Kokias šv. Valentino istorijas galėtume prisiminti, vaikščiodami Kėdainių senamiesčiu?
1545–1574 Kėdainius valdė Ona Radvilaitė-Kiškienė. Didikė papiktino to meto visuomenę, antrą kartą ištekėdama iš meilės – neįprastai savo turtinei ir visuomeninei padėčiai už savo kliento, eilinio Selcų bajoro Kristupo Sadovskio. Santuoka įžiebė konfliktą su sūnumi Jonu, atribojo ją nuo vyro turto. Apie 1549 m. Ona Radvilaitė į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią pakvietė evangelikų kunigą. Nuo tada Kėdainiai tapo vienu iš pirmųjų reformacijos plitimo židinių LDK.
Kristupo ir Onos 34 metus trukusi meilė. Kėdainių miesto herbe pavaizduoti vedybiniai ryšiai – Kristupo II Radvilos santuoka su Ona Kiškaite (Radvilų erelio sparnas laiko Kiškų pasagą). Pasak istoriko D. Karvelio, „Kristupas ir Ona kartu pragyveno labai ilgą tiems laikams gyvenimą – net 34 metus. Lietuvos etmonas Kristupas, kariaudamas prie Smolensko, du kartus per dieną siųsdavo pasiuntinius į Lietuvą, kad praneštų naujienas ir sužinotų, kaip gyvena jo žmona (o juk raitelis per dieną galėdavo įveikti vos 50–70 km). Kristupas labai rūpindavosi savo žmonos sveikata, prieš jau atvykstant į Biržus siųsdavo išsamius nurodymus, kaip Oną priimti, kokias vaišes ruošti. Pastaroji, beje, labai mėgdavo lankytis Biržuose ir dažnai čia gyvendavo, o prie Smardonės įrengtose garinėse pirtyse gydydavosi.“
[quote author=“Aut. past.“]Šviesioji gimnazija: čia susipažino rašytojas Juozas Paukštelis su būsima žmona Brone.[/quote]
Kėdainių žydai: būsimasis Vilniaus Gaonas Elijahu vedė kėdainietę Haną. Sako, žydaitė iš Kėdainių būdavo geidžiama nuotaka.
Šv. Jurgio bažnyčia. Apie 1594 m. Elžbieta Ostrogiškė-Kiškienė-Radvilienė išvarė iš Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios arijonų pamokslininką ir perdavė ją Kauno ir Geranainių klebonui, katalikų kunigui Jokūbui Voronieckiui iš Zbaražo, suteikusiam Elžbietai ir Kristupui Radvilai sutuoktuvių sakramentą. Vienas sukilimo vadų Z. Sierakauskas susituokė 1862-ųjų rugpjūtį Kėdainiuose.
Skulptūra, skirta Kėdainių unijai: Kėdainių unija – meilė be atsako?..
Rotušėje įsikūręs civilinės metrikacijos skyrius. Santuokų salėje iš paveikslų žvelgiantys Radvilos taip pat turėtų daug ko papasakoti apie meilę…
Evangelikų reformatų bažnyčia: santuokos ir skirtingos konfesijos, kunigaikščiai Radvilos ir jų kito tikėjimo žmonos.
Buv. karmelitų vienuolynas (Kėdainių krašto muziejus) – meilė Dievui ir artimui, caritas ir agapė. Šalia stovinti bažnyčia tituluota Šv. Juozapo vardu, šis šventasis – šeimų globėjas.
[quote author=“Aut. past.“]Rotušėje įsikūręs civilinės metrikacijos skyrius. Santuokų salėje iš paveikslų žvelgiantys Radvilos taip pat turėtų daug ko papasakoti apie meilę…[/quote]
Šviesioji gimnazija: čia susipažino rašytojas Juozas Paukštelis su būsima žmona Brone. XIX a. I p. gimnazijos direktoriaus Jono Molisono sūnus, patyręs meilę be atsako, nusprendė išeiti iš gyvenimo, tačiau garbingai – sumanė pasikėsinti į didįjį Rusijos kunigaikštį Konstantiną, turėjusį 1824 m. sausį iš Varšuvos per Kėdainius vykti į Sankt Peterburgą (A. Juknevičius, ,,Senieji Kėdainiai“)
Kristaus Atsimainymo cerkvė. Pirmąją cerkvę Kėdainiuose XVII a. pastatė Jonušas Radvila savo žmonai Marijai Lupu.
Ulevičiaus skulptūrų muziejuje gražias istorijas primena skulptūros „Eglė – žalčių karalienė“ ir „Šv. Jonas Nepomukas“.
Minaretas. Minaretą apie 1880 metus Kėdainių miesto parke – buvusioje dvaro sodyboje – pastatė paskutinysis Kėdainių savininkas generolas Eduardas Francas fon Totlebenas. Kalbama, kad minaretą jis pastatė savo musulmonų tikėjimo mylimajai, mat E. Totlebenas dalyvavo karuose su turkais. Parko tilteliai apsilanko jaunavedžiai – tilteliai nukabinėti amžiną meilę simbolizuojančiomis spynelėmis.
[#gallery=2304#]
