Ketvirtadalis kėdainiečių gyvena ant skurdo ribos

 Ketvirtadalis kėdainiečių gyvena ant skurdo ribos

Lietuvoje skursta kas penktas, Kėdainiuose – kas ketvirtas žmogus./BNS Tomo Urbelionio nuotr.

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas paskelbė, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai siekė 20,9 proc. Skurdo lygis padidėjo – palyginus su užpernai jis paaugo kiek mažiau nei vienu procentu. Pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų. Tiesa, kiek tiksliai skurstančiųjų yra, suskaičiuoti neįmanoma, tačiau skaičiuojama, kad vien Kėdainiuose skursti gali maždaug ketvirtis gyventojų.

Skurdo lygis visada buvo panašus

Kaip sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, skurdo lygis Lietuvoje išlieka panašus jau porą dešimtmečių. Kas penktas šalies gyventojas skursta, ir tokia statistika laikosi nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą (ES).

ES pagal skurstančiųjų skaičių esame viršūnėse. Skurstančiųjų daugiau nei Lietuvoje yra Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje.

Mažiausiai skurstančiųjų yra Lenkijoje, Slovėnijoje ir Čekijoje.

Kiek tiksliai žmonių Kėdainiuose gyvena ant skurdo ribos, o kiek – ant absoliutaus skurdo ribos, niekas iš tiesų ir nežino.

Aut. past.

Kėdainiuose skurdo rizika aukštesnė

Tuo tarpu Oficialiosios statistikos portalas nurodo, kad Kėdainiuose šiemet skurdo lygis yra 24,7 proc. Tiesa, šie duomenys nėra tikslūs – jie eksperimentiniai, sugeneruoti iš administruojamų duomenų.

Kiek tiksliai žmonių Kėdainiuose gyvena ant skurdo ribos, o kiek – ant absoliutaus skurdo ribos, niekas iš tiesų ir nežino.

„Paskaičiuokime: šeimoje – du vaikai. Tarkime, vyras ir žmona uždirba, kaip sakoma, provincijoje neblogą atlygį – po 900 eurų į rankas. Iš viso – 1 800 eurų. Padalinkime iš keturių. Taip, taip… Gauname kiekvienam po 450 eurų. Visai šalia skurdo ribos!

O mūsų rajono lygmens politikai postringauja, kad „moterys yra neproduktyvios, negimdo vaikų“. Tai gal jau nusileiskime ant žemės, pabaikime nusikalbėjimus ir pradėkime gyventi šiandienos realybėje“, – sako buvusi Kėdainių merė Nijolė Naujokienė.

Statistikos departamento eksperimentiniai skaičiavimai rodo, kad mažiausiai skurstančiųjų, tikėtina, yra Vilniuje (13,4 proc.), Neringoje (15,48 proc.), Vilniaus rajone (15,9 proc.), o didžiausias skurdo rizikos lygis yra Kelmėje (31,3  proc.), Biržuose (28,87 proc.), Pagėgiuose (28,87 proc.). Kaip matome, Kėdainiai nuo labiausiai skurstančių miestų ne taip ir toli. Kaip jau minėta, čia skurdo rizikos lygis siekia 24,7 proc.

Didžiausią tikimybę skursti turi senjorai, mat skurdo rizikos riba vienam asmeniui yra 566 eurų, o keturių asmenų šeimai – 1,2 tūkst. eurų. Net 36,5 proc. skurdo rizikos lygyje esančių asmenų yra vyresni kaip 65 metų amžiaus.

Ką vietos politikai galėtų padaryti, kad tarp kėdainiečių būtų mažiau skurstančiųjų?

Gintautas Muznikas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius:

„Vietos savivaldos lygmenyje galimos šios skurdo mažinimo priemonės:

– individualizuotų socialinių paslaugų plėtra;

– išmokų, kurios savivaldybės kompetencijos ribose, didinimas;

– socialinio būsto plėtra;

– platesnis NVO įtraukimas teikiant pagalbą pažeidžiamoms grupėms;

– judumo paslaugų (transporto) teikimas;

– AIE bendrijos steigimas, skirtas energetiniam skurdui mažinti.“

Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas:

„Tuos klausimus iš esmės turi spręsti centrinė valdžia, nes mes, savivaldos politikai, negalime nei pensijų didinti, nei socialinių išmokų, nei atlyginimų per daug reguliuoti – viskas yra „nuleidžiama iš viršaus“.

Kėdainiuose esantis skurdo procentas, lyginant su gretimomis savivaldybėmis, labai nesiskiria – vos vienu kitu procentu. Vis dėlto reikia atsiminti, kad skaičiavimai taip pat yra eksperimentiniai, o ne atspindintys realią situaciją.

Mes, kaip savivaldybė, senjorams esame užtikrinę nemokamą važiavimą viešuoju transportu, kitus smulkius dalykus, bet iš esmės savivaldybė daug ko padaryti nė negali. Tačiau vis tiek ieškome variantų – juk kone pusė savivaldybės biudžeto yra skirta socialinei sričiai.

Mes pagal savo išgales, kiek galime, stengiamės padėti, ypatingai senjorams, kurie yra jautriausia grupė skurdo rizikos srityje, tačiau esminius sprendimus priimti reikia nacionaliniu lygmeniu“.

Arūnas Kacevičius, buvęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius, rajono tarybos narys:

„Sprendimai dėl socialinės atskirties mažinimo turi būti kompleksiniai, derinant tiek valstybės, tiek savivaldybių iniciatyvas.

Savivaldybės, įgyvendindamos socialinę politiką bei teikdamos socialines paslaugas, turi koordinuoti ir kontroliuoti socialinės paramos skyrimą, organizuoti užimtumo didinimo programų vykdymą, plėtoti socialinių paslaugų spektrą.

Kaip padėti skurdžiausiai gyvenantiems pensininkams? Juk daugumai jų jau dabar reikia įvairių medicinos paslaugų ar socialinės priežiūros. Šioje srityje labai svarbų vaidmenį vaidina sveikos gyvensenos propagavimas ir sudarytos galimybės kiek galima ilgiau išlikti fiziškai aktyviems, o kartais ir pakankamai darbingais. Labai svarbu sudaryti sąlygas senjorams gauti ugdymo paslaugas (puikus to pavyzdys – trečiojo amžiaus universitetai), sudarytos galimybės aktyviam poilsiui (treniruoklių aikštelės, pėsčiųjų/dviračių takai ir kt.). Tam labai didelį dėmesį turėtų skirti savivaldybės.

Be abejo, labai svarbus ir verslininkų požiūris į vyresnio amžiaus žmones. Visi kalbame, kad negali būti diskriminacijos pagal amžių. Bet ar taip visada yra? Daugelis verslininkų supranta, kad vyresnio amžiaus žmogus neretai bus lojalesnis ir ne mažiau produktyvus už jaunimą. Bet tikrai ne visi.

Dar viena labai skaudi vieta – skurdas kaime. Pagrindinės priežastys – darbo vietų trūkumas, žemas kai kurių gyventojų išsilavinimo lygis, informacijos trūkumas, žalingi įpročiai, nepasitikėjimas savimi… Galbūt paradoksaliai skamba, bet prie skurdo didėjimo kaimiškosiose vietovėse prisideda ekonomikos vystymasis – dalis menkesnį išsilavinimą turinčių gyventojų jau nespėja prisitaikyti prie šiuolaikinių išmanių įrengimų, technikos ir pan. Čia vėlgi labai svarbu, kad savivaldybės bendradarbiautų su verslininkais, ūkininkais ir organizuotų gyventojų perkvalifikavimą, naujų specialybių įgijimą ir t.t.

Ne paskutinėje vietoje ir kaimų bendruomeninių organizacijų veikla. Bendruomenės, spręsdamos aktualias savo krašto žmonių problemas, gali pritraukti investicijų, gali pasikviesti jaunimą, turintį idėjų ir noro tas idėjas įgyvendinti, gali formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, netgi organizuoti tam tikrų verslų sukūrimą.

Vis tik socialinių paslaugų teikimas tikriausiai išlieka viena svarbiausių skurdo mažinimo priemonių. Pradėkime nuo vaikų ir jaunuolių, gyvenančių socialinę atskirtį patiriančiose šeimose. Šioje srityje ypač svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, organizuojančioms ir koordinuojančioms atvirųjų jaunimo erdvių/centrų bei vaikų dienos centrų veiklą. Čia turi būti skatinamas jaunų žmonių pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, savivertės supratimas, motyvacijos didinimas.

Šiuo metu labai svarbus klausimas – užsieniečių integracija. Čia ypač didelį vaidmenį vaidina įvairūs – pirmiausia kalbos – mokymai. Į šį procesą turėtų įsitraukti švietimo įstaigos, įvairios bendruomeninės organizacijos, o neretai – ir verslo subjektai.

Reikėtų išskirti ir dar vieną sritį – „energetinį skurdą“. Juk ne paslaptis, kad keletą kartų iškilusios elektros ar šilumos kainos ne vieną šeimą varo į neviltį. Būtina sparčiau spręsti pastatų renovacijos klausimus, skatinti efektyvesnį įrengimų naudojimą, keisti vartotojų įpročius.

Apibendrinant galima teigti, kad skurdo visiškai panaikinti tikriausiai neįmanoma, bet ženkliai jį sumažinti tikrai galima. Ir prie to turi prisidėti visi – ir valstybės bei savivaldybių institucijos, ir bendruomeninės organizacijos, ir verslo subjektai, ir patys socialinę atskirtį patiriantys asmenys“.

Jonas Talmantas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas:

„Mano manymu, mažinant skurdą vietos politikai pirmiausia turi atkreipti dėmesį į verslo aplinką: skatinti investicijas Kėdainių rajone. Juk kai bus daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės galės dirbti, gauti deramą atlyginimą, gyventi orų ir patogų gyvenimą.

Žinoma, reikia užtikrinti socialinių paslaugų teikimą ir sveikatos paslaugų prieinamumą.

Dar reikėtų plėsti socialinių būstų teikimą“.

24 Komentarai

  • Užtai ukrainiečiai gyvena virš skurdo ribos(bent jau pas mus).

    • Vatnykai kaip tu turi gyventi savo tevyneje Kacapyne ir ne tavo reikalas kaip ukrainieciai cia gyvena.

  • Gerovės valstybė bliot

  • Pirmą iš esmės reikia pertvarkyti soc paslaugas teikiančias įstaigas ir pradėti nuo savivaldybės soc paramos skyriaus vedėjos, kad ateitų perspektyvūs ir išsilavinimą atitinkantis specialistai. Dabar dirba visai kitos krypties žmonės su neatitinkančiais išsilavinimais, dirba taip kaip jie supranta pagal savo suvokimą, kuris dažnai klaidingas ir net žalingas. Įstaigoms taip pat vadovauja vadovai, kurie pagal išsilavinimą nieko bendro su socialinių darbų neturi, darbuotojai dažniausiai Kauno kolegijos neakivaizdininkai socialiniai pedagogai pristampuoti ne pagal asmeninius sugebėjimus, o tiesiog prastumti. Kada visa tai pasikeis iš esmės tada bus rezultatai akivaizdūs.

  • Svarbu ukrams idmokam tukstantines pasalpas ir lendam europai i sikna, o musu zmones lai dvesia… Tuoj pavasaris gales pienuu stiubos sr rugstyniu issivirti. Paken

    • Svarbu, kad kacapus ukrainieciai greiciau galetu isnaikinti. Moketi jiems reiketu dar didesnes.

  • Kas kaltas – tik pats žmogus. Buvo laikai, kai džiaugėsi, kad gali nuslėpti ir nemokėti mokesčių, o dabar pensijos mažos. Kas gyvenime mokėsi, siekė, dirbo, tas turi, kas tingėjo, neturi. Aišku, yra išimčių. Liga, bėda kartais priveda prie skurdumo.

    • Tarybų laiko metu mokėjau padidinto procento mokesčius,taip vadinamus progresyvinius,nes atlyginimas netoli keturių šimtų buvo.Ir kas iš to? To meto mokesčius nuvertino,o vėliau jau litais patys žinom kas buvo mokama.Tad ta pensija iš vis gavosi kažkur iki trijų šimtų jaurų.Na gerai bent tiek,kad ją vėliau perskaičiavo.Matyt pamatė,kad visa tai kokia tai maklė ir patys ,taip sakant daugiau nei antratiek dadėjo.Gėda būdavo ir pasisakyt,kad su 43-jų metų stažu tokią ubago pensiją buvo paskirta.O čia dar kvarksi-tinginys,tinginys…

      • Tai issireikalauk is Tarybu paveldetoju valstybes, prie ko cia Lietuva. Lietuva buvo okupuota, Maskva tvarke visus reikalus.

        • mokėti mokesčiai buvo Lietuvoje.Pusė prie tarybų,pusė prie dabartinių.Tik va tuos progresyvinius ir nukainavo.Tad ir pensija dabar tokia,nes anie pinigai kaip ir nulio verti.Iš Šimonytės reikalauti tai tas pats kas sieną galva daužyt.kiti dar pasijuokia,kad džiaugtis reikia ,kad nepasodintas kaip tarybų rėmėjas.

  • Tuoj bus daugiau nei ketvirtadalis rajone skurstančių,nes Lifosos klausimas nepajudėjo nei milimetru į teigiamą pusę.Daugiau nei keista ir net pasipiktinimą kelianti laikraštinė informacija apie, nežiūrint į skurdo didėjimą šalyje,Ukrainai teikiamą milijonais vertinamą paramą,kai skursta kas penktas mūsų gyventojas.O šiandie jau skaitau komjaunimo tiesoje,kurioje ,beje,greit reiks ir susimokėti norint išgirst šalies naujienas,apie mūsų pareigas atėjus karui.Karui,kurio taip šaukėsi kada tai Grybauskaitė ir kiti jos įklotukai ,besistengdami kuo labiau susipykt su artimiausiais kaimynais.Negana,kad tokie dviratininkai kubiliai,savo pašaipomis ir užtikrinimais,kad baltarusiai nesukonstruos atominės bombos šalia Vilniaus,tai dar kokie tai nevykėliai anūkai net su kinais ,jau nekalbant apie baltarusius,sugebėjo sugadint santykius.Va tau ir gerovės valstybė,kuri jau turi ir planus kaip emigracijoje bukalaurai nuotoliniu būdu iš užsienio mums rodys kelią į šviesų rytojų.

  • Pagaliau ant žemės nusileidot. Vis apie ponus rašinėjat. O kiek galą su galu vos suduria? Skolose kiek paskendę? Vieni tūkstančius varto, o kitiem už aplaižytus šimtukus reikia išgyvent. Seni tėvai net vaikam dar turi padėt. belieka tik į užsienį.

  • Prašnekėjo milijonieriai apie skurdą. Talmontas mat žino ką daryt. Jis žino tik kaip nuo žmogaus paskutinę skūrą nulupt.

  • akli ir kurti pasidarėte ar ką, jeigu nei girdite nei matote, kokie mūsų uždirbti milijonai taškomi ukronaciams ir banderininkams remti?
    Jums patogiau keikti tuos, kurie arčiau jūsų yra, bet nenorite matyti ir girdėti, kaip valdžiasnukiai tuos milijonus periodiškai veltui dalina korumpuotiems chacholams.

    • Dar vis gauni pervedimus po 30 rubliu kas yra maziau nei 30 euro centu is Maskvos uz debiliskus komentarus, kuriais niekas netiki?

  • Taikra teisybė. Vieni pensininkai po užsienius laksto , o kiti skursta. Vieniem tik į parką didžiausia kelionė, o kitiem ir Maljorka. Vieni sėdi ir verkia prie kompo, o kiti žvegia balsu iš jų durnumo ir pasiaukojančio beszdėjimo.

  • Prie merės nijolės Kėdainiai klestėjo visi važinėjo mersais ir gėrė konjaką

  • Esu pensininkė ,išdirbusi virš 40 metų,bet savivaldybės biurokratams nerūpi,ar mano namelyje šilta,ar galiu nueiti į parduotuvę,kiek mėnesių laukiu pas gydytoją,tai ką veikia ta socdarbuotojų armija?Todėl ir išveža iš namų nežinia kada mirusius,nes pensininkai niekam nerūpi.Ar pensininkui kas nors paskambino iš tarybos narių,nors neaišku už ką jie gauna neadekvačiai algas,už du pusdieniu per mėnesį?Apie tokius pinigus pensininkui tik pasvajoti…Taip ir žiūri pro langelį pavargusios akelės,bet ,deja,niekas ne pasibels ir neateis paklausti,kaip gyveni…

  • Sumprantam, kad bagotas vargšo nesupras. Tie, kurie gauna tūkstančius tyčipjas iš mūsų.

  • Ačiū Rinkai už įdomu straipsnį. Net Lietuvos rytas įsidėjo. Palaikau Grinkevičių. . Tomo niekas nerinks. Jam bobų sijonas rūpi, o ne mes.

  • Nepraeis jum ant Nijolės vėl rinkiminę kompaniją susikurt. Nepraeis. Jau 15 metų rajonui nevadovauja, bet jūsų išp.sti proteliai to nesupranta. Eikit gydytis ligoninę, o ne čia mėšlą palikit. Kai kurių psichuškės jau laukia, o ne politika. O Nijolei ir jos šeimai pagarba už viską, ką daro dėl mūsų ir Kėdainių. Tikiu, kad ir darys. Kad tokių būtų daugiau, tai sveikesni protu visi būtų.

  • Skurdo daug visoj Lietuvoj. Kai gauni 700 algos ar tai ne skurdas? Gėda eiti tą labdarą imt. Taip žmogus ir jauties niekam nereikalingu. Net pačiam sau. Gerai, kad parašo. gal nors kiek pamatys.

  • Kad kėdainiuose šeima gyventu šalia skurdo ribos tai vyras ir žmona turi turėt aukšto mokslo diplomus ir neturėt įtakingu giminių ar gerų pažistamu. Jai nėr baigta aukšto mokslo tada garantuotai gyvenimas skurde. Bet jeigu turi įtakingu giminių ar pažistamu tada užtenka vidurinės ir b kategorijos vairuotojo pažymėjimo ir tu gyveni gerai. Ir tada per kelis metus sugebi pasistatyt nauja nama, nusipirkt nauja mašina, išvažiuot pailsėt į egipta ar turkija. Tokiem net jokiuose konkursuose į darbo vietas nereikia dalyvaut. Jie be konkurso jau būna tinkami.

  • mokėti mokesčiai buvo Lietuvoje.Pusė prie tarybų,pusė prie dabartinių.Tik va tuos progresyvinius ir nukainavo.Tad ir pensija dabar tokia,nes anie pinigai kaip ir nulio verti.Iš Šimonytės reikalauti tai tas pats kas sieną galva daužyt.kiti dar pasijuokia,kad džiaugtis reikia ,kad nepasodintas kaip tarybų rėmėjas.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video