Kokius darbus sode ir darže reiktų nudirbti, o kokiems dar ankstoka?

 Kokius darbus sode ir darže reiktų nudirbti, o kokiems dar ankstoka?

BNS/ Juliaus Kalinsko nuotr.

Įvairios socialinių tinklų daržininkų grupės jau ūžia nuo klausimų ir patarimų, kaip sėti, sodinti vieną ar kitą daržovę, gėlę, kaip tvarkyti ar dar netvarkyti aplinką, genėti, balinti vasmedžius ar vaiskrūmius. Patarimais apie kovo mėnesio darbus sode ir darže su „Rinkos aikštės“ skaitytojais sutiko pasidalinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Žemės įtaka ir poveikis žmogaus savijautai – magiškas

Svajingai nusiteikęs pašnekovas pastebėjo, jog šiemet pavasaris nusišypsojo labai anksti, bet jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gamta nemėgsta skubėti ir viską šiek tiek pristabdys.

„Lietuvoje būdavo įprasta, kad augalų vegetacija prasidėdavo balandžio pirmomis dienomis. Saulė ir šiluma išvijo sodininkus mėgėjus į lauką, kiekvienas nori greičiau sukišti rankas į žemę. Vieni instinktyviai, kiti žinodami, ką daro. Rankų kontaktas su žeme pagerina savijautą, nes gerieji dirvožemio mikroorganizmai, kontaktuodami su organizmo fermentais, skatina serotonino išsiskyrimą, o tai – natūralus antidepresantas, dėl to, galima sakyti, kad daugeliui sodas ar sklypas yra jų „laiminga vieta“, o pats fizinis darbas mažina stresą ir gerina nuotaiką, – apie magišką žemės poveikį mūsų savijautai kalbėjo VDU docentas. – Statistikos neteko šiuo klausimu analizuoti, bet jei pažiūrėjus paprastai, daugiausia depresuotų žmonių tenka sutikti tarp neturinčių kontakto su žeme.“

Doc. Dr. Vytautas Liakas: „Rankų kontaktas su žeme pagerina savijautą, nes gerieji dirvožemio mikroorganizmai kontaktuodami su organizmo fermentais skatina serotonino išsiskyrimą, o tai – natūralus antidepresantas, dėl to, galima sakyti, kad daugeliui sodas ar sklypas yra jų „laiminga vieta“, o pats fizinis darbas mažina stresą ir gerina nuotaiką“./Asmeninio archyvo nuotr.

Jau pakankamai šilta ir kai kurie augalai jau vegetuoja

Vėliau, kaip sakė dr. V. Liakas, lauksime kito džiugesį sukeliančio fermento išsiskyrimo –dopamino, – susijusio su pirmuoju derliumi.

„Bet nuo vieno gėrio iki kito reikia praeiti keletą etapų. Daugelis bėga į savo sklypus, norėdami būti pirmi, kiti tiesiog nori, kad jų sklypas atrodytų tvarkingai. Dar anksti, bet jau pakankamai šilta ir kai kurie augalai jau vegetuoja. Man pačiam dar neteko kovo 1-ają įdarbinti vejos roboto, bet jau galima, nes žolė „startavo“ ir tiesiog po žiemos reikia ją sulyginti. Tuomet galima nukarpyti hortenzijas, genėti vaismedžius, nugrėbti seną žolę, jei rudenį nebuvo tinkamai nupjauta. Taip pat galima išberti fosforo, kalio trąšas vejoje, agroplėvele pridengti braškes, kad greičiau sunoktų pirmos braškės ir būtų galima pasigaminti džiugesio fermento“, – kovo mėnesio darbus vardijo specialistas.

Socialinių tinklų daržininkų grupėse galima aptikti ir pamąstymų-klausimų, ar jau tinkamas laikas ravėti, ar tai nepakenks augalų šaknims. Tačiau docentas ramina ir netgi ragina: „Jei yra pridygę įvairiažolių (piktžolių), jas reikėtų išrauti, nes dabar jos mažiau įkibusios savo šaknimis į dirvą. Žinoma, nereikia rauti taip, kad kartu išsirautų ir kultūrinis augalas. Jei vis dėlto pajudinote iš vietos kultūrinį augalą, reikia jo šaknis atstatyti į vietą, paprastai kalbant – apmindžioti. Jei dirva puri, galima tai padaryti visiems kultūriniams augalams, kad jų šaknys „nepakibtų“ ore“.

„Tiems, kurie balina vaismedžius, saulėtą dieną gali tiesiog pasilepinti gryname ore su teptuku rankoje, o jei dar netoliese smilksta kepsninė… Geriau nei savaitgalis karštame paplūdimyje.

dr. V. Liakas

Apžiūrėkite spygliuočius, ar neapniko ligos ir kenkėjai

Dr. V. Liakas sodininkams mėgėjams pataria pasirūpinti ne tik daržais, bet ir sodu.

„Tiems, kurie balina vaismedžius, saulėtą dieną gali tiesiog pasilepinti gryname ore su teptuku rankoje, o jei dar netoliese smilksta kepsninė… Geriau nei savaitgalis karštame paplūdimyje, – puikiu laisvalaikio ir darbų derinimu dalijosi pašnekovas. – Balindami kamienus apsaugosime žievę nuo įtrūkimų saulėtomis dienomis, kai atsinaujins maisto medžiagų judėjimas, o taip pat bus padarytas pirmas darbas apsaugant vaismedžius nuo ligų sukėlėjų. Galima apipurkšti medžius vario preparatais. Aš asmeniškai apipurškiau rododendrus amino rūgštimis, kad artėjančios šalnos nepakenktų butonams ir augalai nepatirtų streso nuo saulės spindulių po šalnų.“

Tiems, kas savo aplinkoje augina spygliuočius, VDU docentas ragina juos apžiūrėti, nes praėjusiais metais kai kurias pušų rūšis labai apniko ligos ir kenkėjai.

„Būna atvejų, kad nudžiūsta sklypuose prabangios pušys. Todėl geriau įvertinti situaciją ir imtis priemonių“, – patrarė žinovas.

„Visuomet sakau, kad čia – ne matematika ir vienos formulės nėra – reikia žinoti augalo fiziologiją ir savo tikslus: norim kapstytis? Ir kapstykimės! Jei sklypas užuovėjoje, galima viską pradėti anksčiau, jei ne – palaukti. Jei apėmęs tingulys ir dar nesinori eiti dirbti, sakykime – saugau vabzdžius, o kai bus noras, viską sutvarkysime.

dr. V. Liakas

Ar reikia skelbti akciją „gelbėkite kamanę“?

Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl senų lapų surinkimo, sakoma, kad ten kamanės gyvena ir t.t.

„Visiškai su tuo sutinku, bet tuomet vertinu situaciją realiai. Prisiminkime sodo istoriją, jei buvo invazinių šliužų, tai kamanė bus po lapais, o gal nebus, o invazinių šliužų, amarų, ligų sukėlėjų tikrai bus, tuomet renkamės, ar palikti kamanę, kuri išskris, ar šliužus ir visus kitus žaladarius, kurie migruos po sodą. Jei nebuvo šliužų – valio, skelbiam akciją „gelbėkim kamanę“ ir paliekam lapus ilgesniam laikui, – pusiau juokais, pusiau rimtai pastarojo laiko diskusijas apie kamanes komentavo dr. V. Liakas.

Anot jo, reikia atsižvelgti, ar pernykščiai labai nesugadins žolyno, nes daugelis lapų jį sugadina, tuomet tenka atsėti išgedusias vietas. O gal pakils vėjas ir lapus išnešios?

„Mano nuomone, visuomet reikia remtis logika ir intuicija. Gelbėti bioįvairovę yra daugybė kitokių būdų. Aš, pavyzdžiui, norėdamas, kad dūgztų kamanės, nupirkčiau kamanių avilį (jis maždaug 4 batų dėžučių dydžio) ir pastatyčiau sodo kampe – gražu ir naudinga“, – kaip apsaugoti naudingus vabzdžius, patarė specialistas.

„Sode ar sklype reikia dirbti, kad atsikratytume blogos nuotaikos, o ne tam, kad sukeltume sau ir šeimos nariams stresą. Gaminkime serotoniną ir su gera nuotaika laukime su pirma braške ar agurku dopamino išsiskyrimo!“

dr. V. Liakas

Patarimai skubantiems sėti daržoves

Kaip pastebėjo VDU docentas, ypač mindžikuoja daržovių augintojai.

„Labai svarbu pasirinkti tinkamą kompostą. Kompostų daug, bet tinkamų nėra didelis pasirinkimas, – atkreipė dėmesį pašnekovas. – Kad nesuklystų, dažnai patariu įsigytą kompostą sumaišyti su žeme iš kurmiarausio – išlyginsime veją ir žinosime, kad įmaišėme gyvo ir sveiko dirvožemio.

Sėti daržoves (morkos, petražolės, ridikėliai, žirniai) lauke derėtų pradėti balandžio pradžioje, bet vėl reikia intuicijos, priklauso viskas nuo oro sąlygų, auginsime po priedanga ar ne. Persistengsime, tai sėsime du kartus, o derlių imsime kartą.“

Antroje balandžio pusėje, kaip sakė dr. V. Liakas, jau galima sėti daugelį daržovių mažiau jautrių vėsiems orams, o šilumą mėgstantys augalai gegužės pradžioje keliauja nuo palangių ar iš dirbtinio klimato kamerų į šiltnamius.

Taip pat jau galima sodinti ir medelius: „Tik tą daryti reikia atsakingai – parinkti kompostą, iškasti duobę, pasodinti ir palaistyti, nes tenka matyti, tiesiog bet kaip pasodintus medžius ir tuomet stebimasi, kodėl šie skursta“.

Darže ir sode reikia dirbti su dideliu noru ir užsidegimu

Apibendrindamas kovo mėnesio darbus sode ir darže, VDU docentas kalbėjo: „Visuomet sakau, kad čia – ne matematika ir vienos formulės nėra – reikia žinoti augalo fiziologiją ir savo tikslus: norim kapstytis? Ir kapstykimės! Jei sklypas užuovėjoje, galima viską pradėti anksčiau, jei ne – palaukti.

Jei apėmęs tingulys ir dar nesinori eiti dirbti, sakykime – saugau vabzdžius, o kai bus noras, viską sutvarkysime, – supratingai kalbėjo pašnekovas. – Sode ar sklype reikia dirbti, kad atsikratytume blogos nuotaikos, o ne tam, kad sukeltume sau ir šeimos nariams stresą. Gaminkime serotoniną ir su gera nuotaika laukime su pirma braške ar agurku dopamino išsiskyrimo!“

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video