirtį (atsiskaitymui, grąžai) tik vieną kartą. Dėl to Lietuvos bankas turi gaminti ar įsigyti naujų monetų ir vėl leisti į apyvartą.“, – situacija dalijasi E. Lisinskaitė.

Euro centai./Shutterstock/Delfi.lt.Tvari Lietuva nuotr.

Švaistomi ir gamtiniai, ir ekonominiai ištekliai Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo pradžios Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. Eur vertės monetų – po 0,3 mln. Eur kasmet. Šių monetų valstybės patiriamos gamybos išlaidos didesnės arba artimos nominaliajai vertei – 1 euro cento monetą pagaminti kainuoja 1,65 Eur cento.

Lietuvos banko darbuotojos teigimu, smulkiausių nominalų monetų kiekis kasmet išauga po 80 tonų. Šių monetų gamybai, pakavimui, transportavimui ir administravimui eikvojami įvairūs ištekliai ir sąnaudos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis.

Tuo tarpu mūsų aplinkoje kaupiasi vis didesni kiekiai monetų, kurios nesuyra. Pasak E. Lisinskaitės, šios monetos sudaro 57 proc. visų apyvartoje esančių monetų, sveria apie 770 tonų ir tilptų į 11 traukinio vagonų. 1 ir 2 euro centų monetos yra pagamintos iš plieno, dengto vario sluoksniu.

Europos tvarios metalurgijos asociacijos „Eurometaux“ duomenimis, 1 tonos vario užtenka 2 mlrd. kompiuterinių mikroschemų, 300 tūkst. skaitmeninių fotoaparatų, 250 tūkst. Išmaniųjų telefonų ir planšečių bei 3000 nešiojamų kompiuterių pagaminti.

Nuomonės Europoje – įvairios Euro zonos valstybės dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo yra apsisprendusios skirtingai – Nyderlandai, Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Slovakija nebegamina šių monetų ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.

Likusiose euro zonos valstybėse 1 ir 2 euro centų monetos ir toliau cirkuliuoja apyvartoje. E. Lisinskaitė tikina, kad taip didinamas grynųjų pinigų ciklo efektyvumas, prisidedama prie tvarumo, taip pat taupomos visuomenės ir valstybės lėšos, verslui mažėja grynųjų pinigų administravimo kaštai. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 ir 2 centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t.y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų nuomonė apie smulkiausias euro monetas, remiantis tos pačios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

Kai kurios didžiosios Europos šalys nenori atsisakyti smulkių monetų dėl tariamai verslams nepalankių sąlygų: „Vokietija tikriausiai išlaikys smulkias monetas, kitaip prarastume tai, ką vadiname psichologinėmis kainomis, pavyzdžiui, 1,99 euro, kurios pirkėjams atrodo daug patrauklesnės nei 2,00 euro“, – pasakojo Vokietijos centrinio banko Deutsche Bundesbank Grynųjų pinigų skyriaus vadovas Wolfgang Söffner.

Turimas monetas pataria naudoti arba išsikeisti Šiuo metu Lietuvoje nėra priimta jokių sprendimų dėl 1-2 euro centų monetų nenaudojimo ateityje, tačiau Lietuvos bankas siekia informuoti visuomenę apie tokių monetų situaciją šalyje ir paskatinti diskusiją šia tema.

„Gyventojai, turintys šių monetų, kviečiami jų nekaupti, o naudoti atsiskaitymams. Monetas taip pat galima atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune bei nemokamai pasikeisti į stambesnio nominalo monetas ar banknotus.“, – primena specialistė.

2 Komentarai

  • tai 7 skelbto Lietuvos valstybės simbolio lito procentai.Smulkmena,ane? Va taip besmulkindami ir nuvarėm savo šalį nuo koto.Atsimenu paskutinę Vokietijos parduotuvę prie pat sienos.Pardavėjai sykį užstreikavo nebepriimsiantys smulkių pfeningių.Vairuotojai pakėlė triukšmą,sulėkė įvairūs veikėjai,kurie pardavėjams pasakė,kad jų reiškiamos pretenzijos pažeidžia šalies pinigo gerbimo principus.Išaiškino,kad nepriimdami smulkių pinigų jie žemina Vokietijos finansinę politiką ir kenkia valstybės iždui.Kaip matote,vokiečiai ir dabar neatsisako tų centų,kurie suneša jiems milijonus.O mes juk avinų banda,švilptelėjo kažkas ir mes tuoj unisonu imsim bliaut ,,pritariam,palaikom“.

    • ,,Odobriam“tas bliovimas vadinasi.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Rekomenduojami video