Kėdainietė – Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo rinktinės narė

 Kėdainietė – Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo rinktinės narė

Į geriausių sportininkų sąrašą patekusi 18-metė Šviesiosios gimnazijos gimnazistė lengvaatletė Ugnė Dirsytė atskleidė, kad sportininkės karjera nebuvo rožėmis klota. Apdovanojimą jai prieš Kalėdas įteikė Sporto centro vadovas Tomas Pakštys./Asmeninio archyvo nuotr.

Vienos iš geriausių Kėdainių sporto mokyklos auklėtinių – 18-metės Šviesiosios gimnazijos gimnazistės lengvaatletės Ugnės Dirsytės sportininkės karjera nebuvo rožėmis klota, o didžiausias motyvatorius stengtis ir tobulėti visada buvo mama. Kėdainietė pasiekusi labai daug – ji yra ir Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo rinktinės narė.

Sportuoja beveik dešimtmetį

U. Dirsytė pasakojo, kad sportas ją lydi jau seniai – nuo pat vaikystės. O su lengvąja atletika ji „draugauja“ beveik dešimtmetį. 

„Atletiką lankau jau 9 metus, tačiau lankiau banguotai, kadangi paauglystė, kiti užsiėmimai, draugai… Bet mama visada matė mano potencialą sporte ir man neleisdavo jo mesti, labai tuo džiaugiuosi“, – šypsojosi mergina.

Sportininkė pasiekusi labai daug – ji yra ir Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo rinktinės narė.

Aut. past.

Žaidė net futbolą

Beje, mergina ne visada buvo lengvaatletė. Būdama maža mergaitė ji žaidė netgi futbolą.

„Mano, kaip sportininkės, karjera prasidėjo nuo futbolo, o kadangi stadione matydavau bėgiojančius žmones – lengvaatlečius, jiems giliai širdyje pavydėdavau. Po 2 metų futbolo nunešiau treneriui aprangą ir mama pasiūlė nueiti pabandyti į atletiką.

Tą pačią dieną, tą pačią minutę man pasiūlė pasidaryti treniruotę. Turbūt man, kaip vaikui, tai buvo laimingiausias momentas, nes ilgai to troškau“, – prisiminė sportininkė.

Nors mergina ir prasitarė, jog būna dienų, kai norisi gulėti ant sofos ir valgyti čipsus, tačiau ji žino, kad sportas yra jos gyvenimo dalis, kuri atneša ramybę.

Aut. past.

Ne rožėmis klotas kelias

Mergina atskleidė, kad sportininkės karjera nebuvo rožėmis klota, o didžiausias motyvatorius stengtis ir tobulėti visada buvo mama.

„Mano karjera nebuvo rožėmis klota, rimčiau atletika užsiimti pradėjau tik 2022 metų žiemą. Supratau, kad lengvoji atletika yra didelė mano gyvenimo dalis. Buvau motyvuota, disciplinuota eiti, bėgioti ir atiduoti visą save. Mama labai mane palaikė.

Deja, žiemos sezonas greitai pasibaigė dėl mano ligų ir atsimenu, kaip trenerei sakiau, jog vasarą treniruosiuosi dar daugiau ir atidirbsiu už tą praleistą sezoną.

Taip ir nutiko, mano įdarbis, noras lėmė man kol kas aukščiausią – 2 vietą – mano karjeroje bei galimybę būti Lietuvos jaunimo rinktinės nare“, – pasakojo U. Dirsytė.

Atneša ramybę

Nors mergina ir prasitarė, jog būna dienų, kai norisi gulėti ant sofos ir valgyti čipsus, tačiau ji žino, kad sportas yra jos gyvenimo dalis, kuri atneša ramybę.

„Labai džiaugiuosi, kad tą galimybę sportuoti gavau. Bet net jei ir buvau disciplinuota ir motyvuota, būdavo dienų, kai labai nesinorėdavo į treniruotę ir atrodo valgytum tuos čipsus lovoje ir žiūrėtum filmus, tačiau nueini į treniruotę, grįžti ir labai džiaugiesi, kad nuėjai, nes atletika atneša tam tikrą, savitą ramybę“, – atsiduso viena geriausių Kėdainių lengvaatlečių U. Dirsytė.

1 Komentaras

  • Nuo kada uz aplaidu darba galima testi toliau darbus? Bynui tinka

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video