Ėmėsi iniciatyvos keisti visuomenę

 Ėmėsi iniciatyvos keisti visuomenę

Jolanta Kručkauskaitė apie Pojūčių turizmą: „Tai – unikalus pasivaikščiojimas su neregiu. Keliaujama nematant, bet jaučiant – tai išskirtinė galimybė pažinti savo neatrastus pojūčius, pažinti savo šalį kitaip bei suprasti neregio pasaulį“./J. Kručkauskaitės nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Toks projektas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra unikalus. Jis skatina regėjimo dovaną turinčius žmones geriau suprasti tuos, kurie jos neteko arba niekada neturėjo. Kita vertus, matantieji turi puikią progą be regos sustiprinti kitus keturis savo pojūčius – lytėjimą, uoslę, klausą bei skonį. Pojūčių turizmą ,,NeRegĖjimo galia“ inicijavusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pietvakarių centro direktorė Jolanta Kručkauskaitė sako, jog kol kas tokios ekskursijos yra rengiamos tik Kaune. Tačiau tikėtina, kad labai greitu metu jas galės išbandyti ir kėdainiečiai.

– Jolanta, Pojūčių turizmas gana naujas ir tikriausiai mažai kam girdėtas. Kaip gimė tokia idėja ir kas tai per dalykas?

– Idėja Pojūčių turizmui formavosi natūraliai prisiminus žygių, kuriuose dalyvavo matantieji ir neregiai emocijas. Žygių aptarimo metu supratome, kad mes, matantieji, tik matėme, o neregiai daug daugiau pajautė girdėdami, liesdami, uosdami, jausdami, skanaudami.

Bendrose veiklose, kurias kartu su neregiais ir matančiaisiais atradome per bendrus pomėgius, pastebėjome, kad žmonės, neturintys regėjimo negalios, tikrai nori pažinti, suprasti, neregio pasaulį, nori atvirai bendrauti, betarpiškai priimti ir draugauti, bet nežino, kaip tai daryti, gailėti, padėti, kaip palydėti ir t.t.

Tad kilo mintis ir mums, matantiesiems, užsidėti simuliacinius akinius, leidžiančius keliauti visiškoje tamsoje ir išeiti pasivaikščioti su neregiais.

– Kas gi tai yra Pojūčių turizmas ,,NeRegĖjimo galia“?

– Pats žodis „Neregėjimo“ savyje talpina tris sąvokas: „Neregėjimo“, „Regėjimo“ ir „Ėjimo“. Tad šios unikalios idėjos tikslas – leisti žmogui pajausti „Neregėjimo“, „Regėjimo“ ir „Ėjimo“ galią tuo pačiu metu.

Tai – unikalus pasivaikščiojimas su neregiu. Keliaujama nematant, bet jaučiant – tai išskirtinė galimybė pažinti savo neatrastus pojūčius, pažinti savo šalį kitaip bei suprasti neregio pasaulį.

– Kaip vyksta pasivaikščiojimas su neregiu?

– Dalyviui (matančiajam) uždedami specialūs simuliaciniai akiniai, leidžiantys jam eiti visiškoje tamsoje. Jam įteikiama neregio lazdelė, o svarbiausia, kad keliaujama kartu su gidu neregiu, kuriam nėra nepatogių klausimų. Todėl betarpiškai, iš pirmų lūpų, suprantamas, koks gi yra gyvenimas tamsoje… Ir patikima, kad neregys, gali rodyti kelią.

Po pasivaikščiojimo užsukama į laukiantį restoraną sušilti, užkąsti arba atsigaivinti nematant, o tik jaučiant skonį ir kvapą.

Be to, pasivaikščiojus tamsoje kiekvieno lauks neregių matančių rankų ir matančios širdies specialiai pagaminta dovanėlė.

„Bendrose veiklose, kurias kartu su neregiais ir matančiaisiais atradome per bendrus pomėgius, pastebėjome, kad žmonės, neturintys regėjimo negalios, tikrai nori pažinti, suprasti, neregio pasaulį, nori atvirai bendrauti, betarpiškai priimti ir draugauti, bet nežino, kaip tai daryti, gailėti, padėti, kaip palydėti ir t.t. Tad kilo mintis ir mums, matantiesiems, užsidėti simuliacinius akinius, leidžiančius keliauti visiškoje tamsoje ir išeiti pasivaikščioti su neregiais.

J. Kručkauskaitė

– Kokia gi nauda Pojūčių turizmo ,,NeRegĖjimo galia“ neregiams ir matančiajai visuomenei?

– Neregiams:

Savirealizacija.

Socialinė įtrauktis, dalyvumas visuomenėje.

Finansinė nauda.

Kitų neregių veiklų viešinimas.

Netiesioginė  nauda visai neregių bendruomenei.

Matančiajai visuomenei, kurie dalyvaus (t.y. šeimos, draugai, poros, pavieniai asmenys, regėjimo negalią turinčių asmenų artimieji, švietimo įstaigos, verslininkai):

Atras ir pagilins kitus pojūčius, be regėjimo: uoslė, klausa, lytėjimas, jausena.

Pažins ir supras neregių pasaulį.

Nugalės tamsos baimę.

Saviugda, savęs ir supančios aplinkos pažinimas kitaip.

Pažins savo šalį kitaip: užuos kvapą, pajaus skonį, išgirs miesto ar gamtos garsą, pajaus ąžuolo stiprybę…

Įdomiai ir turiningai praleis laisvalaikį.

Taps empatiškos visuomenės kūrėju.

Tad kviečiame pažinti ir atrasti save, supančius žmones, aplinką ir savo šalį kitaip, keliaujant nematant, bet jaučiant kartu su neregiais.

– Ar Pojūčių turizmas yra taikomas kokiose nors užsienio šalyse ar tai visiškai unikali lietuviška idėja?

– Mums neteko rasti analogiškos paslaugos nei Lietuvoje, nei užsienio šalyse. Tai visuomenę keičianti iniciatyva.

J. Kručkauskaitės nuotr.

Tokių galbūt, atrodytų, paprastų pasivaikščiojimų nauda tikrai nepaprasta – tai ne tik galimybė pažinti savo šalį kitaip, bet ir kitaip pažinti save, supančią aplinką. Galimybė susipažinti ir pažinti šalia esantį žmogų, jo pasaulį ir tapti empatiškos visuomenės kūrėju.

– Ar pojūčių turizmui reikalinga kokia nors speciali įranga? Ar turi įtakos metų laikai?

– Dalyviui (matančiajam) nereikalinga jokia speciali įranga, tiesiog patogi apranga ir avalynė, o mes pasirūpinsime reikalingais simuliaciniais akiniais ir neregio lazdele. Visi metų laikai ir oro sąlygos yra tinkamos, išskyrus atvejus, kai maršrutas yra padengtas sniegu ar ledu, kadangi tada paslaugos teikimas nėra saugus, be to, sunku orientuotis.

– Kokie turistiniai objektai įeina į pojūčių turizmo maršrutus?

– Šiuo metu ši unikali paslauga teikiama tik Kaune, yra parinktas maršrutas Kauno Ąžuolyno parkas–Laisvės alėja. Pasivaikščiojimo metu priglundame prie šimtamečių ąžuolų pasisemti stiprybės, girdime gamtos ir triukšmingų gatvių garsus, uodžiame Laisvės alėjos kvapus, jaučiame fontano purslus, ieškome „staigmenų“ Laisvės alėjos grindinyje, bendraujame ir ragaujame kavą ar arbatą nematydami, o tik jausdami.

Artimiausiu metu, tikėtina, dar šiais metais, planuojame parinkti Pojūčių turizmo maršrutą ir Kėdainių rajone, galbūt, gamtos apsuptyje. Esame išbandę Kėdainių rajone besidriekiantį Šv. Jokūbo kelią „Camino Lituano“, tikėtina, kad Pojūčių turizmui parinksime kurią nors šio maršruto etapo dalį Kėdainių rajone“.

J. Kručkauskaitė

– Mums, kaip Kėdainių krašto atstovams, labai įdomu, ar turistinių objektų sąraše yra ir mūsų rajono lankytinų vietų?

– Artimiausiu metu, tikėtina, dar šiais metais, planuojame parinkti Pojūčių turizmo maršrutą ir Kėdainių rajone, galbūt, gamtos apsuptyje.

Esame išbandę Kėdainių rajone besidriekiantį Šv. Jokūbo kelią „Camino Lituano“, tikėtina, kad Pojūčių turizmui parinksime kurią nors šio maršruto etapo dalį Kėdainių rajone.

Džiaugiuosi, kad Kėdainių krašto žmonės, turintys regėjimo negalią, kartu su LASS Kėdainių filialo pirmininke Asta Bobinaite labai aktyviai prisideda kuriant ir puoselėjant Pojūčių turizmą „NeRegĖjimo galia“: būtent šio filialo narių nematančių akių, bet matančių širdžių paruoštas simbolines dovanėles gauna kiekvienas, kuris išbando Pojūčių turizmą „NeRegĖjimo galia“. Tokiu būdu mes viešiname ir žmonių, turinčių regėjimo negalią, pagamintų dirbinių elektroninę parduotuvę www.parduotuve.neregiai.lt.

– Ar turistiniais keliais keliaujantiems neregiams reikalinga kokia nors pagalba, ar jie tai gali daryti savarankiškai?

– Parinkti saugų maršrutą ir išmokyti neregį naują maršrutą, žinoma, reikalinga matančiojo pagalba, tačiau vėliau neregys viską daro savarankiškai, pasitikėdamas savimi ir jausdamas didelę atsakomybę už žmogų, kuris keliauja kartu su juo. Čia ir yra esmė, kad, atėjęs į šį pasivaikščiojimą, žmogus turi pasitikėti neregiu ir patikėti, kad Neregys gali rodyti kelią.

– Ko dar reikia, kad toks turizmas būtų plačiau vykdomas, vystomas mūsų šalyje?

– Visoms naujoms iniciatyvoms, o ypatingai tokioms kaip ši, kuri yra ir visuomenės požiūrį formuojanti ir kurianti empatišką visuomenę, reikia laiko, kad jos taptų žinomos. Tačiau kuo daugiau žmonių išbandys šį unikalų Pojūčių turizmą, rekomenduos savo draugams ar pažįstamiems, tuo jis bus populiaresnis.

Taip pat svarbu, kad įsitrauktų ir tokių iniciatyvų šalininkais taptų valstybinės institucijos, švietimo įstaigos. Džiugu, kad su Kėdainių švietimo centru ir atskiromis mokyklomis jau esame numatę sudaryti galimybę Kėdainių krašto mokiniams ir mokytojams išbandyti Pojūčių turizmą „NeRegĖjimo galia“.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video