Kėdainių šaulių priešakyje – naujas vadas ir tvirta valia tarnauti
Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-osios kuopos vairas patikėtas Valiui Rusevičiui./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Kėdainių krašto šaulių bendruomenė išgyvena permainų laikotarpį. Po to, kai staiga ir netikėtai Anapilin iškeliavo ilgametis ir visų gerbiamas kuopos vadas a. a. Arvydas Ašmontas, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-osios kuopos vairas patikėtas Valiui Rusevičiui. Tai žmogus, kurį pasirinko pati bendruomenė, matydama jame ne tik atsakingą karininką, bet ir šiltą šeimos žmogų, kuriam Tėvynės laisvė prasideda nuo savo namų slenksčio.
Kilęs iš Lazdijų, sukūrė savo gyvenimą Kėdainiuose
V. Rusevičius nėra grynakraujis kėdainietis. Jis gimė ir augo Lazdijuose, tačiau dar 2008-aisiais, baigęs tuometinę Kauno technikos kolegiją, jaunas inžinierius gavo pasiūlymą dirbti UAB „Kėdainių automobilių keliai“. Į mūsų miestą jis atsikėlė gyventi kartu su drauge, kuri dabar jau yra tapusi jo žmona ir vaikų mama. Nors po pusantrų metų, uždarius įmonę, darbinė veikla persikėlė į AB „Kauno tiltai“, kur V. Rusevičius dirba iki šiol, Kėdainiai tapo jo namais, kuriuose jis kartu su žmona augina dvi dukras.
Ši rami inžinieriaus kasdienybė pasikeitė 2022-aisiais. Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tapo lūžio tašku, privertusiu permąstyti savo vietą valstybės gynyboje.
„Supratau, kad jeigu kris Ukraina, kiti būsime mes. Kadangi nebuvau tarnavęs kariuomenėje ir neturėjau jokios karinės patirties, supratau, kad valstybės gynyboje iš manęs būtų buvę mažai naudos. Pradėjau domėtis, kur galėčiau įgyti bent minimalios patirties, kad suprasčiau nors kaip užtaisomas ginklas“, – savo kelionės į šaulius pradžią pasakoja pats kuopos vadas.
Šaulystė – daugiau nei uniforma
Atradęs Lietuvos šaulių sąjungą, Valius greitai suprato, kad tai nėra tik sauso karinio pasirengimo ištroškusių žmonių bendruomenė. Jau per įvadinius kursus jam atsivėrė tikrasis šios organizacijos veidas, kuris iš tiesų yra gerokai platesnis ir labai įvairiaspalvis. Ne veltui sakoma, kad šauliuose savo vietą rasti gali kone kiekvienas šalies gyventojas.
„Supratau, kad šauliai – tai ne tik su ginklu po miškus lakstantys ar miesto šventėse su vėliavomis žygiuojantis jaunimas ar senjorai.
Tai įvairaus amžiaus, pačių įvairiausių specialybių broliai ir sesės, kurie patars, išklausys, suklupus paduos ranką ir padės atsistoti“, – sako pašnekovas.
Naujasis kuopos vadas su pasididžiavimu kalba apie organizaciją, kuri šiandien vienija jau daugiau nei 18 tūkst. narių, veikiančių net 21 kryptimi. Pasak Valiaus, čia vietą ras kiekvienas patriotas, nes veiklų spektras čia itin platus – nuo bepiločių orlaivių valdymo, kibernetinio saugumo, IT sistemų, medicinos ar logistikos iki pilietinio pasipriešinimo, rezistencijos, kinologijos ar net kultūrinės veiklos.
„Trumpai tariant – nuo kompiuterio, drono ir ginklo iki šokių ir dainų“, – šypteli jis, pabrėždamas šaulių veiklos įvairovę.
Atradęs Lietuvos šaulių sąjungą, Valius greitai suprato, kad tai nėra tik sauso karinio pasirengimo ištroškusių žmonių bendruomenė. Jau per įvadinius kursus jam atsivėrė tikrasis šios organizacijos veidas, kuris iš tiesų yra gerokai platesnis ir labai įvairiaspalvis. Ne veltui sakoma, kad šauliuose savo vietą rasti gali kone kiekvienas šalies gyventojas.
Aut. past.
Perimtas vairas ir pagarba pirmtakui
Valiaus Rusevičiaus kelias organizacijoje buvo spartus, mat nepraėjus nė metams po įstojimo į Šaulių sąjungą jis tapo skyriaus vadu, vėliau – būrio vadu, o galiausiai – kuopos vadu. Tačiau šis paskutinis laiptelis buvo paženklintas netekties skausmo. Kalbėdamas apie buvusį kuopos vadą a. a. Arvydą Ašmontą, Valius neslepia, jog ši netekties žaizda vis dar atvira.
„Arvydo netektis stipriai visus sukrėtė. Tai buvo žmogus, į kurį visada galėjai atsiremti, paklausti, pasitarti. Buvo sunku, bet kuopai reikėjo naujo vado“.
Sprendimas užimti šias pareigas nebuvo asmeninė ambicija – tai buvo bendruomenės pasitikėjimo išraiška. Kai kuopos nariai išreiškė norą, kad būtent Valius perimtų kuopos vairą, o tam pritarė ir rinktinės vadovybė, jis jautė pareigą su tokiu kolegų siūlymu ir raginimu sutikti. Ir vis dėlto dabartinis kuopos vadas į savo pareigas žvelgia kukliai. Ne kaip į ambicingą karjeros šuolį, bet kaip į tarnystę savo šaliai ir savo kolegoms.
„Puikiai suprantu, kad toks unikalus, kaip Arvydas niekuomet nebūsiu, bet turiu stengtis vairuoti kuopą taip, kad nebūtų gėda prieš kitus.
Prisiėmiau atsakomybę ir tikiu, kad kartu mums tikrai pavyks“.
Sprendimas užimti šias pareigas nebuvo asmeninė ambicija – tai buvo bendruomenės pasitikėjimo išraiška. Kai kuopos nariai išreiškė norą, kad būtent Valius perimtų kuopos vairą, o tam pritarė ir rinktinės vadovybė, jis jautė pareigą su tokiu kolegų siūlymu ir raginimu sutikti. Ir vis dėlto dabartinis kuopos vadas į savo pareigas žvelgia kukliai. Ne kaip į ambicingą karjeros šuolį, bet kaip į tarnystę savo šaliai ir savo kolegoms.
Aut. past.
Tikslas – artumas ir stiprybė
Kėdainių 205-oji kuopa, būdama viena iš penkių rajoninių Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės kuopų, pasižymi ypatingu santykiu su vietos žmonėmis. Valius pastebi, kad rajoninės kuopos yra labiau artimesnės savo bendruomenėms – čia viskas paprasčiau, nuoširdžiau.
Šiuo metu kuopoje aktyviai veikia trys kryptys: jaunieji šauliai, komendantiniai šauliai ir neginkluoto pasipriešinimo šauliai. Kiekvienas turi savo užduotis, tačiau visus jungia bendra dvasia.
„Šaulystė ir yra būtent apie tai – apie pagalbą savo artimui“, – sako pašnekovas.
Žvelgdamas į ateitį, Valius Rusevičius žada tęsti jau pradėtus darbus valstybės ir jos žmonių labui. Jo planuose – ne tik esamų narių žinių gilinimas ir įgūdžių tobulinimas, bet ir naujų narių pritraukimas.
„Pagrindiniai uždaviniai šiai dienai yra stiprinti kuopą, gilinti jau turimas žinias, įgyti naujų įgūdžių, pritraukti naujų narių ir būti naudingiems Lietuvai.
Tėvynės labui!“ – baigdamas pokalbį sako naujasis šaulių vadas, o mes linkime jam sėkmės ir stiprybės nelengvame ir kartu labai prasmingame jo savanorystės kelyje.
2 Komentarai
buvusio puskarinnkio pareigas perima karininkas?
Eilinis pizdelis išpudrintom eurosmegenim už banderovcų nacių režimą lanzbergistane…
Aš dar neišsikeikiau tautiečiai..