Kėdainietės menininkės kūriniai sužibėjo Italijoje (FOTOGALERIJA)
Jau antrus metus iš eilės menininkė dalyvauja tarptautinėje parodoje „WOMAN 2025“, kuri vyksta Italijoje, istoriniuose Palazzo Sforza Cesarini rūmuose, Genzano di Roma./Asmeninio archyvo nuotr.
Vienuolika metų trunkanti kūrybos kelionė, nuolatiniai ieškojimai, atradimai ir drąsa eksperimentuoti – taip galima apibūdinti tapytojos ir kūrėjos Žiedūnės Aleknaitės nueitą kelią. Pernai minėjusi solidų veiklos jubiliejų, menininkė nesustoja stebinti savo talento gerbėjų ir toliau drąsiai neša lietuviškos kūrybos vėliavą tarptautinėje arenoje. Jos naujausia kolekcija „Tapatybės kodas“ ir dalyvavimas prestižinėje parodoje Romoje tapo dar vienu įrodymu, kad menas neturi sienų, o tikra aistra gali plačiai atverti bet kurias duris.
Vienuolika kūrybos metų ir unikalios idėjos
Pradėjusi savo kūrybinį kelią prieš vienuolika metų, Žiedūnė Aleknaitė, kaip pati yra sakiusi, neturėjo didelių lūkesčių – tiesiog norėjo kurti ir puošti moteris. Šiandien, net ir po daugybės metų, įvairių minčių ir idėjų, posūkių kūrybiniame kelyje, ji džiaugiasi ne tik išplėstu asortimentu, bet ir nesenkančia kūrybine energija.
„Esu labai laiminga ir džiaugiuosi, kad praėjus tiek metų vis dar yra kūrybinės energijos tiek, kad galiu sukurti naują kolekciją, nekartoti to, kas buvo sukurta“, – sako kūrėja, pabrėždama nuolatinio atsinaujinimo svarbą.
Atsitiktinumas, atvėręs duris į Romą
Jau antrus metus iš eilės menininkė dalyvauja tarptautinėje parodoje „WOMAN 2025“, kuri vyksta Italijoje, istoriniuose Palazzo Sforza Cesarini rūmuose, Genzano di Roma. Kaip jos darbai atsidūrė amžinajame mieste? Anot Žiedūnės, tai buvo laimingas atsitiktinumas.
„Pernai mane pasikvietė parodos organizatorius Giulio Pettinato. Jis tiesiog rado mane atsitiktinai „Facebook‘e“. Patiko jam mano išskirtinis braižas, patiko darbai, tai jis ir pakvietė dalyvauti“, – pasakoja menininkė.
Pernai ji pati skrido į parodos atidarymą, kur pristatė tris paveikslus ir šilko skaras. Sėkmingas debiutas lėmė pakartotinį kvietimą šiais metais. Šiemet parodoje eksponuojami du jos paveikslai – „Bird of Happiness“ („Laimės paukštė“) ir „Peace Rhythm“ („Ramybės ritmas“) – bei naujausios, ant eko odos tapytos skaros iš kolekcijos „Tapatybės kodas“.
Jos kūrinius renginio metu pristatė italų aktorė Cat Carol, suteikdama jiems dar daugiau gyvybės ir išraiškos.
Aut. past.
Pasak kūrėjos, būtent šis inovatyvus sprendimas sužavėjo italus.
„Italės labai mėgsta juodą spalvą. Organizatoriui labai patiko, kad skaros yra organiškai juodos, o ant jų piešiniai atrodo ryškūs ir spalvingi“, – aiškina Žiedūnė.
Jos kūrinius renginio metu pristatė italų aktorė Cat Carol, suteikdama jiems dar daugiau gyvybės ir išraiškos.
„Tapatybės kodo“ skaros – praktiškumo ir elegancijos sintezė
Naujausia Ž. Aleknaitės kolekcija „Tapatybės kodas“ – tai ne tik meno kūriniai, bet ir funkcionalūs aksesuarai. Pasirinkimas tapyti ant plonos, drabužiams skirtos eko odos buvo apgalvotas sprendimas, gimęs iš noro sukurti kažką naujo ir praktiško.
„Vis reikia kažkokios inovacijos ir kažkokios naujos minties naujai kolekcijai. Stengiuosi atrasti tai, ko dar nebuvo“, – savo kūrybos principus atskleidžia menininkė.
Eko odos skaros pasižymi ne tik išskirtine išvaizda, bet ir atsparumu drėgmei – savybe, kuri ypač aktuali lietuviškam klimatui.
„Mano mintis buvo, kad skara galėtų apsaugoti nuo lietaus. Lietuvoje daug lietingų dienų, tad tokią didelę skraistę galima užsimesti ant vilnonio palto, kad jis nesušlaptų, arba naudoti ją kaip kapišoną“, – praktine idėja dalijasi Žiedūnė.
Ši savybė buvo sėkmingai išbandyta dar šiemet vasarą Kauno botanikos sode vykusiame renginyje „Kūrybos podiumas“. Renginio metu Kėdainių šokio akademijos merginos atliko pasirodymą su šiomis skraistėmis ir, kaip tyčia, pradėjo lyti.
Eko odos skaros pasižymi ne tik išskirtine išvaizda, bet ir atsparumu drėgmei – savybe, kuri ypač aktuali lietuviškam klimatui.
Aut. past.
„Tai buvo tikras eksperimentas, bandymas, ar piešiniai nenusiplaus nuo lietaus. Ir jie puikiai atlaikė! Lietus tiesiog bėgo nuo eko odos, piešiniai liko ryškūs, o merginos toliau šoko per lietų“, – su džiaugsmu prisimena kūrėja. Ji priduria, kad su šilkinėmis skaromis pasirodymas nebūtų įvykęs – jos būtų tiesiog prilipusios prie kūno.
Gėlės žiedas – moteriškumo ir jausmų atspindys
Nors Žiedūnės kūryboje galima rasti ir grafikos, ir abstrakcijų, jos darbų ašimi išlieka augaliniai motyvai. Menininkė juokauja, kad galbūt tai lemia jos vardas.
„Gal tas mano vardas, Žiedūnė, vis man primena tuos gėlinius motyvus. Kartais nukrypstu į grafiką, bet vėl grįžtu prie augalų, gėlių. Man atrodo, visos gėlės labai siejasi su moteriškumu, su grožiu“, – sako ji.
Šis ryšys su gamta ir moteriškumu atsispindi ne tik jos darbuose, bet ir vedamose edukacijose. Pasak Ž. Aleknaitės, populiariausi piešiniai, kuriuos renkasi moterys, visada yra susiję su gėlėmis.
„Jeigu laukuose žydi aguonos – jos piešia aguonas. Jei žydi sakuros – piešia sakuras. Kažkaip, matyt, regimą vaizdą norisi užfiksuoti ir matyti jį ilgiau ant skarelės ar drabužio. Gal tai primena tą emociją, matyto vaizdo jausmą“, – svarsto kūrėja.
Dvi drobės – dvi vidinio pasaulio istorijos
Romoje pristatyti Žiedūnės paveikslai „Laimės paukštė“ ir „Ramybės ritmas“ pratęsia gamtos ir vidinio pasaulio temą. „Laimės paukštėje“ vaizduojamas paukštis, kurio uodega ir sparnai virsta žydinčia gėlių puokšte.
„Kiekvienas turbūt turime tą laimės paukštę viduje. Jeigu kreipiame į ją dėmesį, ji žydi, klesti ir atneša gėrio. Dėl to ta paukščio uodega tokia žydinti“, – paveikslo simboliką aiškina autorė.
Tuo tarpu „Ramybės ritmas“ – tai harmoningas kūrinys, kuriame dominuoja žali tonai.
„Žali tonai visada simbolizuoja harmoniją, ramybę, jie artimi gamtai. O apvali paveikslo forma kviečia žiūrovą paklaidžioti, vis grįžti prie minties ir nepaleisti iš savęs vidinės ramybės“, – pasakoja Žiedūnė.
Žiedūnės Aleknaitės kūryba – tai vizuali kelionė į moters vidinį pasaulį, kurioje susipina gamtos grožis, jausmų trapumas ir šiuolaikinės moters jėga. Kiekvienas jos potėpis ant šilko ar eko odos yra ne tik puošmena, bet ir priminimas, kad mūsų tapatybė yra unikali ir verta būti matoma – tiek gimtojoje Lietuvoje, tiek kosmopolitiškoje Romoje.
