Vienoje įmonėje – keturios darbuotojų kartos: „Skirtumai nėra problema – tai potencialas“

Į darbo rinką vis gausiau įsilieja vadinamoji Z karta – jauniausi darbuotojai, gimę nuo 1997 metų. Pasak organizacijų vadovų, šie darbuotojai stipriai keičia atmosferą darbo rinkoje, atsinešdami kitokius lūkesčius ir požiūrį į patį darbą – technologiškai raštingi, atviri pokyčiams, norintys greito grįžtamojo ryšio, tačiau ir ieškantys savo veiklos prasmės. Vienos organizacijos naująją kartą regi kaip grėsmę nusistovėjusiai tvarkai, o kitos įžvelgia perspektyvias galimybes vertingoms permainoms ir augimui.

Apie tai, kokių pranašumų organizacijoms suteikia gebėjimas bendriems tikslams sutelkti skirtingų kartų stiprybes, Daugiakultūriame centre Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo surengtoje konferencijoje „Verslas+kultūra“ publikai pasakojo čia pranešimą skaičiusi mūsų mieste veikiančios baldų gamybos įmonės UAB „LTP Texdan“ personalo skyriaus vadovė Aistė Merkevičė.

Darbo rinkoje – 4 kartos

Pasak pranešėjos, šiandien organizacijos gyvena tokiu laikotarpiu, kai verslui būtina suderinti du iš pirmo žvilgsnio galbūt priešingus dalykus: žmogiškumą ir rezultatus.

„O dar čia į sceną ateina Z karta. Reikėtų kalbėti ne tik apie tai, kokius pokyčius šios kartos darbuotojai atneša, bet ir apie tai, kaip tame pokytyje mes visi kartu gyvename, – pabrėžė A. Merkevičė ir, prieš pristatydama savo atstovaujamos įmonės patirtį, sudėliojo svarbiausius šiuo metu darbo rinkoje esančių skirtingų kartų bruožus. – Dabar organizacijose dirba keturių kartų darbuotojai.

Pirmiausia, bumeriai – gimę 1946–1964 metais. Jie lojalūs, disciplinuoti, vertina stabilumą, jiems svarbu autoritetai, aiški hierarchija, pagarba.

Jaunesnė karta – 45–60 metų darbuotojai. Šiems svarbu rezultatas, savarankiškumas, jiems reikia aiškių tikslų, terminų ir sąžiningo atlygio už įdėtą indėlį, – pristatė pranešėja. – Dar jaunesnė karta Y – tai 29–44 metų amžiaus žmonės. Jiems taip pat labai svarbu efektyvumas ir rezultatai, bet ši karta jau kelia balanso tarp asmeninio gyvenimo ir darbo klausimą. Ši karta vertina organizacijos kultūrą, augimo, tobulėjimo galimybes.

Pati jauniausia darbuotojų karta – Z karta. Tai mūsų vaikai, kurie užaugo ir jau ateina į darbo rinką. Ši karta yra technologiškai išprususi, vertina autentiškumą, individualumą, greitį: jiems reikia greitos karjeros, greito grįžtamojo ryšio, greito įvertinimo.

Skirtingi mokslininkai bei tyrėjai kartų amžiaus ribas apibrėžia šiek tiek skirtingai. Taigi tai tėra daugiau tendencijos, būdingos tam tikro laikotarpio žmonėms. Svarbiausia nepamiršti, kad kiekvienas žmogus yra daugiau nei vien jo gimimo metai.“

Reikia komandos žmonių

A. Merkevičė taip pat paaiškino, kaip Z karta susiformavo ir kodėl ji taip stipriai skiriasi nuo ankstesniųjų.

„Tai pirmoji karta, kuri užaugo su išmaniaisiais telefonais, internetu, socialiniais tinklais ir turėjo visas galimybes internetu pažinti skirtingas pasaulio kultūras, skirtingus gyvenimo būdus. Tai labai stipriai paveikė jų pasaulėžiūrą bei požiūrį į darbą, – konferencijoje kalbėjo pranešėja. – Be to, gyvename laikotarpiu, kai ypač skatiname individualumą, sakome, jog kiekvienas yra vertas pagarbos ir turi būti išklausytas, turi būti atsižvelgta į jo nuomonę. Natūralu, kad augdamas tokioje aplinkoje žmogus dažniau kelia klausimus „kodėl“: jam ne taip svarbu elgtis pagal visuotinius standartus vien dėl to, kad taip buvo visą laiką. Šios kartos žmogus kelia klausimus ir ieško prasmės, kodėl turi elgtis vienaip ar kitaip.

Drįsčiau pažvelgti iš kitos perspektyvos – ką mes akcentuojame auklėdami savo vaikus: asmeninę sėkmę ir individualumą ar daugiau kalbame apie tai, kad reikia ugdyti komandiškumą, bendradarbiauti, atsakyti ne tik už save, bet ir už savo draugus, – sakė A. Merkevičė. – Organizacijoms reikalingi ne tik talentingi individualistai, bet ir žmonės, kurie geba kurti komandas, bendradarbiavimą ir nešti atsakomybę.“

Ugdo jaunuosius darbuotojus

Atsakomybės ir ilgalaikio įsipareigojimo klausimas, kaip pastebi pranešėja, dirbant su Z karta tampa labai aktualus.

„Sako, kad šiuolaikinis jaunimas nenori dirbti, yra nelojalus, neatsakingas, per daug jautrus. Ko gero, šie teiginiai nėra visiškai iš piršto laužti, – pritaria A. Merkevičė. – Mes apklausėme savo įmonės vadovus. Jie pripažino, kad Z kartos darbuotojai labiau linkę keisti darbą, greičiau priima sprendimą išeiti iš darbo. Šie darbuotojai turi puikių savybių, tokių kaip smalsumas, ambicijos, tačiau jiems trūksta atsakomybės.“

„LTP Texdan“ personalo skyriaus vadovė kelia klausimą, ar atsakomybės trūkumas išties turėtų būti vertinamas, kaip Z kartos problema.

„Jei žmogus augdamas turi daug pasirinkimų, tai natūralu, kad jis lengviau keis savo gyvenimo kryptį, – įžvalgomis su publika dalinosi A. Merkevičė. – Jei nuo vaikystės skatintas individualumas ir saviraiška, tada žmogus klausia, kodėl jis turi taip elgtis, kvestionuoja autoriteto nurodymus.

Vis tik tyrimai atskleidžia, kad Z kartai lygiai taip pat svarbu ir finansinis saugumas, stabilumas, augimas, balansas, darbo prasmė – tie patys dalykai, kuriuos vertina ir ankstesnės kartos. Taigi svarbu tampa tai, kur mes dedame fokusą – ieškodami skirtumų ar panašumų.“

Atliko darbuotojų apklausą

A. Merkevičė akcentavo, jog nereikia aklai vadovautis teorija. Pasak pranešėjos, teorija nieko nepasako apie žmogų, kuris galbūt rytoj ateis į darbo pokalbį ar jau dirba jūsų organizacijoje.

„Mes norėjome pažiūrėti, kas vyksta mūsų įmonėje, kaip gyvena mūsų Z kartos darbuotojai, kaip su šios kartos darbuotojais sekasi dirbti mūsų vadovams. Siekėme pamatyti tikrą situaciją, – akcentavo tik užsienio rinkai savo gaminamus baldus tiekiančios UAB „LTP Texdan“ personalo skyriaus vadovė. – Mes sparčiai augame. Dabar turime 430 darbuotojų. Didžioji dalis – 83 proc. – yra Y ir X kartų atstovai, 7 proc. – bumerio kartos, 10 proc. – Z kartos.

Regis, Z kartos darbuotojai sudaro nedidelę dalį, bet tai mūsų įmonei yra ne ateities, o dabarties klausimas. Dėl sparčios plėtros mes priimame naujus žmones. Ateina būtent Z kartos atstovai. Organizacijai ir vadovams tampa aktualu suprasti, kaip skirtingų kartų darbuotojus suburti bendram įmonės tikslui, kaip įgalinti kartų stiprybes, kad sukurtume vertę organizacijai.“

„LTP Texdan“ į šį iššūkį pažvelgė dėmesingai ir atliko informatyvią darbuotojų apklausą.

„Vienas iš Z kartos atstovų pasakė, kad darbe jie nori būti išgirsti, suprasti. Šis žmogiškas poreikis būdingas mums visiems. Įsiminė ir kito darbuotojo atsakymas: „Jei bus pagarba ir aiškumas, tada bus darbas pilnu tempu ir aukšti rezultatai, – dalijosi A. Merkevičė. – Taip pat darbuotojai sakė, kad pinigai nėra viskas – egzistuoja asmeninis gyvenimas ir psichologinė gerovė. Taigi Z kartos atstovams darbas taip pat yra svarbus, tik jis nebetampa gyvenimo centru.“

Savo nuomonę, kaip sekasi dirbti su Z kartos darbuotojais, organizacijos apklausoje išreiškė ir vadovai.

„Vadovai pastebėjo, kad jaunosios kartos darbuotojai dažniau kelia klausimą „kodėl“, nes siekia matyti platesnį savo darbo poveikį, – apibendrino A. Merkevičė. – Pripažinkime, kad klausimas „kodėl“ kelia iššūkių organizacijoms, tačiau būtent tai verčia mus peržiūrėti procesus ir juos atnaujinti, o tai veda įmonę į priekį.

Taip pat vadovai paminėjo, jog Z karta nebijo naujovių ir yra atvira pokyčiams. Jei verslas nori vystytis ir augti, tam reikalingi darbuotojai, kurie inicijuoja ir palaiko pokyčius.

Dirbant su Z karta, iššūkiu tampa jaunųjų darbuotojų atsakomybės prisiėmimo ir įsipareigojimo organizacijai klausimas. Organizacijos turi užduotį ugdyti ne tik profesines jaunosios kartos kompetencijas, bet ir asmenines – ugdyti jų požiūrį į atsakomybę. Kaip tai padaryti? Per įtraukimą į sprendimus, per diskusiją.“

Nustebino motyvacijos šaltinis

Apklausa taip pat padėjo bendrovei išsiaiškinti, kas jos Z kartos darbuotojus labiausiai motyvuoja.

„Atsakymai mane nustebino, nes išorėje girdime, kad juos motyvuoja lankstumas, technologijos, o mūsų darbuotojai įvardijo labai paprastus dalykus: pasitikėjimą, aiškius tikslus, pripažinimą, laisvę priimti sprendimus, darbo prasmę, pozityvius santykius komandoje – šie dalykai svarbūs visiems, – apklausos rezultatais pasidžiaugė A. Merkevičė. – O demotyvuoja šios kartos žmones jaučiama neteisybė, bloga komunikacija, neįvertinimas, negatyvi atmosfera, spaudimas bei konfliktai.

Taigi tarp kartų įžvelgiu daugiau panašumų nei skirtumų.“

Z kartos atstovai atsakė ir kokį vadovą laiko geru.

„Jie nekalbėjo apie statusą ar kontrolę – jų atsakymuose akcentuotas žmogiškumas.

Geras vadovas yra tas, kuris išklauso, pas kurį galima ateiti pasikalbėti, bet jis taip pat turi gebėti suteikti ribas, struktūrą ir ne tiek kontroliuoti, kiek užtikrinti laisvę darbuotojo sprendimams, – dalinosi A. Merkevičė. – Įdomu buvo sužinoti, kaip skirtingų kartų atstovai vertina pagarbą darbe. Y ir X kartos pagarbą suvokia per patirtį, statusą, pasitikėjimą, o Z karta gerbiama jaučiasi, kai ją įtraukia į diskusijas, suteikia galimybę būti matomai ir išsakyti savo nuomonę.“

Skiriasi ne vertybės, o lūkesčiai

A. Merkevičė su konferencijos klausytojais pasidalino apklausos padiktuotomis išvadomis. Vis tik kartas skiria ne pasikeitusios vertybės, o kitokie lūkesčiai. Pasak pranešėjos, tai labai svarbu suprasti vadovams, kurie vadovauja skirtingų kartų žmonėms.

„Tai nebėra teorinis klausimas, o labai praktiškas ir aktualus jau šiandien. Per šiuos ir ateinančius metus mūsų organizacija turi planą priimti dar 200 naujų kolegų, kad galėtume užtikrinti gamybos poreikius, – pabrėžė A. Merkevičė. – Turime iš šitos įvairovės sukurti stipresnę organizaciją, kur kartos ne konkuruoja, o papildo viena kitą ir bendrai kuria vertę.

Patarimas tėra vienas – unikalumas slypi paprastume: reikia mažiau spėlioti, o daugiau klausti darbuotojų, kaip jie gyvena, kaip jiems sekasi, kaip organizacija galėtų jiems padėti.

Žinoma, naudinga žinoti kiekvienai kartai būdingas tendencijas, bet turime bandyti už kartos veido matyti unikalų žmogų ir bandyti suprasti būtent jį, – sako UAB „LTP Texdan“ personalo skyriaus vadovė. – Skirtumai nėra problema – jie yra potencialas. Tik klausimas, kaip mes sugebėsime tuos skirtumus įgalinti ir paversti bendra verte organizacijai.“